VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

07 18. Europos Komisijos liepos 17 d. pranešimai

Valstybės narės turi stiprinti kovos su sukčiavimu pastangas

Valstybės narės turi sustiprinti pastangas, kad užkirstų kelią sukčiavimui ES lėšomis, nustatytų jo atvejus ir apie jį praneštų – rašoma Komisijos metinėje ataskaitoje dėl finansinių interesų apsaugos (toliau – PIF ataskaita). Ataskaitoje pateikiamos išsamios rekomendacijos, kurioms sritims šiuo klausimu nacionalinės institucijos turėtų skirti ypač daug dėmesio. Ataskaitoje daroma išvada, kad ES išlaidų sąskaitose nustatytas sukčiavimo mastas – mažiau nei 0,2 proc. visų lėšų. Vis dėlto Komisija mano, kad nacionaliniu lygmeniu turėtų būti labiau stengiamasi tiek kovoti su sukčiavimu, tiek nustatyti jo atvejus. Todėl metinėje PIF ataskaitoje, be kitų dalykų, rekomenduojama, kad valstybės narės peržiūrėtų savo kontrolės priemones: užtikrintų, kad jos būtų pagrįstos rizika ir būtų tikslingos.

Ataskaitoje pažymimi teigiami pokyčiai: šalys daro pakankamą pažangą įgyvendindamos naujas taisykles ir politiką, kuri ateinančiais metais padės stiprinti kovą su sukčiavimu. Be to, ES lygmeniu per pastaruosius penkerius metus buvo padaryta didelė pažanga kuriant tvirtesnę kovos su sukčiavimu sistemą. Kai tik šios iniciatyvos bus visiškai įgyvendintos, jos gali turėti pastebimą poveikį sukčiavimo lygiui.

Už mokesčius, muitų sąjungą, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „Per pastaruosius penkerius metus Komisija kovą su sukčiavimu perkėlė į naują lygmenį. Mūsų pasiryžimas apsaugoti piliečių pinigus nuo sukčiautojų matyti iš mūsų pateiktų sudėtingų ir plataus užmojo naujų taisyklių, iniciatyvų ir programų. Dabar atėjo laikas valstybėms narėms veiksmingiau atlikti savo vaidmenį. Jos turi veikti aktyviau, kad užkirstų kelią tiems, kas bando sukčiavimu įgyti ES biudžeto lėšų, juos nustatytų ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn.“

Ataskaitoje nurodoma, kad ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo atvejų, kuriuos nustatė nacionalinės valdžios institucijos, 2013 m. šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2012 m. 248 mln. eurų, t. y. 0,19 proc. biudžeto išlaidų, buvo susiję su sukčiavimu ES lėšomis. Palyginti su 315 mln. eurų suma praėjusiais metais, sukčiavimo mastas sumažėjo 21 proc. Kiek tai susiję su pajamomis, įtariamo arba patvirtinto sukčiavimo mastas siekė 61 mln. eurų, t. y. 0,29 proc. 2013 m. surinktų tradicinių nuosavų išteklių. Palyginti su 77,6 mln. eurų suma praėjusiais metais, sukčiavimo mastas taip pat sumažėjo 21 proc. Nors bendras finansinis sukčiavimo ES lėšomis poveikis pernai sumažėjo, atvejų, susijusių su ES išlaidomis, apie kuriuos pranešta, skaičius padidėjo, palyginti su praėjusiais metais. Tai gali būti griežtesnių priemonių sukčiavimui nustatyti ankstesniu etapu rezultatas. Dėl to bendra su sukčiavimu susijusi suma sumažėjo. Taip pat tai gali būti ženklas, kad kai kuriose valstybėse narėse apie sukčiavimo atvejus dažniau pranešama.

Pagrindiniai faktai

Pagal Sutartį (325 str.) Komisija turi parengti metinę ES finansinių interesų apsaugos ataskaitą, kurioje išsamiai aprašo priemones, kurių ėmėsi kovodama su sukčiavimu ES lėšoms. Ataskaitoje išsamiai aprašomas sukčiavimo, apie kurį pranešė valstybės narės, lygis, susijęs su viso ES biudžeto lėšomis (t. y. pajamomis ir išlaidomis), todėl taip pat lengviau nustatyti sritis, kuriose kyla didžiausias sukčiavimo pavojus, taigi padėti imtis tikslingesnių veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Be papildomų duomenų apie praneštus sukčiavimo ir pažeidimų atvejus, susigrąžintas lėšas, finansinių klaidų ištaisymą ir atsiskaitymo mastą valstybėse narėse, ataskaitoje paprastai kasmet išsamiai nagrinėjama konkreti sritis. Šiais metais čia aprašoma valstybių narių padaryta pažanga steigiant nacionalines kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas (AFCOS), kaip reikalaujama pagal naująjį OLAF reglamentą. AFCOS tikslas – aktyviai bendradarbiauti ir keistis informacija su OLAF, taip gerinti bendrą kovą su sukčiavimu.  Ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie valstybes nares, kurios jau paskyrė AFCOS ir raginama likusias keturias valstybes nares tai padaryti iki metų pabaigos.

