VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Būstas

04 03. VGTU profesorius apie pastatų renovaciją: būstų savininkams reikia taikyti "tris P" - pareigą, prievolę, prievartą

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių - platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docento Valdo Lukoševičiaus įsitikinimu, apie tokias galimybes kalbama nuo nepriklausomybės atgavimo laikų, tačiau realūs darbai taip ir neatliekami.
"Po nosimi turime gyvus biokuro diegimo ir atnaujintų namų pavyzdžius. Jie akivaizdžiai rodo, kad šis kelias yra teisingas - žymiai sumažina žmonių išlaidas energijai", - antradienį spaudos konferencijoje "Ekspertų požiūris: ar strateginiai energetikos projektai sumažins žmonių energetinį skurdą?" sakė jis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjo prof. habil. dr. Vytauto Martinaičio teigimu, energijos vartojimo efektyvumas yra vienas iš pagrindinių būdų spręsti dabartines energetikos problemas.

VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas profesorius Vytautas Martinaitis


"Nereikia pūsti energijos, kiek tik telpa, į kiaurus pastatus. Reikia pirmiausia juos susitvarkyti. (...) Gyvename labai savotiškai - pastatų priežiūrai beveik neišleidžiant jokių lėšų", - stebėjosi jis.
Mokslininkai pažymėjo, jog statistika liudija, kad šiluminės energijos suvartojimas 1 kvadratiniam metrui apšildyti atskiruose Lietuvos pastatuose skiriasi iki 7 kartų. Šiluminės energijos vieneto kaina atskirose savivaldybėse skiriasi ne daugiau kaip 2 kartus, todėl didžiausi šildymo išlaidų mažinimo rezervai slypi pačiuose pastatuose.
"Pastatų savininkai (...) turi tuos pastatus išlaikyti tokios būsenos, kad nekeltų pavojaus visuomenei. Nebūtinai tą pavojų visuomenėje reikia įsivaizduoti, kad balkonas nukris. Tai, kad mes išleidžiame visas savo pajamas energijai, yra irgi pavojus. Ar tai ne saugumas? Kartais vos ne nacionalinis saugumas - jeigu dar viena tokia žiema, tokie atlyginimai ir tokios pajamos", - sakė V. Martinaitis.
Jis pabrėžė, jog šalčiausią vasario mėnesį žmonės, gyvenantys renovuotuose namuose biokurą vartojančiuose miestuose, už šilumą mokėjo kelis kartus mažiau nei senų namų gyventojai brangias gamtines dujas naudojančiuose miestuose. Todėl vykdant būstų renovacijos programą siūlė vadovautis "trimis P - pareiga, prievolė, prievarta".
"Veikia pirmas - pareiga, neveikia pirmas - veikia prievolė pagal privalomuosius įstatymus, o jeigu ne - prievarta. (...) Yra tikrai švelnių formų, kaip tokias problemas galima išspręsti, bet taip reikia elgtis - savininkas turi būti atsakingas", - aiškino profesorius.
Jo manymu, valstybės, o smulkesniu lygmeniu - savivaldybių, pareiga ir prievolė - sukurti veikiančią pastatų administravimo sistemą, nes kol kas ji išlieka viena prasčiausiai tvarkomų sričių Lietuvoje.
Daugiabučių pastatų administravimo reforma, pagerinanti jų priežiūrą ir renovacijos tempus, ne tik pakeltų Lietuvos piliečių gyvenimo ekonominę kokybę, bet ir sumažintų investicijas į strateginius energetikos projektus, kurie yra skirti energijos švaistymo aptarnavimui, įsitikinę mokslininkai.
"Savivaldybės, kuriose nėra pažangos pastatų atnaujinime, turi paimti keletą prasčiausių namų, peržiūrėti savivaldos lygmenyje pastatų administravimo tvarką (...) nelaukiant sprendimų Gedimino prospekte ar kitur, parodyti vietoje, ką galima padaryti, ir tuo pačiu, vienu kartu, spręsti skurdo, nepriklausomybės ir saugumo problemas", - teigė V. Martinaitis.
Profesoriaus nuomone, renovacija pajudės iš mirties taško tik tuomet, kai bus atsisakyta galimybės tik butų savininkams spręsti šią problemą. Dvidešimties metų patirtis parodė, kad reformuota pastatų priežiūros sistema priverstų būstų savininkus efektyviai įgyvendinti privalomuosius reikalavimus ir atlikti būtinus atnaujinimo darbus.
"Butų savininkai 20 metų nieko nenusprendė (...), reikia pakeisti valdymo sistemą, reikia keisti įstatymus - pereiti prie griežtų įpareigojimų susitvarkyti būstą", - pabrėžė V. Martinaitis.
V. Lukoševičiaus nuomone, būstų renovaciją Lietuvoje paskatintų naujai susikūręs subjektas, kuris rūpintųsi savo žinioje esančiais pastatais. Tai galėtų būti tiek energijos taupymo, tiek ir pastatų administravimo agentūra.
"Svarbiausia, valstybėje turi atsirasti subjektas, kuris tuo rūpintųsi. Ar šiandien yra subjektas, kuriam skauda galvą dėl didelio energijos suvartojimo pastatuose? Tikrai ne", - sakė jis.
Docento įsitikinimu, pagrindinės priežastys, kodėl šiuo metu renovacija nejuda, yra žmonių nepasitikėjimas ir nesugebėjimas administruoti pastatų tvarkymo procesų, todėl reikėtų sukurti kelis modelius, kaip renovacija galėtų būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kas konkrečiu atveju ją stabdo.
"Labai norėtųsi, kad pagaliau rinkėjų labui politinės partijos susitartų ir daugiabučių, kuriuose gyvena du trečdaliai Lietuvos žmonių ir kur "pradingsta" apie trečdalis visų Lietuvos energetikos išteklių, administravimo reformą pripažintų svarbiausiu prioritetu", - sakė V. Martinaitis.

Atgal