VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

11.25. SEB banko analitikai: „Europos ekonomikos spurtas ir daugiau dėmesio šaliai kitoje Baltijos jūros pusėje“

Euro zonos ekonomikos plėtra pastaruoju metu viršija lūkesčius, tačiau tebėra nemažai prielaidų, kad 2018 metais eurą įsivedusių valstybių ūkis augs panašiu tempu kaip ir šiemet. Mažėjantis nedarbas, rekordiškai teigiamos vartotojų nuotaikos, augančios įmonių investicijos ir eksportas yra pagrindiniai ekonomikos plėtrą skatinantys veiksniai. Daugiau nerimą keliančių naujienų ateina iš Švedijos, kur būsto kaina pastaruosius keletą mėnesių mažėja.

Tadas Povilauskas

SEB banko analitikai prognozuoja, kad šalies ekonomikos augimas 2018 metais sulėtės iki 2,6 procento, o Baltijos šalių ūkio plėtra kitąmet bus lėtesnė negu šiemet. Prognozuojama, kad daugiausia augs Latvijos ekonomika, o kukliausiai – Lietuvos ekonomika dėl lėtesnio vartojimo didėjimo. Tai atskleidė Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Euro zonos ekonomika šiais metais turėtų padidėti 2,3 proc., arba sparčiausiai nuo 2007 metų. Vartojimo išlaidos taip pat didės sparčiausiai per pastaruosius dešimt metų, tad atrodytų, kad euro zona įžengė į ekonomikos renesanso laikotarpį. Tačiau dėl tokio pakylėjimo neapleidžia ir trapumo jausmas, nes ir euro zonoje, ir Europos Sąjungoje yra begalė likusių svarbių problemų, tokių kaip nesutarimai dėl tolesnės šalių integracijos vizijos, „Brexit“ proceso eiga, tautų bruzdėjimai šalių regionuose ar priklausomybė nuo Europos Centrinio Banko (ECB) tebevykdomos skatinamosios pinigų politikos.

SEB banko ekonomistai atsižvelgdami į ECB sprendimą pratęsti išplėstinę turto programą iki 2018 metų rugsėjo, pavėlino už komercinių bankų indėlius, laikomus Centriniame Banke, palūkanų normos pirmojo kėlimo datą iki 2019 metų pavasario. Prognozuojama, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą bus keliama tik 2019 metų viduryje. Euras per 2018 metus turėtų truputį stiprėti JAV dolerio atžvilgiu. Beje,  ECB, kaip ir dauguma kitų centrinių bankų, susiduria su dilema, kad įsibėgėjanti ekonomikos plėtra ir aktyvi centrinių bankų politika nepadeda padidinti infliacijos iki 2 procentų, kaip norima, lygio. Jeigu nebus netikėtų naftos kainos pokyčių, vidutinė infliacija 2018 metais euro zonoje bus netgi mažesnė negu šiemet.

JAV ekonomikos plėtra nelėtėja

JAV ekonomikos augimas po vangios metų pradžios vėl paspartėjo. SEB grupės ekonomistai tikisi, kad 2018 metais JAV ekonomika pasistiebs 2,6 proc., o 2019 metais – 2 procentais. Tikėtina, kad D. Trumpo mokesčių mažinimo priemonių plano įtaka JAV ekonomikos plėtrai kitąmet nebus didelė – planas pagerins BVP augimą 0,2–0,3 procento. Tikėtina, kad dėl šių pokyčių įmonės didins išmokamus dividendus, o ne investicijas, o pajamų mokesčio lengvata daugiau naudosis turtingesni asmenys, kurie ir dabar taupo daugiau negu mažesnes pajamas gaunantys asmenys.

Mažai abejojančių, kad Federalinis rezervų bankas (FED) 0,25 proc. punktais (iki 1,5 proc.) padidins bazinę palūkanų normą dar šių metų gruodį. SEB ekonomistai tikisi, kad kitąmet bazinė palūkanų norma bus keliama tris, o 2019 metais vieną kartą, kol pasieks 2,5 procento. Beje, spalio mėnesį FED pradėjo turimų supirktų vertybinių popierių mažinimo programą, pagal kurią iš pradžių per mėnesį turto balansas turi mažėti 10 mlrd. JAV dolerių. Apskritai JAV ekonomikos ciklas yra daug labiau pažengęs į priekį negu, pavyzdžiui, euro zonos, tad ekonomistams kur kas svarbiau nustatyti, kada sustos JAV ekonomikos plėtra. Kol kas daugiau požymių, kad didesni neigiami JAV ekonomikos pokyčiai yra tikėtini 2019 ar vėlesniais metais.

Nedidelė tikėtina būsto kainų korekcija Švedijoje

Švedijos ekonomika šiais metais turėtų padidėti 3,2 proc., tačiau 2018 metais augimas sulėtės iki 2,6 procento. Tam didžiausią neigiamą įtaką turės statybų sektorius, kurio darbų mastas gali mažėti 10–15 procentų. Būsto kaina Švedijoje nuo vasaros vidurio pradėjo mažėti, tačiau 5–10 proc. būsto kainos korekcija iki kitų metų vidurio šalyje (ypač brangesnio būsto rinkoje) po gana ilgai užsitęsusio kainų augimo laikotarpio visai nestebintų. Kur kas rimtesnės pasekmės ekonomikai būtų, jeigu vidutinė būsto kaina šalyje sumažėtų 15–20 proc., tačiau tai kol kas labai mažai tikėtina, nes Švedijoje dėl gyventojų skaičiaus didėjimo vis dar trūksta būstų, palūkanų norma išliks nedidelė dar ilgai, ekonomiką skatins palanki padėtis eksporto rinkose.

Baltijos ekonomikų plėtra bus lėtesnė

„Sparčiau augsiančios investicijos turėtų būti pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo veiksnys 2018 metais. Išliekanti palanki situacija eksporto rinkose skatins įmones investuoti. Kitąmet Lietuvoje turėtų būti daugiau infrastruktūrinių statybos projektų. Tačiau dėl lėtesnio negu kitose Baltijos šalyse augsiančio namų ūkių vartojimo šalies BVP kitąmet didės mažiau negu Latvijos ar Estijos. Prognozuojame, kad 2018 metais Lietuvos ekonomika augs 3,2 proc., Latvijos– 3,7 proc., o Estijos – 3,3 procento. Nors mūsų šaliai pavyko 2014–2016 metais augti sparčiau negu kitoms Baltijos šalims, šių ir kitų metų augimo prognozės rodo, kad proveržio, palyginti su kaimynėmis, per penkerius metus padaryti nepavyksta. Lietuvos ekonomikos plėtrą riboja ekonominių pajėgumų trūkumas, tad tiesiausias tvaraus ir spartaus augimo kelias – didesnės investicijos į žmones ir technologijas“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Atgal