Duona… Iki šiol negaliu pamiršti jos kvapo. Mama iš vakaro užmaišo nedidelį kubiliuką, o ryte tešla jau veržiasi per jo kraštus. Tėvas iškūrena senovinę krosnį, o aš skubu rinkti klevo lapų. 

Daugelis mano, kad kare ir tarptautiniuose santykiuose objektyvios tiesos paieškos – bergždžios, o gal net pavojingos. Tiesa yra tai, kas mums naudinga ir padeda nugalėti priešą, o kas naudinga priešui ar žalinga mums – tai melas.

 Lietuvoje tarnybą pradedant naujai JAV karių rotacijai, amerikiečių ambasadorius Robertas Gilchristas sako, kad jie šalyje treniruosis „bent devynis mėnesius“.

Susitikime su Vokietijos Bundestago narių delegacija ne tik pasidžiaugiau glaudžiu ekonominiu bendradarbiavimu, bet ir pabrėžiau gyvybinį poreikį stiprinti NATO buvimą čia - tam reikia priešakinės NATO brigados Lietuvoje. Priminiau, kad Lietuvos pasienis su nedemokratiniu pasauliu yra ir NATO bei ES pasienis

Karbauskio saujoje laikomi stambieji ūkininkai panoro nuversti ministrą Navicką. Opozicija sukėlė politinį cirką, kuriame pirmaeilius vaidmenis paskyrė A. Širinskienei, R.Žemaitaičiui, o viskam dirigavo R. Karbauskis. Sukėlusi ermydelį opozicija paliko Seimo posėdžių salę. Kad taip įvyks, mes žinojome jau vakar, nes karbauskininkams ir Žemaitaičiui visad rūpi pasidaryti viešųjų ryšių akciją lyg Kadyrovo kariams Ukrainoje. Jei negali iš pavykusios interpeliacijos, tai galima ir iš nepavykusios.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas drauge Rytų ir Vidurio Europos šalių gynybos ministrai sutarė vieningai siekti, kad birželį Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti esminiai sprendimai dėl NATO rytinio pakraščio sustiprinimo.  

Pasaulėžiūrų santykiuose viena pusė dažnai kuria stereotipus, prietarus apie kitą. Ilgainiui žmonės jais patiki ir pradeda kovoti su savo vaizdiniais, užuot siekę pažinti autentišką kitos pasaulėžiūros variantą. Šįsyk pateiksime vieną iš galimų atsakymų sąrašų iš konservatyviosios pusės, diskutuojant su leftistais.

Joe Bidenas apibrėžė JAV politiką Ukrainos atžvilgiu: “Visos krizės metu vadovavausi principu “nieko apie Ukrainą be Ukrainos”. Nei viešai, nei privačiai nespausiu Ukrainos valdžios sutikti su teritorijų praradimais.” Beje, tą pačią žinutę - jog sprendimus dėl ateities turi priimti patys ukrainiečiai - nuolatos kartoja ir Europos lyderiai. Tik tai neretai pasimeta informacijos sraute.

Šiemet, gegužės 18 d., pažymint Krymo totorių genocido paminėjimo dieną, reaguojant į šių dienų aktualijas ir etninių konfliktų eskalavimą Ukrainoje bei visoje geopolitinėje erdvėje

Sodai alma žiedų varške, saldžiai svaigina jų aromatas, kažkur link užpelkijusio ežerėlio skardžiai klykauja gervės. Kuo ne rojus? Lyg tyčia rašant šias eilutes pageidavimuose Virgilijus Noreika dainuoja jautrųjį „Švelnumą“. Bet kasdienybė interneto pastangomis iškart gražina į realybę: Ukrainoje karas. Jis nenuščiūva nė dienai, nė valandai. Nors Vilnių nuo Donecko skiria apie 1400 km, bet dažnas lietuvis kiekviena savo kūno ląstele jaučia ukrainiečių tragediją, dėl kurios kalta svetimų žemių ištroškusi Rusija su savo satelitais.

