EKONOMIKA
06 20. Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai sudarė 7 026,4 tūkst. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 0,7 proc. Šalies vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. 2014 m. šalies pagrindinių kuro ir energijos išteklių importo poreikis sumažėjo 10,5 proc. Dėl nepalankių makroekonominių sąlygų ir itin didelės konkurencijos pasaulinėse degalų rinkose, naftos perdirbimo gamyklai mažinant naftos perdirbimo produktų gamybos apimtis, žalios naftos importas sumažėjo 16,4 proc. Gamtinių dujų importo lygis 2014 m., palyginti su 2013 m., keitėsi nežymiai (sumažėjo 1 proc.).
Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis. Šis rodiklis 2014 m sudarė 75,2 proc. ir vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį (53,2 proc. 2013 m.). 2014 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (35,9 proc.) bei gamtinės dujos (29,4 proc.).
Pagal strategiją „Europa 2020" atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos energetikos prioritetų. Europos Sąjungos tikslas iki 2020 m. padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 20 proc. Lietuvos tikslas yra pasiekti 23 proc. Jau 2013 m. Lietuva buvo tik 0,1 procentinio punkto nuo šio tikslo ir šis rodiklis siekė 22,9 proc., o Europos Sąjungos šalių vidurkis sudarė 15 proc.
2014 m., palyginti su 2013 m., Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių gamyba padidėjo 5,6 proc.
Dar vienas atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Nors Lietuvoje saulės energijos potencialas nėra didelis, šio šaltinio naudojimas 2014 m. gerokai padidėjo. 2014 m. saulės jėgainėse pagaminta ir į elektros tinklus patiekta 73,0 mln. kilovatvalandžių elektros energijos (2013 m. - 44,8 mln. kilovatvalandžių).
Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 2,7 proc. ir sudarė 12 019,6 mln. kilovatvalandžių. Didėjo pramonės, žemės ūkio, paslaugų sektoriaus ir gyventojų elektros energijos poreikis. Palyginti su 2013 m., elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo 7,6 proc. ir sudarė 4 396,9 mln. kilovatvalandžių. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 34,3 proc. visos pagamintos elektros energijos.
.jpg)
