VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

03.01. Lietuvos ekonomika sparčiai stiebiasi į viršų

Verslui draugiška aplinka, sukrėtimams atspari finansinė sistema bei nuoseklūs valdžios veiksmai valdant viešojo sektoriaus finansus lėmė, kad Lietuvos ekonomika ir toliau sparčiai auga. Tokį vertinimą kasmetinėje ataskaitoje pateikė Europos Komisija. Ji teigiamai įvertino biudžeto perviršį, įvardindama tai kaip svarbų veiksnį, padedantį išlaikyti stiprią fiskalinę poziciją. Rizika skolos tvarumui įvertinta kaip žema visais laikotarpiais (trumpuoju, vidutiniu, ilguoju).

Vilius Šapoka

Šiais metais Šalių ataskaitose daug dėmesio skirta investicijų poreikiams nustatyti. Tokią detalią analizę planuojama rengti ir ateityje, siekiant identifikuoti prioritetines sritis, kuriose turėtų būti koncentruojamos investicijoms skirtos lėšos, įskaitant ir ES struktūrinių fondų finansavimą 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje.

„Lietuvoje investicijų efektyvumui taip pat skiriame daug dėmesio. Norėdami ir toliau sparčiai augti, privalome atsakingai planuoti būsimas investicijas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ir Europos Komisijos požiūris dėl svarbiausių prioritetinių sričių sutampa. Tai geras atspirties taškas, planuojant naujo laikotarpio ES lėšų panaudojimą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Pagrindinės Europos Komisijos įvardintos investicijų sritys yra: moksliniai tyrimai, inovacijos, pažangiausių technologijų įsisavinimas, energetinis efektyvumas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, transeuropinis transporto tinklas, užimtumo prieinamumo ir socialinės ekonomikos skatinimas (švietimas, mokymasis, persikvalifikavimas, sveikatos apsauga, ilgalaikė slauga) bei demografinių problemų bei socialinės ir ekonominės atskirties sprendimas.

Nepaisant gerų rezultatų, Komisija įvardija ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva finansų srityje. Tai ir būtinybė toliau efektyvinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę bei mažinti pajamų nelygybę. Vis dėlto, ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per praėjusius metus padarė pažangą, užtikrinant mokestinių prievolių vykdymą bei tobulinant mokesčių sistemą.

Analizuodama pokyčius mokesčių srityje, Komisija kaip vienas sėkmingiausių iniciatyvų įvardijo organizuojamą kasos aparatų kvitų žaidimą bei i.MAS (išmanioji mokesčių administravimo sistema). Kasos aparatų kvitų žaidime užregistruota daugiau nei 2/3 visų viešojo maitinimo sektoriaus PVM mokėtojų. i.MAS sumažino įmonių skiriamą laiką mokestinių prievolių vykdymui beveik per pusę (nuo 171 valandos iki 99 valandų).

Atgal