EKONOMIKA
10 01. Nesektinas pavyzdys. Krizės ištakų beieškant
Soc.m. dr. doc. M. Rastenytė
2008 m. spalio 15 d. ketvirtas pagal dydį JAV investicinis bankas Lehman Brothers pateikė teismui paraišką dėl bankroto bylos iškėlimo, iššaukusio Amerikos indėlininkų nematomą šturmą finansinėse kompanijose, atsiimant indėlius. Tai palietė visą šalies finansinę sistemą, kas pareikalavo JAV Vyriausybės suteikti garantijas neapdraustus indėlius, ko anksčiau niekada Vyriausybė nedarė, apdrausti. Šio proceso pirmieji požymiai pasireiškė prieš tris metus, o patys audros debesys susitelkė prieš pusantrų metų. Pati pradžia savo ištakas gavo dar 1990 m. per dvi linijas, tai: naudota rizikinga hipoteką ir finansų rinkų reguliavimą.
Ekonominė krizė kulminaciją įgavo dar 1977 m., kai buvo priimtas įstatymas dėl investicijų skatinimo, kad hipotekiniai kreditai taptų prieinamesni šeimoms su neaukštom pajamom. Buvo nustatyti vidutiniai palūkanų dydžiai atskiriems regionams, kurių bankai keisti savarankiškai negalėjo. Vietoje to, kad būtų pasirūpinta žmonių pajamingumo didinimu ir darbo vietų sudarymu, buvo rūpinamasi jiems kreditų suteikimu. Iš esmės rūpinamasi finansų rinkos dalyviais, o ne nepasiturinčiais žmonėmis.
Tuo pačiu metu šalyje formavosi rinka naujų finansinių instrumentų, kuriuos sudarė ilgalaikiai kreditiniai įsipareigojimai kompanijų ir individualių asmenų. Nauji išleidžiami vertybiniai popieriai aukštai kotiravosi ir daugelis investuotojų manė, kad jie surado „aukso gyslą“.
Šiomis sąlygomis hipotekiniai skolininkai galėjo gauti kreditus nepatvirtindami savo pajamų šaltinių, gaudami 40-50 kartų didesnes sumas už gaunamas pajamas. Nors realiai šis skirtumas neturėjo būti didesnis, kaip 10 kartų turimų pajamų dydžio. Nes priešingu atveju per 30 m. skolininkas nesugebės grąžinti, įskaitant palūkanas, gauto kredito net, jeigu ir visos pajamos būtų skiriamos kredito grąžinimui.
Investicinio banko Lehman Brothers bankrotas, įkurto prieš 163 metus su 640 milijardų dolerių kapitalu, tapo stambiausiu bankrotu JAV. Viso to išdavoje 2007 m 12 proc. gyvenamajam fondui iš paimtų kreditų sumos 11 trilijonų dolerių sudarė probleminiai kreditai.
2008 m rugsėjo 7 d., prieš 8 dienas iki Lehman Brothers banko bankroto paskelbimo, JAV Vyriausybė paskelbė stambiausią šalyje banko nacionalizaciją. Finansų ministerija ir Federalinė rezervų sistema įnešė 188 milijardus dolerių į Federalines hipotekų agentūras Fannie Mae ir Freddie Mac sąskaitas, kurioms daugiau, kaip pusė priklausė hipotekos rinkos. Jos buvo įpareigotos išleisti skirtų valstybei 80 proc. akcijų 20 m. Tuo pačių hipotekų agentūros pervestos valstybės kontrolės žinion. Šių agentūrų akcijų kursas sekančią dieną nukrito 75-80 proc.
Abidvi federalinės kompanijos, buvusios privačios, finansinėse rinkose ilgą laiką nieks neabejojo jų patikimumu, todėl valstybė, susidarius krizinei situacijai, nepasiliko nuošalyje ir metė joms gelbėjimo ratą 2008 m. rudenį. Jų paskirtis buvo išvystyti nekilnojamojo turto rinką šalyje. Agentūros išpirkdavo iš komercinių bankų užstatus už išduotus klientams hipotekinius kreditus. Tokių kompanijų veikla ne tik mažino bankų riziką pagal išduotus kreditus, bet ir sugrąžindavo pinigus, kuriuos vėl bankai galėjo teikti naujiems klientams.
