VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

2023.08.03. Ar verta šauti sau į koją?

Vidmantas Janulevičius

Pramonininkų konfederacijos prezidentas

Siūlau neskubėti džiūgauti dėl netikėtai paaugusio BVP. Kodėl? Nes aplinkinių šalių rodikliai rodo, kad debesys virš mūsų dar tikrai neišsisklaidė. Be to, Lietuvos valdžia nesnaudžia ir verslui paruošė tikrai „malonių“ staigmenų. Manau, po mūsų mokesčių reformos nuo sausio 1 dienos turime visas galimybes smarkiai išsiskirti visame regione.

Nes prastos nuotaikos iš Europos nesitraukia. Jeigu tokios energetikos kainos kaip dabar išsilaikys, mes LPK prognozuojame bendro BVP smukimą 1 proc., tačiau jeigu energetikos kainos kils, žiema bus šalta ir augs dujų suvartojimas, tai, turint omenyje tebesitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą, susitraukimas gali siekti net 3 proc. nuo BVP.

Būčiau laimingas klysti, bet LPK nariai eksportuoja 87 proc. viso Lietuvos eksporto, tad mes labai atidžiai stebime savo partnerių rodiklius, o jie itin optimistiškai nenuteikia. Greičiausiai smukimas pas mus ateis su tam tikru pavėlavimu. Nes šiuo metu II ketv. palyginus su I ketv. Švedija -1.5, Vokietija – 0.0, Latvija -0.6, Europos Sąjungos BVP augimas 0.0, o Eurozonos - 0.3 proc. Ir jei valdžia sakys, kad rodikliai auga, didinkime mokesčius, tai viščiukus skaičiuosime rudenį.

Grįžtant prie mokesčių, Seimas nutarė neatostogauti ir dalis mokesčių paketo jau šią savaitę bus padėta ant dviejų komitetų stalo. Ir nors į mokesčių reformą pakaišiota įvairių saldainių skirtingoms verslo grupėms, aš jau dabar matau didžiausią, mano nuomone, problemą: jei tokia mokesčių reforma praeis, tai nuo sausio mėnesio, palyginti su mūsų kaimynėmis, mes turėsime patį blogiausią investicinį klimatą.

Nes nepaisant to, kad Estijoje ir Latvijoje planuojama mokesčius šiek tiek kelti, bet toli gražu ne tiek, kiek užsimota Lietuvoje. Kapitalo apmokestinimas tarp Estijos ir Lietuvos skirsis kone 12 procentinių punktų. Estijoje GPM nuo 20 augs iki 22, Latvijoje nuo 23 iki 25, o tuo metu Lietuvoje nuo 28 proc. augs net iki 34. Bet kuris Lietuvos įmonės akcininkas turėtų suklusti šioje vietoje.

Be to, tiek Estija, tiek Latvija dar turi tikrą nulinį reinvestuojamo pelno mokestį. Tai ilguoju laikotarpiu mes tokius sprendimus pajusime labai skaudžiai. 62 proc. Lietuvos mokesčių sumoka stambiosios įmonės, gal verta sustoti ir pagalvoti, ar verta šauti sau į koją.

 

Atgal