EKONOMIKA
2023.07.30. Atokvėpis darbo rinkoje
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja
Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl ko vasarą neretai susitraukia darbo pasiūlymų kiekis ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje. Apžvelkime naujausias tendencijas, vyraujančias darbo rinkoje, remiantis Užimtumo tarnybos pateikiama statistine informacija.
Bedarbių skaičius mažėja
Užimtumo tarnyboje bedarbių skaičius šių metų liepos 1 d. sumažėjo 4,9 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai signalizuoja apie sąlyginai gerėjančią situaciją darbo rinkoje bedarbių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kontekste. Struktūriškai liepos 1 d. moterys dažniau buvo bedarbės (51,5 proc.) nei vyrai (48,5 proc.), o sąlyginai didžiausią bedarbių dalį sudarė 30–49 m. asmenys (41,3 proc.).
Nors ukrainiečiai stengiasi integruotis į Lietuvos darbo rinką, tačiau liepos pradžioje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 5,3 tūkst. ukrainiečių, iš jų 2,9 tūkst. bedarbio statusu. Dažniausiai bedarbės yra moterys (84,5 proc.), 30–49 m. asmenys (59,7 proc.). Per visą karo Ukrainoje laikotarpį į mūsų šalį atvyko beveik 79 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Didžioji jų dalis (beveik 49 tūkst.) yra darbingo amžiaus asmenys (18–64 metų). Džiugu, jog ukrainiečiai įsilieja į mūsų darbo rinką ir neretai užpildo trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas.
Nedarbo skirtumai savivaldybėse
Užimtumo tarnyboje birželį registruotas nedarbas, lyginant su geguže, labiausiai sumažėjo Palangos, Neringos miestų ir Pakruojo rajono savivaldybėse, o labiausiai didėjo – Kazlų Rūdos, Šilalės rajono ir Širvintų rajono savivaldybėse. Išsiskiria Neringos savivaldybė, kurioje liepos 1 d. buvo registruotas mažiausias moterų, vyrų, jaunimo (iki 29 metų) ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis. Viena iš numanomų priežasčių, sąlygojančių tokią situaciją, galėtų būti sezoniniai svyravimai: vasarą padidėjęs turistų skaičius ir atitinkamai išaugęs sezoninių darbų krūvis.
Pasyvumas darbo rinkoje
Birželį Lietuvoje buvo siūloma 24,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Visgi Užimtumo tarnyboje tai buvo mažiausias per mėnesį įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius nuo šių metų vasario. Tokio pobūdžio situacija yra įprasta vasarą, kai naujų darbuotojų paieškos procesai sulėtėja dėl vyraujančio atostogų laikotarpio.
Birželio mėnesį Užimtumo tarnyboje daugiausiai laisvų darbo vietų buvo užfiksuota Vilniuje (3,9 tūkst.), Kaune (2,8 tūkst.) ir Klaipėdoje (1,4 tūkst.), o mažiausiai – Rietave (19), Neringoje (21) ir Kalvarijoje (24). Akivaizdu, kad didmiesčiuose visgi yra aktyviau ieškoma darbuotojų net ir vasaros metu.
Žvelgiant pagal įmonės pagrindinės veiklos rūšį, matoma, kad birželį Užimtumo tarnyboje daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota administracinės ir aptarnavimo veiklos (14,9 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (14,5 proc.) bei apdirbamosios gamybos (12,3 proc.) sektoriuose. Struktūriškai dažniausiai laisvos darbo vietos buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams (33,9 proc.) bei nekvalifikuotiems darbininkams (28,9 proc.).
Pozityvus žvilgsnis į ateitį
Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra sąlyginai palanki darbuotojams. Keblesnė situacija pastebima, apžvelgiant darbo rinką tarptautiniu mastu. Remiantis Eurostato duomenimis, šių metų pirmo ketvirčio nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje jis vidutiniškai buvo lygus 6 proc. Lietuvoje užfiksuotas nedarbo lygis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (Estija – 5,2 proc., Latvija – 6,3 proc.).
Tikimasi, kad Lietuvos darbo rinkos situacija turėtų išlikti panaši ir kitais metais. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų būti lygus 7,8 proc. (Europos Komisija: 6,6 proc.), o 2024 m. – 7,5 proc. (Europos Komisija: 6,5 proc.). Optimistiškesnės pozicijos laikosi Finansų ministerija, kuri prognozuoja, jog šiais metais nedarbo lygis bus lygus 7,3 proc., o 2024 m. – 6,9 proc. Visgi Europos Komisija yra gana pozityviai nusiteikusi visos Europos Sąjungos kontekste ir prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis Europos Sąjungoje turėtų būti lygus 6,2 proc., o 2024 m. – 6,1 proc.
Darbo užmokesčio augimo kontekste Lietuvos bankas laikosi optimistiškesnės pozicijos, prognozuojant, kad šiais metais darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 11,1 proc. (Finansų ministerija: 10,4 proc.), o 2024 m. darbo užmokesčio augimas turėtų būti kiek mažesnis, bet vis tiek turėtų siekti 9,3 proc. (6,3 proc.).
Atgal
.jpg)