Išpirkdamos bankų užstatus agentūros jų pagrindu leido nuosavas obligacijas, kurias realizuodavo finansinėse rinkose. Šiose obligacijose buvo nuorodos į tai, kad Fannie Mae ir Freddie Mac įsipareigoja garantuoti patikimumą. Tačiau, kad pavojus slypi tame, jog vieną dieną nutraukus veiklą abiem agentūroms, dings ir jų teikiamos garantijos, nebuvo susimąstyta. Išdavoje kainos nekilnojamojo turto turėjo sprogti, nes žymiai susiaurėjo ratas pirkėjų, o bankai vienos valandos greičiu neteko nuosavų aktyvų papildymo šaltinio, iš kurių gyventojai galėjo įsigyti taip brangų nekilnojamąjį turtą.
Hipotekų agentūrų obligacijos buvo laikomos pačiomis patikimiausiomis, kadangi buvo manoma, kad už jų stovi JAV Vyriausybės įsipareigojimai. Todėl šios obligacijos buvo labai noriai perkamos už šimtus milijardų dolerių ne tik Amerikos, bet ir užsienio investuotojų, o taip pat centrinių bankų ir kitų valstybių Vyriausybių. Tuo pačiu būdu buvo kredituojama JAV ekonomika. Pavyzdžiui tokiomis sąlygomis 2008 m. Rusija nupirko šių agentūrų obligacijų už vieną penktadalį visų turimų valiutos rezervų.
Nuo 2006 m gyvenamojo fondo kaina krito net iki likutinės hipotekinės vertės. Tokia dviguba garantija, kada hipotekinės agentūros garantuoja bankų kreditus, o Vyriausybė garantijas teikia joms pačioms, atsisuko į tai, kad reikėjo pakeisti reikalavimus išperkamiems hipotekiniams kreditams. Šiomis sąlygomis jau nuo 2000 m. atsirado nauji finansiniai instrumentai irgi susieti su nekilnojamuoju turtu, bet nesusieti tiesiogiai su hipotekomis. Nekilnojamojo turto kainos nuo 2006 m. dar daugiau krito. Pačia ryškiausia įtaka į artėjančią krizę buvo JAV hipotekos agentūrų finansinė padėtis.
2008 m. Fannie Mae и Freddie Mac obligacijos sudarė 5,3 trilijono dolerių, tai 36 proc. JAV BVP, kas sudarė pusę viso hipotekinio Amerikos gyvenamojo fondo. Dabar valstybė garantuoja 90 proc. viso hipotekinio gyvenamojo fondo, o finansinės agentūros, konkuravusios su finansinių instrumentų obligacijomis pasiliko praeityje. Obligacijos tampa masinio naikinimo ginklu.
Obligacijų paplitimui pasitarnavo tai, kad kreditai augo lėtai palyginus su bendrų pajamų augimo tempu. Po 2000-2001 metų krizės pasiūla eilinių korporatyvinių obligacijų buvo nedidelė, todėl investuotojai vis labiau linko į naujus finansinius instrumentus, kurie 2-3 proc. garantavo didesnį pajamingumą, kas padiktavo jų „kokybės“ mažėjimą. Be to, dar 2000 m. JAV priėmė įstatymą, kuriuo buvo atšauktas finansų rinkos reguliavimas taikomas antriniams vertybiniams popieriams. Atsirado galimybė išleisti antrines, tretines obligacijas įvairiems draudimo instrumentams garantuoti, kad būtų sumažinta investuotojų riziką. Vyko emitavimas finansinių kompanijų arba bankų ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse.
Apie vidurį 2008 m. tarptautinė rinka šių vertybinių popierių išaugo iki 630 trilijonų dolerių, kas sudarė 10 kartų didesnę sumą bendros pasaulinės ekonomikos apimties. Taip atsirado masinio naikinimo ginklas finansinėm priemonėm.
Per vieną dieną indėlininkai Britanijos banke Northern Rock nuėmė iš savo sąskaitų 1 milijardą funtų. Tokios situacijos šalis nematė daugiau, kaip 100 metų.
Nei vienas burbulas finansų rinkose nesprogsta staiga. Pradžioje įvyksta kažkoks lūžis. Šiomis sąlygomis prie tokio lūžio galima priskirti 2006 m. viduryje nekilnojamojo turto kainų sumažėjimą. Iš kitos pusės, daugeliui skolininkų baigėsi pirmas, lengvatinis mokėjimų už įsigytą nekilnojamąjį turtą per hipotekinius kreditus laikas, kada palūkanos buvo minimalios, o ir mokėjimai už kreditus galėjo būti ne pilni. Lengvatom pasibaigus, mokėjimai turėjo būti pagal pilną kreditavimo programą, kas daugeliui šeimų tapo neįveikiama.
