EKONOMIKA
11 22. 2011 m. III-jo ketvirčio ir 9 mėn. bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga
Vladas Trukšinas
Statistikas, ekonomistas, nepriklausomas analitikas
Reziumė ir bendresni pastebėjimai
Kaip ir dera kiekvieno ketvirčio pabaigoje, Statistikos departamentas tikrai pradžiugino įspūdingais ekonomikos atsigavimo rodikliais. O Lietuvos bankas – žinia apie bankų skolinimo čiaupų ,,atsukimu“.
Kaip visa tai atrodo, žvelgiant šiek tiek ,,iš šalies‘?
Atrodo logiška tikėtis, kad, bent kiek atsigaunant ekonomikai, turėtų panašiai aktyvuotis bei didėti ir ūkio subjektų mokėjimų srautai bei apimtys už ūkinius sandorius per bankus, t. y. didėti pinigų apyvarta. Deja, skelbiami Lietuvos banko duomenys apie mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) panašaus apimčių didėjimo (bentiki š. m. 3K) nerodo.
Ir tik š. m. III-iąjį ketvirtį mokėjimų negrynaisiais pinigais apimtys jau nemažėjo, o, palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, net padidėjo 4,8 proc. Ir tai sąlygojo tarptautinių mokėjimų negrynaisiais reikšmingas (+3,8 proc.) didėjimas didėjant eksportui.
Gi mokėjimai negrynaisiais Lietuvoje ir toliau mažėjo 1,1 proc.
Ką tai galėtų reikšti?
Ar tai rodo, kad net ir kuklus ekonomikos augimas vyksta be reikšmingesnio bankų, kaip mokėjimų svarbių tarpininkų, dalyvavimo? Ir ne visada dėl šešėlinės ekonomikos buvimo ar net jos dalies didėjimo. O gal ir dėl ūkio subjektų ,,bėgimo“ nuo bankų mokėjimų ir jų kitų finansinių paslaugų didelių kainų bei tarifų?
Šalies ekonomiką aptarnaujančio pinigų kiekio didėjimą ir toliau ,,palaiko“ apyvartinių pinigų - einamųjų sąskaitų ir grynųjų pinigų apyvartoje likučių gan aktyvus didėjimas. Nuo praėjusių metų vidurio ne didėjo, o šiais metais net 0,7 proc. sumažėjo, terminuotųjų indėlių likučiai. O tai gali reikšti tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. Ir tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir nemažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.
Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didėjimą toliau ,,palaikė“ ir sąlygojo pinigų užsienio valiutomis spartesnis didėjimas. Tik paskutinį ketvirtį tai dažniau buvo USD ir kitos (be EUR) užsienio valiutos. Deja, kaip ir anksčiau, LB-ke grynųjų pinigų užsienio valiutomis kiekiai pinigų kiekyje neapskaitomi ir nevertinami.
Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didėjimas sparčiau nei atsigaunanti ekonomika sąlygojo infliacijos šėlsmą bei pinigų nuvertėjimą.
Namų ūkių indėlių likučiai, sudarantys beveik 62 proc. visų rezidentų indėlių likučių sumos, šiais metais didėjo gan saikingai - vos + 162 mln. Lt, arba +0,6 proc. Ir bene sparčiausiai didėjo įmonių indėlių likučiai: +805 mln. Lt arba +7,3 proc., tik per praėjusį, III-čiąjį š. m. ketvirtį - 914 mln. Lt arba net 8,4 proc.
Šalies ekonomikos (kad ir dar kuklus) augimas tik +2,0 proc. per 9 š. m. mėn., palyginti su gretimu, praėjusių metų 9 mėn. laikotarpiu, jau buvo reikšmingu nuosavų pinigų uždirbimu: + 5,9 proc. arba +4,4 mlrd. Lt nominalaus BVP.
Pinigų kiekį šalies ekonomikoje jau didino ir III-iąjį š. m. ketvirtį padidėjęs bankų vidaus kreditas. Deja, jo didėjimas (ir kredito užsukto čiaupo atsukimas) buvo daugiausiai ,,dosnus“ ne įmonėms ir namų ūkiams, bet valdžiai ir ypač - vietos valdžios struktūroms.
Naujos kredito išteklių kaitos tendencijos, stebimos dar nuo II-jo š. m. ketvirčio, pasireiškė ir III-iojo ketvirčio jų kaitoje. Tai išorės lėšų ir jų tarpe – motininių bankų lėšų likučių, nors ir permainingas, didėjimas. Turima pagrindo teigti, kad nuo II-jo š. m. ketvirčio motininių banko lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos sustojo.
Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra ir kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios vidaus ir užsienio skolų beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti vis dar menkai didėjantį bankų kreditavimą.
