VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Būstas

01 06. Importuojamoms dujoms gruodį pabrangus dar 3,45 proc., šilumos tiekėjai ragina aktyviau naudoti biokurą

Parėjusių metų gruodį iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms pabrango 3,45 proc. arba 64 litais už toną naftos ekvivalento (tne) ir siekė 1914 Lt/tne. Lapkritį gamtinių dujų kaina buvo 1850 Lt/tne.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovo Vytauto Stasiūno teigimu, esant tokioms kuro kainoms net ekonomiškai stiprių Vakarų valstybių gyventojams būtų sunku apmokėti sąskaitas už brangią šilumą, tiekiamą į kiaurus, nerenovuotus namus. Siekiant išvengti kasmečio šilumos kainų augimo LŠTA vadovas ragina aktyviau naudoti vietos energijos išteklius.
"Dujų kainos smūgius apmokėdami sąskaitas už šilumą kas mėnesį patiria didžioji dalis šalies gyventojų. Trauktis nebėra kur. Dujų kainai perkopus 1900 litų ribą, Lietuvos šilumos ūkio pervedimą nuo dujų prie biokuro būtina skelbti nacionaliniu prioritetu", - sakė V. Stasiūnas.
Jo pateiktais pavyzdžiais, Radviliškyje šiluma, gaminama su ES finansine parama pastatytoje biokuro katilinėje, 2011-ųjų lapkritį kainavo 20,69 ct/kWh. Čia apšiltinto Jaunystės g. 20 daugiabučio gyventojai 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymui lapkritį vidutiniškai suvartojo 430 kWh šilumos, už kurią mokėjo tik 88,9 lito.
Tuo tarpu senų, neefektyviai šilumą vartojančių, daugiabučių gyventojų, kurių butai šildomi brangiomis dujomis, išlaidos šilumai - radikaliai didesnės.
Pavyzdžiui Prienuose lapkričio mėnesį šilumos kaina sudarė 34,52 ct/kWh. Čia seno ir neapšiltinto Brundzos g. 7 namo gyventojai 60 kvadratinių metrų buto šildymui vidutiniškai suvartojo net 1578 kWh šilumos, už kurią mokėjo net 544 litus.
Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Švedijoje, kurios šilumos ūkis yra tarp moderniausių Skandinavijoje, šis rodiklis sudaro net 80 proc.

Atgal