Baigiantis 2006 m. tokių šeimų skaičius žymiai išaugo, o pasekmės neleido laukti. 2007 m vasarį ir kovą subankrutavo apie 30 proc. amerikinių finansinių kompanijų, kurios specializavosi kreditavime potencialių probleminių skolininkų. O balandžio mėnesį New Century Financial Corp kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo. Tai buvo ryškus požymis artėjančių gilių permainų. Šios kompanijos kreditoriais buvo kai kurie stambiausi JAV ir Anglijos bankai.
Kas vyko tuo metu pasaulio finansinėse rinkose?
Kada stambiausias Didžiosios Britanijos HSBC bankas pranešė, kad jo praeitų metų išlaidos, skirtos probleminių paskolų padengimui yra 20 proc. didesnės, negu buvo numatytos anksčiau, pagrindine priežastimi buvo įvardinta skolininkų nesugebėjimas grąžinti kreditus. 2007 m. rugpjūčio pradžioje stambiausias Prancūzijos bankas BNP Paribas paskelbė faktiškai likvidavimąsi savo trijų investicinių fondų, susijusių su hipotekine JAV rinka. Šiomis sąlygomis atsirado likvidumo deficitas ir tarpbankinėje Europos rinkoje. Europos centrinis bankas, atsiliepdamas į situaciją finansų rinkose, papildė sistemą 95 milijardais eurų, kas buvo pati stambiausia intervencija į finansų rinką po JAV terakto, įvykusio 2001 m. rugsėjo 21 d.
Tai buvo pati pradžia finansinės krizės Europos finansinėse rinkose. Kelių dienų laikotarpyje po šios akcijos, Europos centrinis bankas suteikė bankams 109 milijardus eurų investicijas. Tuo pačiu laiku stambias intervencijas į savo finansų rinkas pradėjo vykdyti centriniai JAV, Kanados ir Japonijos bankai. Visa tai padėjo atgaivinti rinką, bet ne ilgam. Jau 2007 m rugsėjo mėn. pradžioje tarpbankinių kreditų tarpbankinio kreditavimo LIBOR pakilo iki dešimties metų maksimumo. Bankams pradėjus vengti teikti kreditus vieni kitiems, apimtys kreditų kompanijoms ir įmonėms sumažėjo, kas pradėjo atsiliepti bendram ekonominiam šalies augimui.
JAV ekonomikoje prasidėjo recesija nuo 2007 m gruodžio mėn ir tęsėsi 18 mėnesių, tapusi pačia ilgiausia per visą pokarinį JAV istorijos laikotarpį, kuri buvo pavadinta „Didžiaja recesija“. Europoje ekonominio augimo trikdžiai, kurie perėjo į recesiją, pradėjo reikštis 2008 m. pabaigoje. Europos Sąjungoje ji tęsėsi pusantrų metų, kai kuriose šalyse vyksta ir dabar. Kada 2007 m. rugsėjo 14 d. Britanijos banko Northern Rock per vieną dieną nuėmė iš savo sąskaitų 5 proc. visų banko indėlių ir tęsėsi tai iki to laiko, kol Britanijos Vyriausybė ne paskelbė, kad garantuoja visus jų indėlius, vis tiek po pusmečio 2008 m. vasaryje banką teko nacionalizuoti.
2007 m. gruodžio pradžioje JAV Prezidentas paskelbė programą paramos suteikimo apie 1 milijonui Amerikos šeimų, kurie buvo iškeldinimo iš būsto pavojuje, kadangi jie buvo nesenai įsigyję būstą už gautus kreditus, tačiau šių kreditų grąžinti neturėjo galimybių..
2008 m. kovo viduryje JAV finansinė valdžia nutarė gelbėti penktą pagal dydį šalies investicinį banką Bear Stearns. Jam buvo suteiktas 30 milijardų dolerių kreditas iš Centrinio banko, kadangi jo indėlininkai ir akcininkai per 3 dienas buvo ištuštinę banko rezervus. O dar po trijų dienų Bear Stearns aktyvai, inicijuojant finansinei valdžiai, buvo minimalia kaina parduoti stambiam investicinim JP Morgan Chase bankui.
