VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

05 25. Kooperacija ar amžina kova?

 

Lietuvos pieno sektorių jau kuris laikas purto krizė – smarkiai sumažėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos sukėlė įtampą tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų. Šia tema kalbame su kooperatyvo “Pieno gėlė” direktoriumi Jonu Kuzminsku. Kooperatyvas “Pieno gėlė” – vienas didžiausių ir sėkmingiausiai veikiančių pieno gamintojų kooperatyvų, turintis apie 600 narių, vykdantis daugiau nei 25 milijonų litų apyvartą, iš kurios 5 milijonus litų sudaro eksportas.

Ką pieno gamintojams reiškia toks didelis pieno supirkimo kainų sumažinimas? Kaip tai paveiks pieno ūkį?

Pieno gamintojams tai, be abejo, reiškia mažesnes pajamas. Tai savo ruožtu sustabdys plėtrą, rimtų finansinių problemų gali turėti kreditus paėmę ūkininkai. Gali būti netgi bankrotų. Nerimą ypač kelia tai, kad kainos sumažintos ne visiems vienodai. Kooperatyvams kainos sumažintos viena suma, pavieniams ūkininkams – kita. Galima sakyti, kad tokia perdirbėjų politika – tiesiogiai nukreipta prieš jiems nepalankius kooperatyvus. Jeigu perdirbėjas moka tokią pačią kainą ūkininkui, iš kurio kiemo turi pasiimti 300 litrų pieno, ir kooperatyvui, kuris pats pristato 50 tonų į gamyklą, kyla klausimas, ką tai reiškia. Čia galima įžvelgti ir konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tokie žaidimai – nesąžiningi.

Perdirbėjai teigia, kad kainų mažinimą nulėmė tarptautinėse rinkose pingantys pieno produktai. Kaip manote, ar tai tikrai vienintelė priežastis?

Iš tikrųjų tarptautinėje rinkoje pieno produktai pigo, tačiau ne tokiais tempais, kaip mums buvo sumažintos kainos. Sausio – vasario mėnesiais kainos buvo apie 95 centai už litrą, šiandien kai kurios įmonės tesiūlo vos 63 centus – kone trečdaliu mažiau. Niekur užsienyje kainos taip smarkiai nekrito.

Ką atsakytumėte į pieno perdirbėjų teiginius, kad kooperatyvai patys kalti, jog “vaikėsi ilgesnio lito ir pradėjo pardavinėti pieną į užsienį”?

Amžinas klausimas, kas atsirado pirma – višta ar kiaušinis. Aš galiu pasakyti, kad perdirbimo įmonės, tam, kad Lietuvos gamintojams sumažintų kainas, prieš 4-5 metus pradėjo įvežti pieną iš Latvijos, vėliau iš Estijos. Perdirbimo įmonių pajėgumai viršija Lietuvos gamintojų pajėgumus, ir savaime suprantama, kad įmonės nori išnaudoti savo techniką, gauti kuo didesnį pelną. Mes tam neprieštaraujame. Bet mus piktina tai, kad, norėdamos įeiti į užsienio rinką, perdirbimo įmonės latviams mokėjo didesnę kainą, negu Lietuvoje. Tuomet veiksmų ėmėmės ir mes. Pamatėme, kad svetur kainos didesnės ir “Pieno gėlė” buvo pirmas kooperatyvas, pradėjęs eksportuoti pieną. Mes taip pat dalyvaujame rinkoje, perdirbėjai neturėtų piktintis, kad parduodame pieną ten, kur mokama geresnė kaina. Juk jie taip pat ieško, kur nusipirkti pigesnės žaliavos.

Žinome, kad Lietuvos ūkininkai gamina kokybišką pieną – tačiau ar ta kokybė išlieka, žaliavai patekus į perdirbėjų rankas, ar kokybiškus produktus perdirbėjai teikia vartotojams?