Ketvirtadienį  paskelbtoje ataskaitoje taip pat nurodoma daug iniciatyvų, kurių Komisija ėmėsi 2013 m. dėl ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo atvejų. Šios priemonės grindžiamos intensyvia kovos su sukčiavimu programa, kurią Komisija aktyviai įgyvendino per pastaruosius penkerius metus. Be to, kad buvo įgyvendinama nauja Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (IP/11/783), 2013 m. padaryta didelė pažanga rengiant teisės aktus, be kita ko:

Komisija pasiūlė įsteigti Europos prokuratūrą (IP/13/709). Ši naujoji institucija reikšmingai sustiprins ES biudžetui kenkiančių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą;

įsigaliojo naujasis OLAF reglamentas. Jis padėjo sustiprinti OLAF tyrimų veiklą (MEMO/13/651);

didelė institucinė pažanga padaryta dėl Komisijos pasiūlymo dėl ES finansinių interesų apsaugos taikant baudžiamosios teisės priemones (IP/12/767). Derinant nusikaltimų biudžetui sąvokų apibrėžtis ir nustatant minimalias sankcijas, taikytinas šių nusikaltimų atvejais, pasiūlymu siekiama toliau padėti apsaugoti lėšas ir atgrasyti sukčiautojus.

ES regioninių fondų lėšos naudojamos Europos kultūros paveldo išsaugojimui

Ketvirtadienį už regioninę politiką atsakingas ES Komisijos narys Johannesas Hahnas išvyko į Pompėją – visame pasaulyje žinomą archeologinę vietovę – kur pasirašys veiksmų planą su Italijos valdžios institucijomis, kad būtų sparčiau vykdomas didelės apimties ES projektas šiai vietovei išsaugoti. Veiksmų plane nustatytos konkrečios projekto įvykdymo priemonės ir tikslai. Šis projektas remiamas 78 mln. eurų vertės investicijomis iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

Prieš vizitą už regioninę politiką atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas sakė: „Pompėja ir ES remiamas didelės apimties jos išsaugojimo projektas yra ypač svarbūs. Privalome kuo skubiau ir aktyviau imtis veiksmų. Ši vietovė labai svarbi Kampanijos regionui, jos ekonomikai, taip pat Italijai ir pasauliui. Pompėja tiesiog yra Europos kultūros paveldo brangakmenis. Todėl esu pasiryžęs padaryti viską, kad ES remiamas didelės apimties projektas būtų įvykdytas sėkmingai. Veiksmų plane, kurį šiandien pasirašome su Italijos valdžios institucijomis, nustatyti būsimų veiksmų tikslai ir terminai, taip pat nurodytos įvairios priemonės, kuriomis bus užtikrintas šių terminų laikymasis. Šis veiksmų planas turėtų paskatinti nedelsiant pradėti darbus. Raginu visus pasinaudoti galimybe įveikti šį iššūkį ir prisiimti atsakomybę.“

Didelės apimties Pompėjos projektui Europos Komisija pritarė 2012 m. kovo mėn. Jau užbaigti trys toje vietovėje vykdyti projektai, įskaitant projektus Casa del Criptoportico ir Casa delle Pareti Rosse.

Dvylika projektų vis dar vykdomi (įskaitant projektus Casa di Sirico, Casa del Marinaio, Casa dei Dioscuri ir Casa di Octavianus Quartio).

Netrukus bus pradėti vykdyti devyni projektai, įskaitant Casa della Fontana Piccola ir Casa della Venere in Conchiglia restauraciją.

Komisija ir Italijos valdžios institucijos per laikotarpį nuo dabar iki projekto pabaigos atliks keturis vertinimus (2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. balandžio, rugpjūčio ir gruodžio mėn.). Bus peržiūrėti nustatyti tikslai ir įvertinta pažanga.

Numatoma, kad veiksmų plano pristatymas, oficialus pasirašymas ir spaudos konferencija vyks liepos 17 d., maždaug nuo 12.30 val., Pompėjos auditorijoje. Šioje ceremonijoje dalyvaus Komisijos narys J. Hahnas, Italijos ministro pirmininko valstybės sekretorius Graziano Delrio ir Kampanijos regiono prezidentas Stefano Caldoro.

Pagrindiniai faktai

Pompėjos didelės apimties projektui iš viso skirta apie 105 mln. eurų (tai yra bendra ES ir nacionalinių įnašų suma). ES parama, skiriama iš Europos regioninės plėtros fondo Pompėjos archeologinei vietovei išsaugoti, prižiūrėti ir gerinti, siekia 78 mln. eurų ir yra programos „Kultūros, gamtos ir turistinių pramogų vietovės“, numatytos 2007–2013 m. biudžetiniu laikotarpiu, dalis.

Vykdant projektą naudojamos naujausios, itin modernios technologijos, siekiant išsaugoti UNESCO paveldo vietovėje esančius griuvėsius, kurie pastaraisiais metais buvo labai nuniokoti.

Projektu siekiama:

sustiprinti archeologinės vietovės struktūras, pirmiausia didžiausios rizikos vietose, kurios nurodytos archeologiniame rizikos žemėlapyje;

nekasinėjamoje valstybei priklausančioje vietovėje, esančioje šalia senovinių pastatų, įrengti vandens kanalizaciją ir nusausinimo sistemą;

dirbti, siekiant sustiprinti, atnaujinti, išsaugoti ir pagerinti Specialios archeologinio paveldo Neapolyje ir Pompėjoje priežiūros institucijos (angl. Special Superintendence for the Archaeological Heritage of Naples and Pompeii, SANP) darbuotojų mokymą.

Taip pat imtasi svarbių projekto apsaugos nuo organizuoto nusikalstamumo priemonių, visų pirma viešųjų pirkimų srityje. Glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos Komisija, Italijos valdžios institucijos paskyrė specialų Italijos vidaus reikalų ministerijos atstovą, kuriam pavesta nuo projekto vykdymo pradžios iki pabaigos prižiūrėti, kaip laikomasi saugumo ir teisinių aspektų.

Atgal