EKONOMIKA
03 28. Žemė, kaip žmonijos maitintoja, pavojuje
Soc.m.dr., doc. M.Rastenytė
Žemės ūkio vystymosi specifika
Žemės ūkio gamyba atsilieka nuo pramonės (smulkus gamybos mastas, jos susiskaidymas, santykinai didesnis rankinio darbo lyginamasis svoris, biologinės darbo našumo didinimo ribos it kt). Santykinai žemės ūkio gamybos išsisklaidymas didelėje teritorijoje, daugelio ūkių nutolimas nuo realizavimo rinkų, sezoninis gamybos pobūdis, priklausymas nuo gamtinių ir klimatinių sąlygų, paties žemės ūkio produkto specifika, neretai neleidžianti jį ilgai laikyti ir reikalauja perdirbti. Tai lemia tai, kad susidaro nepalankios galimybės ūkininkauti smulkiems gamintojams, kurie yra labai priklausomi nuo veikiančių žemės ūkio įmonių produkcijos supirkimo, perdirbimo, transportavimo bei laikymo.
Stambieji ūkiai turi žemės ūkio gamybos pranašumo požymius prieš smulkųjį tame, kad jos techninis pranašumas susijęs su agronomijos, zooinžinerijos, mechanizacijos, valdymo ir gamybos organizavimo, lengvatinės kreditavimo sąlygos. Smulkiosios gamybos išstūmimas vykdomas nepastebimai, nuskurdinant šių ūkių savininkus, kurie tampa stambių ūkininkų pigia darbo jėga. Ypatingai tam turi įtakos darbo procesų mechanizavimas, ko įtakoje didėja ūkių koncentracija nes mechanizmų įsigijimas ir jų atnaujinimas galimas tik stambios gamybos sąlygomis. Stambios fermos ir žemės ūkio įmonės, bendradarbiaudamos su perdirbamosios pramonės bei kitų su žemės ūkiu susijusių pramonės šakų, sudaro tarpšakinius kompleksus. Esmę sudaro tai, kad žemės ūkis vis labiau pajungiamas stambaus pramoninio kapitalo. Kokia bebūtų specifika šio proceso, visais atvejais bendradarbiauja trys šakų grupės: a) šakos, aprūpinančios ūkininkus gamybos priemonėmis ir b) žemės ūkio produkcijos perdirbimo, laikymo, realizavimo ir transportavimo bei c) pačios žemės ūkio įmonės.
Stambiosios žemės ūkio įmonės mūsų šalyje formuojamos visų Lietuvos gyventojų mokesčių mokėtojų pinigais, kurie patenka pirmoje eilėje į ES fondus ir iš ten sugrįžta taip vadinamos paramos ūkininkams pavidalu, o kita dalis mokesčių mokėtojų pinigų, patekusi į mūsų šalies biudžetą, atitenka ūkininkams per mūsų šalies taip vadinamą biudžetinę paramą ir trečias šaltinis, tai nuosavas ūkininkų sukauptas kapitalas. Tad, kaip matome, mes patys vystome žemės ūkio gamybą savo šalyje, kad galėtume apsirūpinti šiais produktais save ir kitus pasaulio gyventojus, be kurių visuomenė neegzistuotų.