Realioji neto (t. y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų, kurios naudojamos vidaus kreditui) šalies ekonomikos skola 2011 m. II ketv. pabaigoje jau pasiekė 123 mlrd. Lt ir 16,8 proc. viršijo prognozuojamą š. m. nominalųjį ir net 62,6 proc. - realųjį metų BVP.
Šalies ekonomikos realios skolos kaitoje svarbūs yra grėsmingi jos didėjimo tempai, palyginti su ekonomikos dar kukliu augimu. Bet dar pavojingesnė ir grėsmingesnė yra ekonomikos skolos struktūros kaita, kai ekonomikos skoloje 2,6 karto didėja valdžios skolos dalis.
Pinigų kiekį šalies ekonomikoje ir pinigų pasiūlą apskritai ir toliau reikšmingai didino pinigų importas, lydimas jų neefektyviu panaudojimu, kuriant pridėtinę vertę bei didinant ekonomikos konkurencingumą.
Bankams šalies ekonomikai toliau taikant skolinimo embargą, palūkanų normų dydžių kaita ūkio subjektams didesnės reikšmės dar nebeturi.
Vertinant šalies bankų veiklą, kaip jau įprasta, džiaugiamasi bankų gautais pelnais. Bet gerokai tiksliau (ir realiau) bankų pelnų didėjimo priežastį įvardijo naujasis LB-ko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas teigdamas, kad ,,Svarbiausias ketvirčio pelną lėmęs veiksnys – didėjusios grynosios palūkanų pajamos. Tam didesnę įtaką turėjo ne atsigaunantis skolinimas, bet mažėjusios bankų palūkanų išlaidos pinigų „žaliavai“ (indėliams ir kt.)“.
Bankų pelnų šaltiniu yra ir antros pagal svarbą jų pajamos – grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, kurios jau šiais metai pradėjo mažėti ir dėl jų kainų bei tarifų mažėjimo. Ir tam jau reikšmingos įtakos turėjo ir LB-ko konkretūs veiksmai.
Skelbdamas savo interneto svetainėje konkrečių bankų teikiamų finansinių paslaugų kainas bei tarifus, Lietuvos bankas parodė konkretų pavyzdį daugeliui šalies institucijų, kurios tariamai ,,rūpinasi“ (ar bent privalo rūpintis) kova prieš prekių ir paslaugų visuotinį ir nuolatinį brangimą, kad įmanoma pakankamai operatyviai ir įtikinamai parodyti ir rodyti tokio branginimo dalyvius bei ,,didvyrius“.
Palyginti su bankų veikla, kredito unijų veikimas buvo ir yra pastebimai ramesnis ir pozityvesnis. Atrodo, kad KU-jos ir toliau lieka tuo šiaudu (keliu), kuris galbūt ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę.
Pinigų kiekio kaita
Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per šių metų 9 mėn. padidėjo beveik 2 mlrd. Lt arba 4,1 proc., tame tarpe per praėjusį III-iąjį š. m. ketvirtį + 1,6 mlrd.Lt, arba + 3,3 proc.
Per praėjusius, 2010-sius metus, šalies ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų kiekis (P3) padidėjo daugiau nei 3,9 mlrd. Lt, arba 8,9 proc.
Per š. m. 9 mėn. ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų vidutinis kiekis, palyginti su gretimu, praėjusių metų, 9 mėn.(2-4 ketv.) jo kiekiu, padidėjo 5,9 proc. (kaitos indeksas 1,059). Tuo pat metu šalies ekonomika (BVP), analogiškai, augo tik 2 proc. (kaitos indeksas 1,02). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 3,8 proc. (1,0 59/1,02), palyginti su analogiška vidutine 9 mėn. metų 3,9 proc. vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.
Plačiųjų pinigų junginio (P3) pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 proc. jo sumos) kaitą matome grafike Nr. 2.
O jame matome, kad per š. m. 9 mėn. ekonomiką aptarnaujančio pinigų kiekio didėjimą ,,palaikė“ apyvartinių pinigų - einamųjų sąskaitų ir grynųjų pinigų apyvartoje likučių gan aktyvus didėjimas. Nuo praėjusių metų vidurio ne didėjo, o šiais metais net 0,7 proc. sumažėjo terminuotųjų indėlių likučiai. O tai gali reikšti tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. Ir tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir ne mažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.
Grynųjų nacionalinių (o su jais – ir grynųjų užsienio valiutomis) apyvartoje pinigų didėjimas ekonomikoje sąlygoja šešėlinės ekonomikos plėtrą arba - ,,bėgimą“ nuo brangių bankų mokėjimų negrynaisiais pinigais paslaugų.
Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimą per š. m. 9 mėn. lėmė spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas: net 17,8 proc., kai indėlių likučiai nacionaline valiuta didėjo permainingai ir, visumoje, vos 2,0 proc.
Atgal
.jpg)
