EKONOMIKA
05 11. Ar baigiasi pigi nafta?
Prof. Jonas Grigas
Didėjančios degalų kainos yra galvos skausmas šalių vadovams ir varo į neviltį skurdesnių šalių gyventojus. Kas atsitiko pasaulyje? Nejau baigiasi nafta? Kas tada mūsų laukia? Analizės duomenys rodo, kad 2005 metais lengvai išgaunama nafta pasiekė ribą. Tai reiškia, kad didės energijos kaina ir bus vis daugiau deginama nešvaresnio iškastinio kuro.
Dar daug naftos išteklių turi Artimieji Rytai, Rusija ir Afrika. Naujų jos išteklių neseniai rasta Amerikos žemyne netoli Brazilijos krantų, Šiaurės Dakotoje, milžiniškos naftos atsargos glūdi Kanados naftingame smėlyje. Tačiau naujų naftos išteklių vos pakanka kompensuoti naftos mažėjimą senuose naftos šaltiniuose. Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, pasaulis geriausiu atveju nuo 2005 metų išgyvena naftos gavybos stabilizaciją —apie 75 milijonus barelių per dieną (1 barelis lygus 158,9 litrai).
Norėdamas palaikyti mūsų modernų gyvenimo būdą —nuo milijonų įvairiausių mašinų ir lėktuvų iki milžiniško kiekio iš naftos gaminamų plastmasės dirbinių —pasaulis iki šiol jau išsiurbė iš žemės ir sunaudojo daugiau nei trilijoną barelių naftos. Kitas trilijonas dar guli žemės gelmėse ir laukia, kol bus išsiurbtas. Bet ši nafta guli giliau, toliau ir sudėtingesnėse žemės struktūrose, todėl ją išgauti bus sunkiau ir kainuos brangiau. Pigios naftos tiekimas stabilizavosi ir nuo šiol ji tik brangs. Pasaulio ekonomika patiria rimtą sukrėtimą, kai naftos kaina pasiekia 100 ar dagiau JAV dolerių už barelį. Tai sukelia ekonomikos smukimą ir neleidžia jai atsigauti. O ekonomikos smukimas sukelia nestabilumus pasaulyje. Žmonės ramūs tik tol, kol gerai gyvena. Geologai žino, kur yra naftos telkiniai. JAV Energijos informacijos administracijos duomenys rodo, kad jeigu nauji dideli jos telkiniai kur nors būtų, jie būtų atrasti. O naftos gavybos ir naudojimo tendencijos rodo, kad nuo 2005 metų naftos gavyba iš esmės nepasikeitė, tuo tarpu kainos labai kito. Tai rodo, kad daugiau nėra galimybių tenkinti didėjančius naftos poreikius, nesvarbu, ar jie kyla dėl politinių krizių, kaip buvo Libijoje arba dabar Irane, arba dėl spartaus ekonomikos bumo Kinijoje ir Indijoje. Nafta dar nesibaigia. Jos atsargos dar milžiniškos. Bet baigiasi pigi nafta, kurią galima lengvai ir pigiai išgauti iš žemės.
Kiti duomenys netgi ginčija, kad naftos gavyba stabilizavosi. Pavyzdžiui, British Petroleum analizės duomenimis 2010 metais buvo išgauta daugia nei 82 milijonai barelių naftos per dieną, daugiau nei minėtoji 75 milijonų barelių stabilizacija. Šį skirtumą matomai lėmė didėjantis naudojimas netradicinių naftos išteklių —Kanados dervingo smėlio arba suskystintų gamtinių dujų, gaunamų kartu su nafta. Didėjanti naftos gavyba Kinijoje, Nigerijoje, Rusijoje ir JAV rodo, kad technologinės naujovės leidžia išsiurbti dagiau naftos iš esamų senų jos šaltinių. Be to, naftos kaina neatrodo esanti susijusi su minėtąja naftos gavybos stabilizacija. Įskaitant infliaciją, šių dienų naftos kaina 100 JAV dolerių už barelį maždaug atitinka 1981 metų kainą. Bet per pastaruosius 30 metų buvo rasta pakankamai naftos dviejų didžiausių jos naudotojų –Kinijos ir Indijos –poreikių patenkinimui. Šios dvi šalys dabar importuoja daugia naftos, nei jos sunaudoja Vokietija ir Japonija.
Ilgą laiką buvusią maždaug stabilią naftos kainą lėmė didėjantis jos naudojimo efektyvumas. Jis sukūrė didelį nepanaudotos naftos rezervą. Kai kurios išvystytos pramonės šalys nuo 1981 metų perpus sumažino energijos naudojimą. Ir gali sumažinti dar. Be to, vis dagiau energijos gaunama iš alternatyvių energijos šaltinų –vėjo, saulės ir kitų. Todėl panikai dar nėra rimto pagrindo. Vis tik degalų brangimas kelia nerimą. Vien 2011 metais JAV išleido daugiau nei 490 milijardų dolerių degalams —100 milijardų daugiau nei 2010 metais, nors nuvažiotas kilometrų skaičius buvo panašus.
Lengvai ir pigiai išgaunamos naftos stabilizacija yra bloga žinia klimato kaitai. O klimatas jau šyla ir tirpdo ledynus visą šimtą metų. Sunkiau išgaunama nafta reiškia spartesnį deginimą nešvaresnių iškastinio kuro rūšių, kaip akmens anglių ar dervingo smėlio. Akmens anglių milžiniški klodai guli Kinijoje ir Mongolijoje. Jų gavyba ir deginimas dar sukurs milžiniškus anglies dioksido kiekius atmosferoje ir tolia skatins klimato kaitą.
JAV Energijos departamento 2005 metų ataskaitoje pažymima, kad net esant dideliems akmens anglių ir gamtinių dujų rezervams žemėje, pasaulis susiduria su visiškai realiu energijos trūkumu. Kiekviena šalis privalo sukurti programą, kuri numatytų būdus, kaip tą energijos trūkumą įveiktų. Ši programa turėtų prasidėti bent 20 metų prieš pasaulinės naftos gavybos įsisotinimą, kad išvengtume ekstremalių ekonominių išmėginimų. Nes vienos energijos rūšies pakeitimas kita trunka dešimtmečius. Taip atsitiko pereinant nuo medienos prie akmens anglių, nuo anglių prie naftos, nuo naftos prie atominės energijos.
Pasaulio ekonomikos augimas bus neįmanomas be konkurencingo energijos tiekimo augimo (šiandien labiausiai paplitusio iškastinio kuro). Būtina atskirti ekonominį šalies augimą nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro. Štai kodėl Lietuvai būtinai reikia atominės elektrinės –su iškastiniu kuru nesusijusio energijos šaltinio. Ir jos priešininkai nelinki Lietuvai gero, kokiais lozungais jie besivadovautų. Bet naujų energijos šaltinių paieška nevyksta dėl pramonės, politinės ir žmoniškojo elgesio inercijos. Todėl laukia bėda. Daugiau apie naftos iššūkius skaitykite knygoje Kokiame pasaulyje gyvename, VU leidykla, 2012.
.jpg)