Be Žemės, kaip planetos, ji yra „Žemė“- maitintoja
Pirmiesiems žemdirbiams atrodė, kad žemės užteks visiems ir visiems laikams. Sėslus gyvenimo būdas atsiradęs su žemdirbystės kultūros vystymusi, palaipsniui šalino pavojų bado, kurį patirdavo medžiotojas, valgomų šakniastiebių, vaisių, stiebų surinkėjas. Surenkamoji gamyba, buvusi pirminė, pasitarnavo gyventojų skaičiaus augimui, tankio ir skriaudų didėjimui, kas iššaukė būtinumą arba ginti ir saugoti savo žemės plotelį, arba ieškoti naujo. 1800 m. žmogaus valdoma žemė sudarė 7,4 milijardo ha žemės ūkio įvairaus dirvožemio naudmenų. Aukšto derlingumo žemių palyginus buvo nedaug: juodžemio dirvožemiai sudarė 240 milijonų ha, arba tik 3,2 proc.nuo viso ploto. Per pastaruosius 2000 metų ardomoji žmogaus veikla gamtai ir tame tarpe žemei pagal savo pasekmes daug kartų pranoko visa tai, kas vyko per praėjusius tūkstantmečius. Tik per paskutinį šimtmetį dėl išplovų ir erozijos netekome virš 2 milijardų ha arba 27 proc.tinkamos žemdirbystei žemės. 1960 m. esant 3 milijardams gyventojų pasiliko dirbamos žemės 1,5 milijardo ha. Kiekvienam pasaulio gyventojui teko 0,5 ha, kas gali garantuoti gyvensenos užtikrinimą pagal JAV ir ES normatyvus. 2000 m. ryšium su greitu gyventojų prieaugio didėjimu tenka 0,27 ha vienam gyventojui. Tai yra beveik 2 kartus mažiau negu reikalauja normatyvai išsivysčiusių šalių. Ariamos žemės plotai dabar sudaro 1,4 milijardo ha be tendencijos didėti ateityje.
Kinijoje 2000 m vienam gyventojui teko 0,08 ha su tendencija žymaus mažėjimo kaip pasekmė žymaus gyventojų skaičiaus didėjimo ir vykstančios dirvožemio erozijos. Ši šalis importuoja žymią dalį grūdinių kultūrų iš JAV ir kitų šalių, o ateityje dar planuojamas importo didinimas. Tik darbštumas ir tradiciškai kuklūs kinų vartojimo poreikiai leidžia jiems išgyventi su minimaliais žemės naudmenų ištekliais.
Kodėl taip svarbi yra žemės problema dabarčiai ir ateičiai
Dirvožemio erozija pavojinga tuo, kad žemės naudingo dirvožemio sluoksnio atkūrimas vyksta labai lėtai: 2,5 cm. per 500 m. Atstatant 15 cm. dirvožemio sluoksnį normaliam žemės ūkio kultūrų auginimui, reikalinga apie 300 metų. 2000-siams metams išsivysčiusiose pasaulio šalyse žemės ūkio naudmenų plotai sumažėjo 21 proc.dėl pabrangusios žemės ūkio produktų gamybos ryšium su išaugusiomis degalų, mineralinių trąšų, žemės ūkio technikos kainomis. Netolimos praeities viltys, kad žmoniją išgelbės jūros ir vandenynai nepasiteisino, kadangi jų gamtiniai ištekliai žymiai išeksploatuoti.
Biologiniai ištekliai
Beveik 99 proc.maisto produktų išgaunami iš visko, kas išauginta žemėje. Šiuo metu žemės ūkio naudmenos, miškai ir apgyvendintos teritorijos sudaro 95 proc.žemės tinkamos naudojimui. Greta žemės ir vandens išteklių, augalininkystės ir gyvulininkystės, žmonės susieti su 10 milijonų kitų rūšių egzistuojančių visoje agrosistemoje ir gamtoje. Nors apie 60 proc.pasaulinio maisto apimčių išgaunama iš ryžių, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų, tačiau viso žmonės naudoja maistui virš 20000 rūšių kitų augalų. Apie 99 proc.žemės ūkio kultūrų kenkėjų kontroliuojami natūraliais jų priešais, atsparumas kultūrinių augalų kenkėjams irgi kinta imuniteto didėjimo kryptimi dėka natūralios ekosistemos laukinių augalų. Nežiūrint tai, kad kasmet panaudojama 2,5 milijono tonų kovos su kenkėjais priemonių, žemės ūkio kultūrų kenkėjai sunaikina vidutiniškai per metus apie 40 proc.potencialaus derliaus. Kai tuo tarpu paskaičiavimai rodo, jog dėka protingos sėjomainos ir biokontrolės nuostoliai dėl kenkėjų gali būti sumažinti daugiau, kaip 2 kartus. Apie trečdalį pasaulyje maisto produkcijos tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo apdulkinimo žemės ūkio produkcijos kenkėjų pagalba. Medų nešančios ir kitos bitės grūdinių kultūrų apdulkinime kasmet sutaupo 40 milijardų dolerių. Jos apdulkina taip pat ir visus kitus augalus. Ekonominis efektas atliekamas apdulkinant žemės ūkio kultūras ir augalus pasaulio mastu kasmet sudaro 3 trilijonus dolerių.