VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

10 08. Lietuvoje dar nebankrutavo nė vienas, nors bando 21

Jungtinėje Karalystėje vien per vieną 2012 metų dieną bankrutavo vidutiniškai po 360 gyventojų, Vokietijoje - 278, Čekijoje bankrotas inicijuotas 68 privatiems skolininkams.

Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kur asmenims leista bankrutuoti visai neseniai, bankrotų kol kas nėra tiek daug kaip Vakaruose, tačiau augimo tempai gąsdina. Čekijoje per 2011-2012 m. asmens bankrotų padaugėjo beveik 40 proc., Slovakijoje - net 150,4 proc.

Čekija pirmauja ir pagal nemokių gyventojų skaičių 10 tūkst. gyventojų - 22,04 gyventojo. Milijonu gyventojų didesnė Lietuva kol kas pagal asmens bankrotus atsilieka nuo Latvijos.

Čia 2012 m. įregistruoti 893 inicijuoti asmenų nemokumai, o 1441 jau yra patvirtintas. Pagal Bankroto departamento statistiką, Lietuvoje turime 16 vykdomų asmens nemokumo procedūrų: daugiausiai Klaipėdoje - 8, mažiausiai Šiauliuose - 1. Kol kas nė vienas asmuo tokios procedūros nebaigė.

Iš viso Vakarų Europoje 2012 m. bankrutavusiais paskelbti 344 512 asmenų, Vidurio ir Rytų Europos valstybėse - 24 355 žmonės.

Tokią statistiką pateikia tarptautinis susivienijimas „Verband der Vereine Creditreform“ savo naujausioje ataskaitoje apie Europos šalių mokumą.

Pasak įmonių ir privačių asmenų skolomis užsiimančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, iš senas privataus bankroto tradicijas turinčių Europos šalių, kurių duomenimis disponuoja „Creditreform“, pagal privačių asmenų bankrutavimo tempus praėjusiais metais pirmauja Didžioji Britanija, Prancūzija ir Suomija.

„Mūsų analitikų nuomone, tam įtakos turi ir vadinamasis „bankrotų turizmas“. Prie statistikos prisideda ir lietuvaičiai, tačiau gana palankia bankroto procedūra šiose šalyse, kas pasakytina apie Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, mielai naudojasi ir kitų kaimyninių ES valstybių gyventojai.

Štai Britanijoje 10 tūkst. gyventojų tenka didžiausias bankrutavusių asmenų skaičius Vakarų Europoje - 20,4. Antroje vietoje su 12,59 eina Vokietija, toliau -12,44 - Austrija. Visų kitų valstybių rodikliai nesiekia visos Vakarų Europos vidurkio - 11,33 bankrotų 10 tūkst. gyventojų“, - sako S.Žilinskas.

Jis perspėja, kad asmenų bankrotų skaičiai toli gražu neatspindi šalies ekonomikos problemų. „Greičiau rodo, kiek sunku ar lengva šioje šalyje pasiskelbti bankrotu ir kam šioje šalyje teikiamas prioritetas - kuo geriau apsaugoti kreditorių interesus ar kuo greičiau sugrąžinti skolininką į normalų gyvenimą. Pavyzdžiui, Ispanijoje 2012 m. įregistruoti tik 927 privatūs bankrotai, kas sudaro 0,2 bankrutavusio asmens 10 tūkst. gyventojų.

Įdomu, kad palyginti su 2011 m. gyventojų, kurie turi didelių finansinių bėdų, netgi sumažėjo. O tokioje finansiškai stiprioje valstybėje kaip Šveicarija pernai bankrutavo net 6 571 asmuo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ispanijoje gyvena penkis kartus daugiau gyventojų nei Šveicarijoje. Vertinant sudėtingą privataus bankroto procedūrą Lietuvoje, greičiausiai pagal asmenų bankrotus 10 tūkst. gyventojų ateityje mes lygiuosimės būtent į Ispaniją ir panašias Europos valstybes“, - sako S.Žilinskas.

Rekordą pagal asmens bankrotų gausėjimą pasiekė Prancūzija. Pernai čia apie savo nemokumą paskelbė net 15,8 proc. daugiau gyventojų nei 2011 m. Nuo prancūzų tik 1,5 proc. atsilieka Šveicarija. Augimą fiksuoja Jungtinė Karalystė, Suomija. Visos kitos Vakarų Europos šalys džiaugiasi gerėjančia gyventojų finansine padėtimi. Čia rekordininkė - Švedija (sumažėjimas 7,2 proc.).

Atgal