Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–gegužės mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 26,6 proc. (1 311,1 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu, kuomet didžiąją dalį laikotarpio buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Iš viso per sausio–gegužės mėnesius gauta 6 241,1 mln. eurų ir tai sudaro 43 proc. metinio pajamų plano. Planuotos bendros minėtų biudžetų pajamos 2022 metams – 14 519,4 mln. eurų.

Pastarąjį pusmetį lietuvių skolos vėl pradėjo augti, nors 2021 m. antrąjį pusmetį buvo užfiksuotas skolų mažėjimas, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos pasitraukė ar veiklą apriboti nusprendė daugybė užsienio kompanijų.

Brėžiniai ir dokumentai tapo realybe – Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje pradėti elektros energijos kaupimo įrenginių statybos darbai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. gegužę išankstinė metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.

Nepaisant karo sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje – ūkio plėtra sieks 1,6 proc. šiemet ir 2,1 proc. 2023 metais. Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc.

"Amnesty International" sukritikavo Lietuvos veiksmus, tvarkantis su Lukašenkos režimo suorganizuota neteisėtos migracijos krize (hibridine ataka), ir, be eilės kitų rekomendacijų, pasiūlė Lietuvai sustabdyti taikomą apgręžimo politiką. Visgi, neteisėtų migrantų apgręžimo politikos (nors ši yra nemaloni bei moraliai sudėtinga) taikymas yra neišvengiamas, siekiant efektyviai atremti hibridinę ataką. Kodėl?

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pataisos, kurioms jau pritarė Vyriausybė, sustiprins pinigų plovimo ir kitų rizikų dinamiškame virtualiųjų valiutų (kriptoturto) sektoriuje valdymą. Vis dėlto pakeitimų rengimo finišo tiesiojoje sušvelninti reikalavimai palieka spragų neskaidriai veiklai.

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai. Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas

Gegužės mėnesį 18,5 proc. žymą pasiekusi infliacija kol kas atsikvėpti neleidžia ir dažną gyventoją verčia sukti galvą, kaip su turimomis pajamomis reikės išsiversti artimiausiu metu.

Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės būsto paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali padidėti apie 200 eurų.

Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės būsto paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali padidėti apie 200 eurų.

Lietuvos verslas, kuris patyrė sunkumų dėl Kinijos veiksmų, gali teikti paskolų paraiškas gauti apyvartinių lėšų.  Startavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta skatinamoji finansinė priemonė, pagal kurią verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas. Iš viso tam numatyta skirti 130 mln. eurų.

Italijos obligacijų pajamingumui šovus į aštuonerių metų aukštumas, atitinkamai išaugo ir šios valstybės skolinimosi kainos. Tačiau ekonomistai ramina, kad Lietuva su panašia situacija veikiausiai nesusidurs, kadangi Pietų Europos šalių valdžios sektorius buvo smarkiai priklausomos nuo skatinamosios Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.

Atsižvelgdama į naujausias birželio mėn. makroekonomines prognozes, kuriose numatomos aukštesnės infliacijos perspektyvos, Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė tolesnius žingsnius normalizuojančius pinigų politiką. 

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos (FM) kartu su Lietuvos banku (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams

Nedarbas gegužę mažėjo sparčiausiai šiais metais – per mėnesį susitraukė 0,7 proc. punkto ir dabar siekia 8,8 proc. Darbo neturinčių asmenų skaičius sugrįžo į 2020 metų pradžios lygį. Visose šalies savivaldybėse sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius, išskyrus Klaipėdos rajoną.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovais, nuo gegužės pabaigos dirbusiais Lietuvoje ir vertinusiais šalies ekonominę padėtį ir Rusijos karo Ukrainoje poveikį, padėtį finansų sektoriuje, verslo ir darbo rinkos aplinką, susipažinusiais su Lietuvos veiksmais siekiant stabilizuoti energetikos kainas bei infliacijos augimą.