Baigdami pavasario sesiją NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) nariai priėmė deklaraciją „Rusijos grėsmės akivaizdoje“. Šis dokumentas, pasak NATO PA prezidento Džeraldo E. Konolio (Gerald E. Connolly), grindžiama keturiais pagrindiniais teiginiais: „Pirma, pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija sukūrė naują ilgalaikę strateginę realybę.

Simono Daukanto aikštėje Vilniuje prie Prezidentūros, gegužės 19 d. politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“ (NS) surengė viešą protesto akciją „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams.“ Akcijos metu buvo reikalauta stabdyti ir atšaukti priimtus žmonėms žalingus ir valstybės stabilumui pavojingus sprendimus dėl energetikos sektoriaus. Nors gegužės 4 d. šiuo klausimu jau buvo kreiptasi  į valstybės vadovus atkreipiant dėmesį į tai, kad tarptautinėje arenoje ir pasaulinėse energijos išteklių rinkose tvyrant sumaiščiai yra neleistina ir nusikalstama versti elektros vartotojus „pirkti katę maiše“ – aklai rinktis „nepriklausomą“ elektros tiekėją suvokiant, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu elektros energijos kainos ir jų svyravimai biržose yra neprognozuojami, tačiau jokio atsako nesulaukta.

Europos Sąjunga turėtų dėti kuo didesnes pastangas didindama savo gamybos apimtis bei mažindama priklausomybę nuo importo iš Azijos šalių, įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis pažymi, kad Lietuva jau ėmė judėti šia kryptimi. „Ženkliuką „Made in China“ mes turime keisti į ženkliuką „Made in Europe“. Lietuva, vykstant šiems procesams jau dabar, pandemijos metu, tapo viena iš laimėtojų. 

Nacionalizmas – bene prieštaringiausiai vertinama politinė pasaulėžiūra. Vieni ją be atodairos smerkia, kiti – taip pat be atodairos – garbina. Patys nacionalistai, lietuviškai – tautininkai, tarpusavyje ginčijasi, kas yra ir kas nėra tikras nacionalizmas.

Suomija – vėl drąsi šalis. Ne popieriuje, kaip Lietuva, prieš 14 metų patvirtinusi „Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepciją“, kuri jau kitą pavasarį – ekonominio sunkmečio sąlygomis

Karo analitikas Mick Ryan apibūdino Ukrainos karinę strategiją, kaip ėdančią rusus iš vidaus fiziškai, morališkai ir intelektualiai. Įprastos antžeminės ir oro operacijos sujungė specialiųjų operacijų pajėgas ir informacines operacijas į naują, vieningą visumą.

Per praėjusius metus Lietuvai nedraugiškos valstybės aktyviai vykdė priešišką informacinę veiklą, o jos intensyvumas išaugo net 32 proc., teigia informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai. Per 2021 m. fiksuotas itin didelis priešiškos informacinės veiklos mūsų valstybės atžvilgiu aktyvumas – praėjusiais metais iš viso nustatyta 5030 unikalių, neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. 

Ankaros prieštaravimai dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO yra išsprendžiami, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Turkija praėjusią savaitę pareiškė neturinti „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis, tačiau vėliau pareiškė esanti atvira pokalbiams šiuo klausimu.

Į Lietuvą ketvirtadienį atvyksta Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščiakas). Jis penktadienį susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kitais ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovais.

Karas Ukrainoje daug ką išmušė iš vėžių, išbalansavo, sukėlė depresiją, nepasitikėjimą rytdiena ir vienas kitu, sukomplikavo verslus. Tad reikia tik stebėtis ukrainiečių tvirtumu, ryžtu ir emociniu užsidegimu ginti savo žemę. Netikėtai naujomis patriotinėmis spalvomis sušvitęs buvęs šoumenas Volodimiras Zelenskis pranoko netgi tokius lyderius kaip Juščenka, Porošenka, Tymošenko, jau nekalbant apie parsidavėlį Janukovyčių. Kažin kodėl jie dabar, matyt, pasitraukę į šiltesnius kraštus, suglaudę ausis ir į smėlį sukišę galvas tyli?