Šiuo metu į produktus dedama įvairių medžiagų – stabilizatorių ir panašiai. Pažiūrėkime, jeigu į sriubą įdėsime natūralią, tikrą kaimišką grietinę, ji išsisklaidys. O atidaryk grietinės indelį iš prekybos centro – kiek pabuvus išsiskiria vanduo, sriuboje ji netirpsta. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet gaminant, tarkim, sūrius, dalis gyvulinės kilmės riebalų pakeičiami pigesniais augaliniais riebalais – palmių aliejumi ir panašiai. Parduotuvių lentynose jau atsirado tokių prekių, kaip “sūrio produktai”, kurie jau nieko nebeturi bendro su sūriu.

Kaip vertinate kooperacijos padėtį pieno sektoriuje? Šie metai paskelbti Tarptautiniais kooperacijos metais, ar pieno sektoriuje juntama bent kokia parama kooperacijai, ar atvirkščiai?

Neseniai perskaičiau Žemės ūkio ministro interviu, kuris mane suglumino – ministras apie kooperatyvus atsiliepia labai skeptiškai, teigia, kad tikrų kooperatyvų nėra. Tokie pasisakymai pribloškia. Galima netgi sakyti, kad čia ministro lūpomis išsakomos perdirbėjų mintys, nors tuo nesinori tikėti. Tvirtinama, kad kooperatyvų nėra, nes jie neturi savo perdirbimo pajėgumų – tačiau visas pieno produkcijos perdirbimas dabar sukoncentruotas stambaus kapitalo rankose, į šią sritį įsiveržti mums labai sunku. Mes kooperuojamės, parduodame savo žaliavą, teikiame paslaugas, padedame ruošti pašarus – stengiamės, kad ūkininkams būtų geriau, o mūsų veikla taip nuvertinama. Realios paramos kooperatyvams šiuo metu nėra. Anksčiau dar buvo tam tikros lengvatos: lengvatinis PVM tarifas teikiant paslaugas kooperatyvų nariams ir panašiai, tačiau visos jos buvo panaikintos atėjus į valdžią dabartinei Vyriausybei. Nepaisant to, kooperatyvų nariai gauna tam tikrą naudą vien iš masto ekonomijos, todėl mūsų narių skaičius visgi auga.

Dažnai sakoma, jog Lietuvos ūkininkai kooperuotis nenori prisimindami kolūkių laikus, nepatikliai žiūri į kooperaciją. Ko reikia, kad toks požiūris pasikeistų?

Tam, kad užsitarnautų žmogaus pasitikėjimą, kooperatyvas turi dirbti dorai, sąžiningai ir savo nariams nešti naudą. Pernai mes išmokėjome virš 900 000 Lt savo nariams – 4,6 cento nuo kiekvieno parduoto litro pieno. Tai – didžiuliai pinigai, ir Lietuvoje nerasi kitos įmonės, sumokėjusios savo nariams tokią sumą. Aišku, yra ir neigiamų pavyzdžių – buvo sužlugdytas Kupiškio kooperatyvas. Tačiau ten dabar įsikūrė naujas kooperatyvas “Pieno puta”, kuriam puikiai sekasi, mes juos anksčiau konsultavome, o dabar jie jau išaugo, pralenkė mus ir dabar jau mes iš jų mokomės. Kooperatyvas “Rešketėnai” taip pat dirba labai puikiai, plečiasi, o tai reiškia, kad žmonės juo pasitiki.

Kokių veiksmų ruošiatės imtis, jeigu pieno supirkimo kaina nepakils arba dar labiau sumažės?

Mes renkame medžiagą ir kreipsimės į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, jei nepadės – ir į Europos Komisiją. Aš netikiu, kad tokie perdirbėjų veiksmai, kai ta pati įmonė kooperatyvams už didesnį pieno kiekį moka mažesnę kainą, nei pavieniams gamintojams, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo. Taip pat ne visiškai skaidriai atrodo ir tai, kad visos perdirbimo įmonės kainas sumažino panašiu laiku ir panašiu dydžiu. Juo labiau, kad Lietuvos vartotojui pieno produktų kainos nekrito.

 

Kalbėjosi Vaida Leščauskaitė, Žemės ūkio rūmų atstovė spaudai

Atgal