EKONOMIKA
2023.06.25. Vartotojas nori stabilumo: suteikime jam bent jau pasirinkimo laisvę būsto kredito rinkoje
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja
Užsitęsęs neapibrėžtumo jausmas ir stabilumo poreikis vartotojus skatina itin racionaliai priimti pirkimo sprendimus, susijusius tiek su kasdienine veikla, tiek su ilgalaikių pirkinių įsigijimu. Ilgalaikis pirkinys, pavyzdžiui, būstas, neretai yra įsigyjamas imant kreditą. Visgi vartotojo pasirinkimas, pasiimant būsto kreditą, turėtų būti pagrįstas sąžiningo pasirinkimo laisve, kai vartotojui kredito davėjas suteiktų galimybę pasirinkti kintamas arba fiksuotas būsto paskolos palūkanų normas.
Vartotojas nori stabilumo
Vartotojo stabilumo poreikį atspindi Valstybės duomenų agentūros pateikiama naujausia statistika. Pavyzdžiui, šių metų gegužę didžioji dalis namų ūkių nurodė, kad truputį sutaupo (52 proc.) arba išleidžia viską, ką gauna (35 proc.). Tikėtina, kad vartotojo taupymo elgseną veikia dažnos visuomenėje sklandančios kalbos apie recesiją, kylanti bazinė palūkanų norma, politinis ir ekonominis nestabilumas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Galimai tokio pobūdžio realijos prisideda ir prie to, kad beveik trečdalis vartotojų nurodo, jog šiuo metu nėra tinkamas metas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan., nors beveik kas antras vartotojas laikosi neutralios pozicijos, nurodydamas, kad nei tinkamas, nei netinkamas metas tokio pobūdžio pirkiniams įsigyti. Atsargesnės nuotaikos vyrauja ir nekilnojamojo turto rinkoje. Šių metų balandį net 86 proc. respondentų nurodė, kad neketina pirkti ar statyti namo, buto, vasarnamio ir pan., per artimiausius 12 mėnesių. Visgi garantuotą teigiamą atsakymą pateikė tik 2 proc. respondentų. Ši slopstanti pirkimo elgsena atsispindi ir nekilnojamo turto pirkimų sandorių rinkoje. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. parduotų būstų skaičius rinkoje pradėjo mažėti, o šių metų pradžioje buvo mažiausias per paskutinius penkerius metus. Vienos iš priežasčių galėtų būti būsto įperkamumo sunkumai, realių pajamų mažėjimas (dažnu atveju galėjo pasireikšti tuomet, kai kainų lygio augimas buvo spartesnis nei augo gyventojų pajamos: už tą pačią pinigų sumą galėjome įsigyti mažiau atitinkamų prekių ir paslaugų), didėjanti bazinė palūkanų norma ir kt.
Nuogąstavimai dėl kainų lygio augimo
Vartotojai toliau nuogąstauja dėl tolesnio kainų lygio augimo. Gegužę gyventojai nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių infliacijos lygis turėtų siekti 18,6 proc. Visgi gyventojų prognozės dėl infliacijos rodiklio 2023 m. yra linkusios blogėti nuo kovo. Faktiniai duomenys atskleidžia panašią situaciją: šių metų gegužę vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė 18,4 proc. Visgi vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2023 m. gegužę, palyginti su balandžiu, sudarė –0,1 proc. Taigi fiksuojama nors ir nežymi, bet defliacija, t. y. kainų lygio mažėjimo procesas. Akivaizdu, kad šiuo metu vartotojui Lietuvoje yra svarbus pastovumas ir stabilumas, ypač kainų lygio kontekste.
Subtilybės būsto paskolų rinkoje
Siekiant įsigyti norimą nekilnojamąjį turtą ir imant atitinkamo dydžio paskolą, mums tampa svarbi skolinimosi kaina. Būsto paskolos palūkanos įprastai susideda iš banko maržos (dažniausiai nustatoma individualiai ir nekinta visą paskolos laikotarpį) ir kintamos arba fiksuotos palūkanų normos. Visgi pastebima, kad Lietuvoje fiksuotos palūkanos dažniausiai yra taikomos vartojimo paskoloms, o kintamosios – būsto paskoloms. Kintamosios palūkanos yra susietos su EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma išreikšta metinėmis palūkanomis), kuri priklausomai nuo pasirašytos būsto kredito sutarties sąlygų gali būti perskaičiuojama kas 3, 6 ar 12 mėnesių.
Kintamų ar fiksuotų palūkanų pasirinkimas
Remiantis abiejų šalių (banko ir vartotojo) sąžiningo pasirinkimo principu, kredito davėjas turėtų pasiūlyti, o vartotojas tinkamai įvertinti ir apsvarstyti būsto kredito sąlygas tiek su fiksuota, tiek su kintama palūkanų norma. Negalima vienareikšmiškai nurodyti, kokio pobūdžio palūkanų norma yra sąlyginai geresnė ar blogesnė. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau akivaizdu, kad fiksuotų palūkanų pasirinkimas vartotoją apsaugo nuo kredito įmokų pokyčių fiksuotam laikotarpiui (tai ypač aktualu kintant EURIBOR). Dažnu atveju fiksuotų palūkanų kaina yra sąlyginai didesnė nei kintamų palūkanų. Logiška, norėdami stabilumo turime sumokėti sąlyginai didesnę pinigų sumą. O jeigu sutinkame prisiimti riziką, tuomet galime mokėti sąlyginai mažesnę pinigų sumą. Priklausomai nuo atitinkamoje šalyje išsivysčiusio finansų sektoriaus gali skirtis ir vartotojų elgsena, susijusi su kintamomis ar fiksuotomis palūkanomis. Kaip nurodo Lietuvos bankas, paskolos su kintama palūkanų norma dominuoja Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Švedijoje, o fiksuotos – Prancūzijoje ir Vokietijoje (naujos bent terminuotai tam tikram laikotarpiui fiksuotųjų palūkanų normų paskolos sudaro daugiau kaip 85 proc.).
Finansinio raštingumo svarba
Akivaizdu, kad, suteikus vartotojui pasirinkimo galimybę dėl kintamų ar fiksuotų palūkanų, vartotojas turėtų turėti bent jau gerą finansinio raštingumo lygį. Finansinis raštingumas – gebėjimas suprasti ir efektyviai panaudoti įvairius finansinius įgūdžius. Pasaulio ekonomikos forumas šiuos gebėjimus priskiria baziniams, tokiems kaip skaitymas ar rašymas. Nors įvairūs tarptautiniai tyrimai Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinias ir įgūdžius prilygina vidutinei kategorijai, tačiau neišvengiamai šias žinias reikia tobulinti, siekiant priimti geriausius finansinius sprendimus. Visgi dažniausiai Danija, Vokietija, Švedija ir Nyderlandai Europos Sąjungos mastu yra įvardinamos kaip šalys lyderės finansinio raštingumo kontekste, kur finansiškai raštingų gyventojų dalis yra ne mažesnė nei 65 proc.
Taigi trumpai apžvelgus vartotojo elgseną, matoma, kad prioritetas yra teikiamas stabilumui. Siekiant didinti saugumo ir stabilumo poreikį, pritariu Lietuvos banko siūlymui dėl kredito davėjo įpareigojimo prieš sudarant būsto paskolos sutartį pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas: kintamąją ir fiksuotą palūkanų normas. Ir, žinoma, būtina gerinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, kelti jo lygį.
Atgal
.jpg)