Šis genofondas-ekosistemos ir žmogaus egzistavimo pagrindas. Tuo tarpu didėjant pasaulyje gyventojų skaičiui ir kai kurių žmogaus veiklos rūšių aktyvėjimui, kaip miškų nesankcionuoti kirtimai, kovos su kenkėjais priemonių naudojimas, teršimas vandens ir dirvožemio, urbanizacija ir industrializacija gamtos genofondą pastoviai naikina. Kaip byloja istorija daugelis civilizacijų išnyko dėl dirvožemio nualinimo. Mūsų civilizacija irgi perėjo į nestabilią būseną. Naudojimas chemikalų ir pesticidų pažeidė normalų kultūrinio dirvožemio sluoksnio atsinaujinimo ciklą. Erozijos išdavoje kasmet prarandama 5 tonos dirvožemio skaičiuojant vienam gyventojui. Tai sudaro 15 kartų daugiau negu visas mūsų suvartojamas maistas per metus. Tuo pačiu metu kasmet iš žemėnaudos paimami didžiuliai plotai žemės kelių tiesimui, namų užstatymui. Vien tik JAV naujiems keliams tiesti kasmet paimama 0,5 milijono ha žemės tinkančios žemės ūkio vystymui.
Nacionalinio saugumo prioritetai
Daugelyje pasaulio šalių pradėjo keistis nacionalinio saugumo prioritetai: saugojimas dirvožemio savo šalyje nuo erozijos, nuo neūkiško naudojimo tampa svarbesniu už šalies gynybą nuo priešų įsiveržimo. Dėl žemės ūkio gamybos efektyvumo spręskite patys: energoišlaidos produktų gamybai 10 kartų didesni už jų suminį kaloringumą. Jeigu JAV 1970-1980 metais buvo išskiriama 4 proc.energetinio biudžeto, tai dabar šis rodiklis padidėjo 3 kartus. Vienam žmogui mokslinių tyrimų duomenimis reikalinga 0,5 ha ariamos žemės, apytikriai 1,5 ha žemės atsinaujinantiems energijos šaltiniams, o taip pat apie 1 ha miškams ir ganykloms. Specialistų teigimu yra visos reikalingos technologijos dirvožemio erozijai ir miškų niokojimui stabdyti, tačiau nieks ir niekur jų pakankamu diegimu neužsiiminėja. Šiuo metu žemė ir dabartine agrokultūra gali užtikrinti pragyvenimą 3 milijardams žmonių. Jeigu žemės degradacija vyks 12 milijonų ha per metus tempais tai po 42 metų pakankamą maisto produktų kiekį gali turėti tik 2 milijardai žmonių. Jau dabar savanose į pietus nuo Sacharos gali užtikrinti pragyvenimą 36 milijonams gyventojų, kai tuo tarpu ten gyvena 40 milijonų. Iš jų 8 milijonai gimė per pastarąjį dešimtmetį. Visumoje besivystančiose šalyse nusimato dirbamos žemės vienam gyventojui mažėjimas nuo 0,28 ha iki 0,17 ha 2025 m., tai yra iki garantuoto skurdo ribos. Dabartinė pasaulio statistika teikia įvairiaaspekčius duomenis apie žemės naudmenis. Aptarsime svarbiausius. Mūsų būties aplinka yra sausuma. Mes nepersikelsim gyventi nei į jūrą nei į kosmosą. Žemės ūkio kultūromis užimta 12 proc.sausumos; 24 proc.-ganykloms; dar 31 proc.-miškai. Likusieji 33 proc.negali būti panaudoti todėl, kad labai šalta, sausa arba yra neprieinamame dirbimui reljefe. Prie dabartinio gyventojų prieaugio pasaulio mastu reikėtų dirbamos žemės plotus didinti 15 milijonų ha į metus, o iš tiesų vyksta kasmetinis praradimas virš 10 milijonų ha žmogaus poveikyje prarandamos žemės. Praradimų kompensacija žemės plotais, užimtais miškais negalima, nes tai grandininės ekologinės reakcijos būdų, greitintų degradaciją ne tik naudmenų, bet ir miškų. Akivaizdžiu pavyzdžiu gali pasitarnauti intensyvi žemdirbystė vienoje iš vedančių žemdirbystės valstijų JAV Ajovoje. Per pastaruosius 100 metų prarasta pusė žemės ūkio naudmenų, be to greitis derlingo dirvos sluoksnio irimo 30 kartų pralenkia natūralaus dirvos formavimosi greitį. Tokia šiandieninės „aukštos žemdirbystės“ kaina. Šalutinis efektas intensyvios žemdirbystės yra dirvožemio druskingumo didinimas, jų užtvindymai, o taip pat nuodijimas cheminėm medžiagom, kurios tęsia savo nuodingą poveikį ne tik į kenkėjus, bet į žuvis, paukščius ir kitą gyvūniją.
