EKONOMIKA
2024.02.17. Labiausiai gyventojų skaičių išaugino migrantų traukos centru jau seniai tapęs Vilnius
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Pastarąjį penkmetį reikšmingai išaugusi imigracija bei sumažėjusi emigracija iš esmės pakeitė Lietuvos demografines tendencijas. Kone tris dešimtmečius mažėjęs (nuo 1993 iki 2019 m.) Lietuvos gyventojų skaičius pastaraisiais metais pradėjo augti ir per penkerius metus (nuo 2019 m. pradžios iki 2024 m. pradžios) išaugo 74,3 tūkstančiais (nuo 2,812 milijono iki 2,886 milijono). Įdomu tai, kad pastarąjį penkmetį visi Lietuvos rajonai turėjo teigiamą tarptautinės migracijos balansą. T
Tiesa, gyventojų skaičius augo ne visur, nes neigiamas vidaus migracijos balansas (gyventojai migravo iš nuošalesnių vietovių į didžiuosius Lietuvos miestus) bei natūrali gyventojų kaita (daugiau gyventojų mirė nei gimė) lėmė tai, kad didesnėje dalyje Lietuvos regionų bendras gyventojų skaičius ir toliau mažėjo, nors lėtėjimas ir nebebuvo toks spartus. Visgi, didieji Lietuvos miestai, kurie sugebėjo pritraukti ir išlaikyti migruojančius gyventojus (tiek trečiųjų šalių, tiek ir Lietuvos piliečius) pastarąjį penkmetį reikšmingai padidino savo gyventojų skaičių. Labiausiai gyventojų skaičių išaugino migrantų traukos centru jau seniai tapęs Vilnius - jame gyventojų skaičius* išaugo 71 tūkst. (nuo 628 iki 709 tūkstančių). Tačiau Vilnius nebuvo vienintelis - kiti trys didieji Lietuvos miestai (Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai) taip pat gana reikšmingai išaugino savo gyventojų skaičių: Kaune jis paaugo 27,5 tūkst. (7,2%), Klaipėdoje 21,8 tūkst. (10,7%), o Šiauliuose - 9,5 tūkst. (6,8%). Dalis mažesnių Lietuvos miestų taip pat sugebėjo paauginti gyventojų skaičių: Neringa, Trakai, Elektrėnai, Utena taip pat augo, o Palanga gyventojų skaičiaus augimo greičiu net aplenkė Vilnių (2,1 tūkst. arba 13,3%). Mažėjantis gimstamumas (2023 metais Lietuvoje gimė vos 20,0 tūkst. vaikų, o dar 2015 metais jų buvo gimę 30,1 tūkst.) bei senstanti visuomenė (2004 metais medianinis Lietuvos gyventojų amžius buvo 37 metais, o šiuo metu jau siekia 44 metus) daro Lietuvą priklausomą nuo imigracijos. Kitu atveju, spaudimas pensijų ir sveikatos apsaugos sistemoms gali tapti nepakeliamas. Tad Lietuvai yra itin svarbu turėti protingą, tvarią ir ilgalaikę imigracijos politiką tam, kad nekartotume kitų šalių nesėkmių (pvz. Švedijos, Prancūzijos, Belgijos), o imtume pavyzdį iš sėkmės istorijų (pvz. Airija, Australija, Šveicarija, Suomija).
*įskaitant žiedinę savivaldybę
Atgal
.jpg)
