VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

08 23. Pinigų kiekio kaita

2011 m. II ketvirčio ir I-jo pusmečio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Vladimiras Trukšinas

Pasibaigus eiliniam metų ketvirčiui, nežiūrint ir į vasariškus karščio malonumus, daugelis godžiai gaudome naujausius Statistikos pranešimus apie šalies ekonomikos atsigavimą. Juk tikrai jo, to labai laukiamo atsigavimo, labai norisi...

Ir Statistikos departamentas tikrai pradžiugino pranešimu apie BVP kaitą per š. m. I-ąjį ketvirtį: palyginti su tuo, ką pasiekėme prieš metus, dabar ,,turime“ +6,9 procento. Bet, palyginus su ką tik buvusiais pasiekimais praėjusiųjų metų IV-ame ketvirtyje, vėl krentame žemyn. Ir net -8,1 proc. Ir apie tai kažkodėl nutylima.

Naujausiasis Statistikos departamento pranešimas mus vėl džiugina tuo, kad 2011 m. II-jo ketvirčio BVP, palygintas su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo 6,1 proc., o palyginti su praėjusiu, š. m. I-uoju ketvirčiu, BVP augimas dar įspūdingesnis: +10,6 proc. Per pirmąjį š. m. pusmetį sukurtas BVP padidėjo, palyginti su 2010 m. pirmuoju pusmečiu, 6,5 procento. Ir vėl nutylint, kad, palyginti su gretimu, praėjusių metų II-uoju pusmečiu, dar krentame. Ir -4,6 proc.

Atrodo logiška tikėtis, kad, bent kiek atsigaunant ekonomikai, turėtų panašiai aktyvuotis bei didėti ir ūkio subjektų mokėjimų srautai bei apimtys už ūkinius sandorius per bankus, t. y. didėti pinigų apyvarta. Deja, skelbiami Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimčių didėjimo nerodo (lentelė Nr. 1 ir grafikas Nr. 1):

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; SD interneto svetainė

Ekonomikos atsigavimo džiaugsmą bandoma suteikti ir Lietuvos banko skelbiamomis žiniomis apie bankų gautus pelnus, pakeitusius praėjusių metų milijardinius nuostolius. Nors tuose pranešimuose čia pat nurodoma, kad ,,...įtakos gerėjantiems pelno rodikliams turėjo mažėjantys atidėjiniai blogoms paskoloms. Mat atsigaunant ekonomikai vis daugiau neveiksniomis laikytų paskolų pradedamos grąžinti.“ Bet gal teisūs analitikai teigdami, kad ,,Bankų per pusmetį uždirbtas pusės milijardo litų pelnas yra labiau buhalterijos interpretacijų, o ne veiklos rezultatas – nuostolius didinančiose atidėjinių, turto vertės sumažėjimo buhalterinėse kišenėse krizės pabaigos išlaukę milijonai grįžta į bankų pelną rodančias ataskaitų eilutes“? Juk ,,atidėjimai“ blogoms paskoloms – tikrai pakankamai subjektyvus veiksmas ir atliekamas su ...ikimokestiniu pelnu.

Bankų pelno didėjimu ekonomikos atsigavimui ,,argumentuoti“ trukdo ir pranešime pateikiamas faktas, kad ,,...pelno iš palūkanų augimą lėmė mažėjusios pačių bankų išlaidos palūkanoms, kurias jie moka už indėlius ir kitus pinigų išteklius“. Juk tai vyksta skolinio embargo bei indėlių nuvertėjimo sąlygomis. Ir kažin ar vien tik tokio bankų pelno didinimo ,,argumentu“ galima įtikinti, kad bankai jau ,,didina apsukas“.

Ir apskritai, ar korektiška didžiuotis ir džiaugtis bankų pelnais, žinant, kad prie ekonomikos sunkumų gerokai ,,prisidėjo“ ir bankai, kurie ir dabar net nebando aktyviau dalyvauti jos gaivinime?

Todėl pripažinkime, kad ekonomikos ,,atsigavimą“ įtikinamiausiai parodo Statistikos departamento pranešimo grafikas Nr. 2.

O jame matome, kad mūsų š. m. I-jo pusmečio ,,atsigavęs“ BVP dar yra mažesnis nei buvo 2009 m. II-ąjį pusmetį.

Praėjęs š. m. pusmetis laidžia teigti, kad per septynerius su puse narystės ES metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos vos 16,3 proc. (atsižvelgiant į š. m. I pusmečio – 4,6 proc.), o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas net beveik 2,9 karto!!!

Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 37,6 proc., o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,5 karto arba beveik 149 proc. Tai toks įvyko ir vyksta pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija.

Todėl, vertinant šalies ekonomikos raidą ir juo labiau – infliacijos šėlsmą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas jau ir šių metų pirmąjį pusmetį.

Nors pinigų kiekis, aptarnaujantis šalies ekonomiką (platieji pinigai P3), per I-ąjį š. m. pusmetį nedidėjo, jų vidutinė pusmečio suma, palyginti su praėjusių metų II-ju pusmečiu, padidėjo net 3,8 proc. O tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniu, 2010 m. II-ju pusmečiu, toliau krentant šalies ekonomikai (BVP -4,6proc.), lieka ir didėja prielaidos ir sąlygos infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmui. Bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 8,8 proc. palyginti analogiška, vidutine pusmečio, 2,9 proc. vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

Pinigų kiekio didėjimą š. m. ketvirtį sąlygojo spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas. Reiškia, kad nacionalinės valiutos išstūmimo iš pinigų kiekio ir rinkos procesas tęsiasi.

