EKONOMIKA
12 12. Baltijos jūros regione Lietuvos konkurencingumas krinta
Nors Lietuva patenka tarp 34 procentų labiausiai konkurencingų pasaulio valstybių, Baltijos jūros regiono kontekste atsiliekame ne tik nuo estų, bet ir nuo latvių.
"Swedbank" sudarytoje metinėje Baltijos jūros regiono apžvalgoje įvertinti dešimties šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos - konkurencingumo rodikliai. Sudarant reitingą atsižvelgta į verslo sąlygas, darbo rinką, mokesčių politiką, finansų rinkos efektyvumą, užsienio prekybos sąlygas, švietimo sistemą, valstybės valdymą, infrastruktūrą, logistiką bei inovacijų klimatą.
Pagal visus kriterijus, išskyrus verslo sąlygas, Lietuva atsilieka nuo regiono vidurkio, o didžiausias neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, prasčiau išvystyta susisiekimo infrastruktūra bei prastu inovacijų klimatu. "Nors pagal darbo rinkos efektyvumą Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo regiono vidurkio, pagal šį kriterijų Lietuva šiemet pastebimai pasistūmėjo į priekį. Tiesa, progresas buvo pasiektas ne dėl palankių įstatymų pokyčių, o dėl didėjančio darbuotojų darbo našumo bei didėjančio darbo jėgos aktyvumo - vis daugiau darbingo amžiaus gyventojų arba dirba, arba ieško darbo. 2007 metais net 32 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo ir neieškojo darbo. Šiuo metu šis rodiklis yra rekordiškai žemas ir siekia tik 26 procentus", - teigia "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pridurdamas, kad tai iš dalies susiję su mažėjančių jaunų žmonių skaičiumi, kurie dažniausiai mokosi ir todėl darbo rinkoje nėra aktyvūs.
Pagal finansų rinkų efektyvumą Lietuva kartu su Rusija dalinasi paskutine vieta regione. Pagrindinė problema išlieka paskolų, rizikos kapitalo bei kitokių finansavimo formų prieinamumas. Nors Lietuvoje galimybės gauti paskolą per metus labai pagerėjo, Lietuva išlieka tarp 37 proc. prasčiausių valstybių.
Nors pagal valstybės valdymo efektyvumą Lietuva nėra paskutinėje vietoje Baltijos jūros regione, jai iki Šiaurės valstybių standartų labai toli - smarkiai atsiliekame pagal korupcijos lygį, kovos su ja priemonių efektyvumą bei teisinės valstybės funkcionavimą. Pasak N. Mačiulio, proveržis šioje srityje labai padidintų Lietuvos potencialą pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Be to, čia slypi ir didelės galimybės rasti papildomų lėšų biudžete, - Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, pagal valdžios lėšų švaistymo kriterijų Lietuva yra 90-oje vietoje pasaulyje. Palyginimui, Estija yra 19, Švedija - 10, o Suomija - 9 vietoje.
Pagal švietimo rodiklį Lietuva nedaug atsilieka nuo regiono vidurkio, tačiau šioje srityje gerai atrodo tik kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai. Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių pagal vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių. Tačiau, EBPO vertinimu, pagal vidutinius moksleivių įgūdžius Lietuva atsilieka ne tik nuo išsivysčiusių šalių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių.
Lietuvos augimo potencialą vis dar slopina nepakankamos įmonių investicijos, kurios siekia tik 11 proc. BVP. Tai yra maždaug 5 procentiniais punktais mažiau nei Latvijoje ar Estijoje. Dar blogesnės yra demografinės tendencijos - šio dešimtmečio pabaigoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius bus beveik penktadaliu mažesnis nei 2005 metais.
"Šie du pagrindiniai ekonomikos augimo šaltiniai - investicijos ir darbo jėga - Lietuvoje yra labai seklūs, o augimo potencialą turi kelti konkurencingumą didinančios reformos, kurių pastaraisiais metais buvo per mažai. Švietimo kokybės ir inovacijų klimato tobulinimas, valdžios sektoriaus efektyvumo didinimas bei korupcijos naikinimas yra daugiausiai potencialo turinčios reformų kryptys", - apibendrina N. Mačiulis.
.jpg)