Urbanizacijos įtaka aplinkai
Didžiulį poveikį į tiesioginį ir netiesioginį derlingų žemių mažinimą atlieka urbanizacija ir visa tai, kas su ja susieta: atsiranda drenažo tinklas, nuotekų kolektoriai, tiesiami keliai ir gatvės, statomi namai, miestai, įmonės, įrenginėjamos dambos ir vandens saugyklos. Amerikiečio vidutinė šeima maistui išleidžia 15 proc.viso metinio savo biudžeto, kai tuo tarpu besivystančiose šalyse tai sudaro nuo 50 proc. iki 60 proc.prie 25 proc.žemesnio maisto kaloringumo. Šiuo metu JAV eksportuoja 20 proc.pagaminamos žemės ūkio produkcijos, pagrinde grūdinės, tačiau netolimoje ateityje laukiamas eksporto mažėjimas, o po to ir maisto produktų 3-5 kartus kainų augimas. Pirminiai pasiekimai Žaliosios revoliucijos, pagrįstos energoimlumo augimu, plačiu mineralinių trąšų panaudojimu, kovos su kenkėjais priemonių, irigacinių sistemų įrengimu bei naujų augalų rūšių išvedimu pasižymėjo kai kuriais atvejais derlingumo padidėjimu net 100 kartų. Visos revoliucijos agrotechnikoje baigėsi vienodai: ignoravimu poveikio naujų technologijų į ekosistemą jau po 30-40 metų atsigręžė padidėjusia dirvožemio erozija, užteršimu paviršinių ir gruntinių vandenų, ekosistemos pastovumo pažeidimu, rimtais gyventojų susirgimais ir socialiniais konfliktais. Pasaulio mastu grūdinių kultūrų gamyba per 1950-2000 metus sumažėjo 2 kartus. Tolimesnė tendencija ir tempai išlieka tie patys. Šiai dienai tik 2 šalys iš 185 yra stambūs eksportuotojai. Dar tik prieš 20 metų Afrika savo poreikį tenkindavo savo gamybos apimtimis, o dabar gamina tik 80 proc.viso poreikio. Afrikoje per pastaruosius 30 metų padidėjo 20 kartų derlingų žemių praradimas. Azijoje žemės ūkyje panaudojama 80 proc.žemių, tinkamų žemdirbystei. Miškų kirtimas, kaip ekvatorinėse, taip ir nuosaikaus klimato zonose 70-80 proc.susieta su dirbamos žemės plotų didinimu. Toks pasaulinis “ rezervas“ sudaro ne daugiau, kaip 500 milijonų ha. Reikia turėti omenyje, kad tokių žemių derlingumas bus žymiai mažesnis negu dabar naudojamų; be to reikia turėti mintyje ir tai, kad jų derlingumas dar mažės. Visame pasaulyje dirvožemio degradacija vyksta 15 proc.dirbamos žemės.
Susidaro užburtas ratas tarp gyventojų skaičiaus augimo ir dirbamos žemės plotų mažėjimo. Papildomos šios tvarkos keitimo priemonės 10-20 proc.pasitarnaus šiltnamių efekto didinimui ir ozono sluoksnio deformavimuisi.
Atgal
.jpg)
