EKONOMIKA
2023.07.02. Kraustomės į skaitmeninę visuomenę – kaip keisis bankininkystė?
Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas
Skaitmeninė transformacija keičia mūsų pasaulį neatpažįstamai – šiandien galime dirbti nuotoliu greitai ir efektyviai. Galime įsigyti bet kokią prekę internetu, pervesti pinigus į bet kurią valstybę pasaulyje ir investuoti keliais išmaniojo telefono paspaudimais. Nuo 2025 metų visoje Europoje įsigalios atvirųjų finansų direktyva, kuri paskatins dar didesnius pokyčius. Todėl įdomiausiai, matyt, gali atrodyti atvirieji finansai – ką jie padovanos žmonėms ir verslui?
Kryptis – skaitmeninis kompasas
Jau šių metų viduryje Europos Sąjunga (ES) ketina priimti visam žemynui svarbią direktyvą, kuri dar plačiau atvers duris atvirajai bankininkystei ir atviriesiems finansams. Dar 2020 metais ES paskelbė, kad sieks skaitmeninės lyderystės, tam yra numatyta strategija, pavadinta skaitmeniniu kompasu. Šio kompaso esmė – transformuoti visuomenę į skaitmeninę, sudarant galimybes, kad visas viešąsias paslaugas, mokėjimus ir duomenis Europos gyventojai galėtų gauti skaitmeniniu būdu.
Vis tik, visų pirma, tam reikalingi nepriekaištingi skaitmeniniai įgūdžiai. Planuojama, kad iki 2030 m. apie 80 proc. Europos suaugusiųjų turės įgiję bent jau bazinius skaitmeninius įgūdžius. Šiuo metu Lietuvoje šis rodiklis sudaro 49 proc. ir yra žemesnis už Europos vidurkį (54 proc.). Antra, skaičiuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos 100 proc. viešųjų paslaugų, įskaitant sveikatos, švietimo ir socialines paslaugas, visi Europos gyventojai galėtų gauti skaitmeniniu būdu.
Trečiasis rodiklis keliamas verslui – numatoma, kad iki 2030 metų net trys ketvirtadaliai verslo (75 proc.) savo darbe naudos didžiuosius duomenis, debesų kompiuteriją ar dirbtinio intelekto sprendimus, o net 90 proc. smulkaus ir vidutinio verslo bus kompiuterizuota. Ketvirtoji užduotis, kuri keliama Europai, susijusi su skaitmeninėmis technologijomis ir infrastruktūra – greitaeigis internetas ir 5G ryšys turėtų padengti visą ES plotą. Tiesa, reikia pripažinti, kad Europoje greitaeigis ryšys dengia apie 56 proc. teritorijos, Lietuvoje – priklausomai nuo operatoriaus: pavyzdžiui, „Telia“ teigia aprėpianti 85 proc. Lietuvos teritorijos, o iki vasaros pabaigos tikisi pasiekti 99 proc. aprėptį.
Analizuojant šiuos ambicingus tikslus galima pamatyti, kad jau netrukus mūsų visuomenė pradės keistis neatpažįstamai. O papildomą karkasą tam suteiks ir direktyva dėl atvirųjų finansų, ant kurios ilgainiui visuomenė statys savo finansinį pagrindą. Šiandien mes jau gyvename su naujomis galimybėmis, kurias atnešė prieš penketą metų ES priimta antroji mokėjimo paslaugų direktyva – ji atvėrė bankininkystės sektorių, įgalino teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, „Swedbank“ klientai, prisijungę prie savo interneto banko, gali matyti ir kituose bankuose turimų sąskaitų išrašus ir likučius, o e. komercijos srityje ženkliai padidėjo mokėjimų surinkimo sprendimų tiekėjų. Tačiau atvirųjų finansų direktyva paskatins naujo lygmens integracijas ir galimybes.
Tolesni žingsniai į atviruosius finansus
Jau šiandien numatoma, kad skaitmenizuojant visuomenę, reikės numatyti bendrą duomenų dalijimosi strategiją. Atvirieji finansai sudarys galimybę tūkstančiams Europos finansinių paslaugų teikėjų dalintis savo klientų finansiniais duomenimis, žinoma, jiems prieš tai davus sutikimą. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas lieka galioti, tačiau ateityje kiekvienas iš mūsų galėsime suteikti informacinę prieigą tretiesiems rinkos dalyviams prie savo banko sąskaitų, draudimo ar investicinių duomenų, o tai atvers absoliučiai naujas galimybes
Visų prima, visos tradicinės bankų ir finansų įmonių paslaugos – mokėjimai, taupymas, skolinimasis, investavimas, draudimas – taps dar paprastesnės ir dar labiau prieinamos. Galėsime viename lange matyti atvaizduotus visų savo bankų sąskaitų ir mokėjimo kortelių, kurios išduotos skirtinguose bankuose, duomenis vienoje vietoje. Kartu su turima paskola, lizingo įsipareigojimais, pensijų planais ir t.t. Taigi, atsiras daugiau galimybių integruoti šias paslaugas tarpusavyje, todėl augs konkurencija, o pačios paslaugos taps pigesnės.
Antra, atvirieji finansai paskatins naujų paslaugų atsiradimą. Tikėtina, kad stiprės ir augs finansinių technologijų įmonės – jos kurs įvairius naujus duomenų atvaizdavimo sprendimus, kas dar labiau paskatins rinkos plėtrą. Be to, atvirieji finansai dar labiau paspartins ir elektroninės komercijos plėtrą.
Trečia, atsiras tokių sprendimų, kurių mes kol kas dar šiandien net neįsivaizduojame. Atvirieji finansai sudarys galimybę teikti klientams individualizuotas paslaugas, o prekių ir paslaugų tiekėjai galės pasiūlyti konkrečiam žmogui pritaikytas kainas ar nuolaidas, priklausomai nuo jo pirkimo įpročių, galimybių, tikslų ir lūkesčių. Turint omenyje, kad atvirųjų duomenų direktyvos įsigalios ilgainiui ir kituose sektoriuose, atsiras galimybių integruoti finansinius duomenis su kitais žmogaus turimais duomenimis – pavyzdžiui, švietimo, sveikatos apsaugos, komunalinių paslaugų, kelionių ir transporto, – taip gali gimti nauji sprendimai, kurie padarys perversmą kasdieniame mūsų gyvenime.
Pabaigai verta paminėti, kad atvirieji finansai iš vienos pusės atneš daugiau skaidrumo, kita vertus, kils ir papildomų saugumo iššūkių. Naujos duomenų mobilumo galimybės padės žmonėms priimti racionaliai pagrįstus finansų sprendimus, tačiau su jomis atsiradusios naujos dimensijos padidins ir skaitmeninių nusikaltimų įvairovę. Žmonės turės galimybę dalintis finansiniais duomenimis apie save, suteikdami prieigą trečiosioms šalims, o tai gali masinti įvairaus plauko sukčius.
Todėl čia verta grįžti prie skaitmeninio kompaso – skaitmeninė kompetencija atvirųjų finansų srityje yra būtina. Kaip ir finansinio saugumo internete įgūdžiai.
.jpg)
