VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

02.13. Lietuva daugiau pardavė į užsienį nei importavo: ar verta dėl to džiūgauti?

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus

 

Išankstiniai tarptautinės prekybos duomenys rodo, kad Lietuvos prekybos perteklius praėjusiais metais buvo rekordinis, tai yra, prekių ir paslaugų daugiau pardavėme į užsienį nei jų pirkome. Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas gana netikėtas − Lietuvai teko importuoti daug medicininės įrangos, kurios mums įprastai nereikia, neturėdami ką veikti gyventojai siuntėsi menkavertes prekes iš Kinijos, eksportas smuko. Tačiau nepaisant to, prekybos perteklius praėjusiais metais, tikėtina, viršijo 8 proc. nuo BVP ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje. 

Eksportas atsilaikė geriau, nei tikėtasi

Lietuvos eksportas to meto kainomis praėjusiais metais krito kiek daugiau nei 3 procentais. Tačiau taip nutiko tik dėl perpus susitraukusio naftos produktų eksporto, kurį didžiąja dalimi nulėmė žemyn smigusios pasaulinės naftos kainos, o ne gamybos susitraukimas. 

Lietuviškos kilmės eksportas be mineralinių produktų per praėjusius metus augo 6 proc. Jį į priekį vedė dviženkliu tempu augęs maisto ir chemijos pramonės eksportas. Savo indėlį pridėjo ir geras grūdų derlius – javų eksportas pernai augo kone trečdaliu.

 Prekių importas praėjusiais metais traukėsi daugiau nei 9 proc.

Paslaugų eksportui sekėsi prasčiau, jis per vienuolika mėnesių traukėsi daugiau nei dešimtadaliu. Kritimui didžiausios įtakos turėjo beveik 70 proc. susitraukęs turizmo paslaugų eksportas. Tuo tarpu transporto paslaugos atsilaikė smukdamos nežymiai, o aukštesnės pridėtinės vertės informacinių technologijų, profesinių ir finansų paslaugų eksportas augo. 

Kodėl importas traukėsi

Prekių importas praėjusiais metais traukėsi daugiau nei 9 proc. Importo kritimą iš esmės lėmė dvi prekių kategorijos – naftos produktai ir transporto priemonės, kurie krito, atitinkamai, 45 ir 17 procentų. Likusių pagrindinių prekių kategorijų importo srautai reikšmingai nesikeitė. 

Kalbant apie paslaugų importą, tendencijos panašios į eksporto situaciją. Labiausiai nukentėjo su turizmu ir transportavimu susijusios paslaugos. Bendras paslaugų importas per vienuolika 2020 m. mėnesių traukėsi beveik 19 proc. arba 7 procentais greičiau nei eksportas. 

Tam didelės įtakos turėjo mūsų šalies paslaugų prekybos struktūra. Lietuva labiau specializuojasi krovinių vežime keliais, kuris nukentėjo nesmarkiai, o kelionių paslaugų srityje remiasi užsienio tiekėjais, kurie nukentėjo labiausiai. 

Prie nominalaus prekybos pertekliaus stipriai prisidėjo ir kritusios energijos produktų kainos. Dėl stipriai kritusios paklausos nafta praėjusiais metais buvo vidutiniškai 32 proc. pigesnė, be to, apie 20 procentų krito ir elektros bei dujų kainos.

Mūsų šalis didžiąją savo sunaudojamos energijos dalį importuoja, todėl toks kainų kritimas stipriai pagerino prekybos balansą. Įprastai Lietuva turi nemažą prekybos prekėmis deficitą, kurį kompensuoja stipriu paslaugų eksportu, tačiau šiemet beveik pavyko subalansuoti net ir prekybą prekėmis.   

Kas prekybos laukia ateityje?

Prekybos balansas yra vidaus paklausos dinamikos atspindys, arba kitaip tariant, tai yra skirtumas tarp taupymo ir investicijų. 

Didelis prekybos deficitas signalizuoja apie ekonomikos perkaitimą ir vidaus paklausą, kuri viršija galimybes gaminti. Perteklius, priešingai, gali reikšti dėl įvairių priežasčių neišpildytą vidaus rinkos potencialą. Todėl pernelyg džiaugtis rekordiniu prekybos pertekliumi nėra pagrindo, nes tai rodo, kad Lietuvos investicijos stipriai atsilieka nuo savo potencialo. 

Žinoma, pernai prekybos perteklius buvo išpūstas vienkartinių su pandemija susijusių faktorių. Ilguoju laikotarpiu energijos kainos normalizuosis, išsisklaidžius neapibrėžtumui įmonės daugiau investuos į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą. Be to, Europos atsigavimo fondas taip pat paspartins viešąsias investicijas vidutiniu laikotarpiu. Artimiausius kelerius metus importas, tikėtina, augs sparčiau ir Lietuvos prekyba artės balanso link.

Mobilumo paketo įtaka

Transporto paslaugų eksportas yra vienas iš pagrindinių prekybos pertekliaus šaltinių, o mobilumo paketo nuostatos ateityje gali pakenkti vežėjų konkurencingumui. Reaguodamos į tai dalis įmonių steigia filialus Lenkijoje ir kitose šalyse, ir tai gali neigiamai paveikti Lietuvos prekybos balansą.

Visgi reikia pastebėti, kad būsimas efektas gali būti mažesnis nei baiminamasi. Vežėjai vis dar aktyviai samdo vairuotojus Lietuvoje, ir tai rodo norą vykdyti veiklą iš Lietuvos. Be to, pati kontraversiškiausia mobilumo paketo nuostata − reikalavimas kas kelias savaites vilkikams grįžti namo − yra ginčijama teisme ir gali neįsigalioti, nes yra sunkiai suderinama su ES tikslais mažinti šiltnamio dujų emisijas.

Praėjusių metų prekybos rezultatas yra pandemijos sukelta anomalija, kuri greitu metu nepasikartos. Tačiau žiūrint į pastarųjų kelerių metų tendencijas aiškėja du dalykai – visų pirma, mūsų šalies verslai yra konkurencingi tarptautinėje arenoje, be to, į savo ekonomikos potencialą mes galėtume investuoti gerokai daugiau.  

 

 

Atgal