Tai iššaukė šalyje precedento neturintį atvejį, kada valstybė per 10 paskutiniųjų metų padėjo ne paprastam komerciniam bankui, kurio komercinę veiklą valstybė reguliavo, įjungiant draudimo poliusus, o ne bankinei finansinei kompanijai, kuri turi žymiai didesnę riziką, nes turi minimalų reguliavimą ir neturi draudiminių svertų.
Jeigu Vyriausybė būtų turėjusi įgaliojimus, kuriuos gavo tik 2010 m., galėjo Lehman Brothers banką perimti savo kontrolėn, o ne leisti bankrutuoti, tai įvykių seka būtų pakrypusi šalies ekonomikai naudingesne kryptimi. Parama suteikta kompanijai Long-Term Capital Management, kuri buvo bankroto išvakarėse. 2008 m. valstybės paramą gavo Long-Term Capital Management fondas, atsidūręs ant bankroto ribos dėl didelių įnašų į Rusijos bankus. Šiems įnašams Rusija paskelbė defoltą. Tai buvo pirmas signalas, kad finansinių rinkų dalyvių valstybė nepaliks bėdoje. Sužinojus šią naujieną, pradėta investicijas vykdyti be atsargos ir didelėse apimtyse. Gelbstint ekonomiką po krizinės JAV programos TARP ribose valstybė išpirko iš bankų ir finansinių kompanijų 700 milijardų dolerių probleminių „aktyvų“. Ką tai reiškia valstybės lėšos, tai mokesčių mokėtojų lėšos.
Pagaliau 2008 rugsėjo mėnesį valstybės žinion perėjo hipotekinės agentūros Fannie Mae и Freddie Mac ir po savaitės žlugo ketvirtas pagal dydį investicinis bankas Lehman Brothers, kadangi .finansinė valdžia neradusi šio banko pirkėjo, atsisakė toliau dalyvauti jo veikloje.
Visų tokio sprendimo pasekmių nieks negalėjo nuspėti. Reikėjo bankui kreiptis į teismą dėl bankroto paskelbimo, kai paaiškėjo, kad Lehman Brothers buvo galingu šaltiniu greitųjų kreditų ne tik šimtų stambių Amerikos fondų, bet ir tos pačios hipotekinės agentūros Freddie Mac. Taip pat paaiškėjo, kad leidžiantis obligacijas Lehman Brothers bankas jas aktyviai pardavinėjo greitųjų paskolų fondams. Šie fondai sutelkė šalyje milžinišką 3,4 trilijonų dolerių greitųjų kreditų rinką apyvartinėms lėšoms naudoti visuose Amerikos ekonomikos sektoriuose. Tai ir parodė realias krizės apimtis ir iniciatorius.
Pradžiai, rugsėjo 16 d. valdžiai teko paskelbti apie gelbėjimą stambiausios draudimo kompanijos American International Group, kuri patyrė didelius nuostolius antrinių vertybinių popierių rinkoje.
Rugsėjo 17 d., kada valstybė suteikė kompanijai 182 milijardus dolerių su teise gauti valstybės nuosavybėn 80 proc. akcijų, akcininkai ir kiti indėlininkai išėmė iš jų 169 milijardus dolerių. Panašių šturmų JAV finansų kompanijos neturėjo nuo didžiosios 30-jų m. depresijos.
Gelbėdamasi nuo masinių bankrotų JAV finansų rinka apmirė. 2008 m. rugsėjo 19 d. JAV Finansų ministras paskelbė, kad pilnai garantuoja indėlininkų įnašus bet kokiomis sąlygomis. Tik po to Amerikos finansų sistema pradėjo atgyti.
Išvada viena, kad Vyriausybė pirmoje eilėje turi bankų kreditus nukreipti į gamybinio sektoriaus aptarnavimą, socialinio būsto vystymą ir suteikimą mažas pajamas turintiems asmenims, o ne į nekilnojamojo turto protegavimą per bankų kreditus. Stebint bankų veiklą laiku perimti banką į savo kontrolę, negu leisti jam bankrutuoti. Prie bankroto bankus privedė rizikinga hipoteka, bankų ir draudimo kompanijų išvestiniai finansiniai instrumentai (akcijos, obligacijos), greitieji kreditai, nepagrįstai skatinama nekilnojamojo turto rinka. Šių svertų pagalba Valstybės tokiu būdu klupdomos ant kelių. Finansų rinkos išsigimimas griauna visą šalies ūkį ir turi įtaką į viso pasaulinio ūkio vystimąsi.
Atgal
.jpg)