Nuo praėjusių metų vidurio ne didėjo, bet net 2,9 proc. sumažėjo, terminuotųjų indėlių likučiai. O tai gali reikšti tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. Ir tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir nemažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.

Bankai šalies ekonomikai ir toliau taiko skolinimo embargą. Vidaus kredito likutis per praėjusį pusmetį sumažėjo 875 mln. Lt, arba -1,3 proc. Per praėjusį pusmetį vidaus kredito likučiai mažėjo visoms ūkio subjektų grupėms, išskyrus kreditą valdžiai.

Per II-ąjį š. m. ketvirtį bankų kredito išteklių kaitoje stebimos naujos tendencijos: ištekliai didėjo, didėjant rezidentų indėlių likučiams bei išorės lėšoms; padidėjo ir motininių bankų lėšų likučiai. Ar tai reiškia, kad užsienio banko lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos sustojo?

Bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti senkantį bankų kreditavimą.

Siautėjančios infliacijos išpūstą pinigų kiekį šalies ekonomikoje palaikė pinigų importas: ES-gos paramos lėšos ir valdžios skolinimasis užsienyje.

Didėja (ir jau priartėjo prie 40 proc.) būsto paskolų skolininkų dalis, kuri turi paskolų grąžinimo problemų: keitė ar žada keisti skolinimo sąlygas.

Bankams šalies ekonomikai toliau taikant skolinimo embargą, palūkanų normų dydžių kaita ūkio subjektams didesnės reikšmės jau nebeturi. Indėlių ir paskolų palūkanos LT ir EUR praktiškai suartėjo. Bet paskolų bei indėlių EUR palūkanų kaita praėjusiame pusmetyje (didėjant EURIBOR‘ui didinamos ir paskolų EUR palūkanos) reikšmingai komplikuos dominuojantį skolinimąsi EUR, dar daugiau apsunkins jau suteiktų ir perfinansuotų į EUR būstų ir kitų paskolų gražinimus.

Bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų branginimas vyksta ir tęsiasi, nors ir kažkiek santūriau nei ankstesniais ketvirčiais, bet nedaug kreipiant reikiamo dėmesio į aiškius bei nedviprasmiškus Lietuvos banko signalus jas piginti. Viskas kaip žinomoje pasakėčioje, kurioje virtuvės šefas bara riebų katiną, skaniai dorojantį nuglemžtą vištą...

Palyginti su bankų veikla, kredito unijų (KU) veikimas buvo ir yra pastebimai ramesnis ir pozityvesnis. Atrodo, kad KU ir toliau lieka tuo šiaudu (keliu), kuris galbūt ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę.

Pinigų kiekio kaita

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per praėjusį šių metų II-ąjį ketvirtį padidėjo 804 mln. Lt arba 1,7 proc., kai I-ąjį ketvirtį jis sumažėjos 428 mln. Lt, arba 0,9 procento. Per I-ąjį š. m. pusmetį šalies ekonomiką aptarnaujantis pinigų kiekis iš esmės nepakito (lentelė Nr. 2):

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

Per praėjusius, 2010-sius metus, plačiųjų pinigų kiekis padidėjo daugiau nei 3,9 mlrd. Lt, arba 8,9 proc.

Bet vidutinis I-jo pusmečio plačiųjų pinigų kiekis, palyginti su gretimu, praėjusių metų, II-jo pusmečio jo kiekiu, padidėjo net 3,8 proc. (kaitos indeksas 1,038). Tuo pat metu šalies ekonomika (BVP), analogiškai, dar smuko -4,6 proc. (kaitos indeksas 0,954). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 8,8 proc. (1,038/0,954), palyginti analogiška, vidutine pusmečio, 2,9 proc. vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.

Plačiųjų pinigų junginio (P3) pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 proc. jo sumos) kaitą matome grafike Nr. 3. O jame matome, kad per praėjusį pusmetį pinigų kiekio didėjimą ,,palaikė“ einamųjų sąskaitų likučių, nors ir saikingas (+2,6 proc.), didėjimas. Nuo praėjusių metų vidurio ne didėjo, bet net 2,9 proc. sumažėjo, terminuotųjų indėlių likučiai. O tai gali reikšti tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. Ir tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir ne mažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.

Pastebimai (+2,5 proc.) ir ypač – paskutinįjį, II-ąjį š. m. ketvirtį, didėjo grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje likučiai. Grynųjų nacionalinių (o su jais – ir grynųjų užsienio valiutomis) apyvartoje pinigų didėjimas sąlygoja šešėlinės ekonomikos plėtrą arba - ,,bėgimą“ nuo brangstančių bankų mokėjimų negrynaisiais pinigais paslaugų.

Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimą II-ąjį š. m. ketvirtį lėmė spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas: net 5,8 proc. per II-ąjį ketvirtį (indėlių likučiai nacionaline valiuta didėjo dvigubai lėčiau, tik 2,6 proc.).

Atgal