VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

11 11. EK: Rusijos sankcijos sumažins Lietuvos ekonomikos augimą

Europos Komisija (EK) savo rudens ekonominėje prognozėje sumažino tiek Europos Sąjungos (ES), tiek euro zonos šalių ūkio augimo prognozę šiems ir kitiems metams. Teigiama, kad Europos laukia labai lėtas atsigavimas ir nedidelė infliacija.
Kalbėdami apie savo prognozes Lietuvai, pareigūnai nurodė, kad paklausa šalies vidaus rinkoje turėtų augti ir toliau, tačiau eksporto apimtys dėl Rusijos taikomų sankcijų smuks, su savimi rodiklis nusineš ir vartotojų bei investuotojų pasitikėjimą. Savo ruožtu nedarbo lygis prognozėse smuks, o infliacijos lygis išliks neaukštas.
Paklausa Lietuvos vidaus rinkoje kėlė šalies ūkio plėtrą 2014 metais, tačiau sankcijos turės neigiamos įtakos. Vien pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, BVP dėl aktyvių šalies vartotojų kilo 3,1 proc. Vartojimas privačiajame sektoriuje daugiausiai atsigavo dėl kylančio užimtumo ir realių atlyginimų bei pats nemažai suaktyvino privačias investicijas. Tiesa, geopolitinė įtampa dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijoje smukdė eksporto apimtis, vartotojų ir verslininkų pasitikėjimą - dėl šių priežasčių BVP augimas jau antrąjį šių metų pusmetį turėtų sumažėti, todėl 2014-ųjų vidutinis BVP augimas sieks 2,7 procento.
Kitąmet BVP augimo vidurkis prognozuojamas ties 3,1 proc. riba, o jau 2016 m. jis pasieks 3,4 proc. Nors neaiški geopolitinė situacija greičiausiai menkins vartojimą ir investicijas dar ir 2015 metų pradžioje, tačiau vėliau per dvyliką mėnesių šis poveikis turėtų išsivadėti. Atlyginimų didėjimas ir nedidelis infliacijos lygis didins namų ūkių išleisti ketinamas lėšas, todėl vartojimas daugiausiai kels ūkio plėtrą ir ateityje. Privataus sektoriaus investicijos pašoks antrąjį 2015 metų pusmetį, nes Lietuvoje gerės sąlygoms paskoloms gauti, o šalies bendrovių gaminamos produkcijos realizavimas siekia vis aukštesnę ribą. Viešojo sektoriaus investicijas paskatinti turėtų ir Europos Sąjungos iš dalies finansuojami įvairūs projektai.
Savo ruožtu grynojo eksporto apimtys gali ir ateinančiais mėnesiais smukdyti BVP augimą. 2014 metais eksporto apimtys iš pradžių susilpnėjo, dėl nuosmukio trąšų ir benzino perdirbimo produkcijos gamybos pramonėje, o vėliau smuko ir žemės ūkio pramonės sektoriaus veikla - tam daugiausiai įtakos turėjo Rusijos pradėtos taikyti sankcijos. 2015 ir 2016 metais eksporto apimtys turėtų atsigauti, o dėl energijos įgavusio vartojimo Lietuvos vidaus rinkoje pakils ir importuojamų prekių kiekis.
Manoma, kad einamosios sąskaitos perteklius 2014 metais iš viso smuks 0,8 proc., vėliau 2015-aisiais virs deficitu ir tebesmuks iki pat 2016 metų.
2014 metais biudžeto deficitas smuks iki 1,2 proc. BVP, beje dar 2013-aisiais jis siekė 2,6 procento. Mokestinės biudžeto pajamos šiais metais atitinka planinius vidurkius, tiesa, pavasarį viešojo sektoriaus išlaidos padidės labiau nei tikėtasi dėl 2012 metais priimto pensijų kompensavimo įstatymo - šis sprendimas valstybės išlaidas padidins 0,7 proc. BVP. 2015 metais biudžeto deficitas turėtų pasiekti 1,4 proc. BVP, nors mokestinės pajamos didės tęsiantis ekonomikos augimui. Nors parlamentarai dar nepatvirtino 2015 metų biudžeto, tačiau analitikai tiki, kad išlaidos gynybos ir socialinės apsaugos srityje atitinkamai padidės 0,3 ir 0,2 procentinio punkto BVP. Jeigu vyriausybė drastiškai nekeis savo politikos, ekspertų prognozėmis biudžeto deficitas 2016 metais turėtų pasiekti 0,8 proc. BVP.
Valstybės skola nuo 39 proc. BVP 2013 metais šiemet padidės iki 41,3 proc. Jau ateinančiais metais rodiklis padidės iki 41,6 proc., tačiau 2016-aisiais vėl smuks iki 41,3 proc. BVP.

Atgal