VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

01 17. Europos šalių tarptautinių palyginimų rezultatai

Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos perkamosios galios paritetų programos (toliau – PGP programa) tikslas – nustatyti šalių nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetus (PGP) ir atlikti bendrojo vidaus produkto (BVP) tarptautinius palyginimus, pašalinant kainų lygio skirtumus tarp šalių. Pagrindinis dėmesys skiriamas BVP, tenkančiam vienam gyventojui, ir jo komponentams. BVP – pagrindinis šalies ekonominę veiklą apibendrinantis makroekonomikos rodiklis. Pagal jį galima vertinti šalies ekonominę raidą.

Tam, kad būtų galima lyginti ir analizuoti šalių makroekonomikos rodiklius, būtina juos išreikšti bendra valiuta. Dažnai BVP perskaičiuoti taikomi oficialūs valiutų santykiai. Tačiau juos naudojant negalima atlikti patikimų realios BVP apimties palyginimų, neįmanoma atsižvelgti į šalių BVP struktūros įtaką, kainų lygio skirtumus. Valiutų santykį lemia daug veiksnių, atspindinčių nacionalinių bankų pinigų politiką, pasiūlą ir paklausą pinigų rinkoje, jie pritaikyti tarptautinei prekybai. Todėl oficialūs valiutų santykiai neparodo realios įvairių valiutų perkamosios galios ir netinka tarptautiniams palyginimams.

PGP nustatymas ir naudojimas vietoj oficialių valiutų santykių šalių BVP apimčiai, išreikštai nacionaline valiuta, perskaičiuoti į bendros valiutos vienetus suteikia galimybę įvertinti šalių ekonominę būklę, atlikti patikimesnius tarptautinius BVP palyginimus ir leidžia pamatyti realius BVP skirtumus.

2013 m. Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) koordinavo ir metodologiškai vadovavo 37 Europos šalims: 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, taip pat Islandijai, Norvegijai, Šveicarijai, Juodkalnijai, Makedonijai, Serbijai, Turkijai, Albanijai bei Bosnijai ir Hercegovinai.

Dėl didelio dalyvių PGP programoje skaičiaus buvo sudarytos keturios Europos šalių grupės: Šiaurės, Vidurio, Pietų ir Vakarų Balkanų. Kiekvienoje grupėje paskirta šalis lyderė – atitinkamai Suomija, Austrija, Portugalija ir Nyderlandai. Šalys lyderės grupėse organizavo vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistinius tyrimus, tikrino ir apdorojo šalių pirminius statistinius kainų duomenis. Lietuva nuo 1999 m. priklausė Šiaurės šalių grupei.

Eurostatas koordinavo ir metodologiškai vadovavo visų keturių grupių darbui, mašinų ir įrenginių bei statybos objektų kainų statistiniams tyrimams, būsto nuomos, kompensacijos darbuotojams pagal profesijas, BVP, vartotojų kainų indeksų (VKI) ir sveikatos priežiūros paslaugų kainų klausimynų pildymui. Taip pat buvo atsakingas už metodologijos tobulinimą, galutinių rodiklių skaičiavimą, rezultatų skelbimą ir sklaidą.

Informaciniame pranešime pateikiami 2009–2013 m. Eurostato parengti Europos šalių palyginimų rezultatai. Eurostatas apskaičiavo PGP ir įvertino, kiek kiekvienos šalies nacionalinės valiutos vienetų atitinka vieną bendros dirbtinės valiutos vienetą – perkamosios galios standartą (PGS). Taikydamas PGP, perskaičiavo šalių BVP ir jo komponentų vertes, išreikštas nacionalinės valiutos vienetais, į bendros dirbtinės valiutos vienetus – PGS.

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui

Remiantis 2013 m. rezultatais, Lietuvoje reikėjo 2,10160 lito, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų kiekį, kurį galima buvo įsigyti už vieną PGS. 2013 m. vienam Lietuvos gyventojui tenkantis BVP, apskaičiuotas PGS, sudarė 19 400 PGS.

Išankstiniais Eurostato skaičiavimais, 2013 m. vienam Lietuvos gyventojui tenkantis BVP, apskaičiuotas PGS, sudarė 73 proc. ES 28 vidurkio ir padidėjo 4 procentiniais punktais, palyginti su 2012 m.

BVP, tenkančio vienam gyventojui, realios apimties indeksai yra kiekvienos šalies ekonominės gerovės požymis. Kaimyninėse šalyse BVP, tenkantis vienam gyventojui, siekė: Latvijoje 64 proc., Lenkijoje 67 proc. ir Estijoje 73 proc. ES 28 vidurkio.

Iš 28 PGP programoje dalyvavusių ES valstybių narių 2013 m. blogiausia ekonominė padėtis buvo Bulgarijoje ir Rumunijoje, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė atitinkamai 45 ir 55 proc. ES 28 vidurkio, geriausia ekonominė padėtis buvo Liuksemburge, Nyderlanduose ir Airijoje, kuriose vienam gyventojui tenkantis BVP sudarė atitinkamai 257, 131 ir 130 proc. ES 28 vidurkio.

Vienam gyventojui tenkanti BVP realioji apimtis Liuksemburge 2,6 karto viršijo ES 28 vidurkį. Viena iš priežasčių yra ta, kad didelę užimtų gyventojų dalį sudaro darbuotojai, kiekvieną dieną atvykstantys į darbą Liuksemburge iš kitų šalių; jie sukuria BVP, tačiau BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas nuolatiniams šalies gyventojams.

Lyginamieji kainų lygiai

BVP lygmeniu

Lietuvoje kainų lygis BVP lygmeniu išlieka gerokai žemesnis nei ES 28 vidurkis. 2013 m. Lietuvos kainų lygis sudarė 60,9 proc. ES 28 vidurkio. Kaimyninėse šalyse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje kainų lygis taip pat buvo žemesnis už ES 28 vidurkį ir sudarė atitinkamai 57,5, 68,1 ir 72,9 proc. Tai rodo, kad Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse prekės ir paslaugos buvo pigesnės nei vidutiniškai ES. Žemiausias kainų lygis iš visų ES valstybių narių buvo Bulgarijoje (47,6 proc. ES 28 vidurkio), o aukščiausias – Danijoje (136,3 proc.).

Faktinio individualaus vartojimo lygmeniu

Lietuvoje kainų lygis faktinio individualaus vartojimo lygmeniu taip pat, kaip ir BVP lygmeniu, išlieka gerokai žemesnis nei ES 28 vidurkis. 2013 m. Lietuvos kainų lygis sudarė 58,5 proc. ES 28 vidurkio. Kaimyninėse šalyse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje jis taip pat buvo žemesnis už ES 28 vidurkį ir sudarė atitinkamai 52,5, 65,8 ir 72,2 proc. Žemiausias kainų lygis iš 28 ES valstybių narių buvo Bulgarijoje (43,9 proc. ES 28 vidurkio), o aukščiausias – Danijoje (142,4 proc.).

Vartojimo prekių ir paslaugų 2013 m. tyrimų rezultatai

2013 m. buvo atlikti du vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistiniai tyrimai: „Viskas namams ir sodui“ bei „Transporto, restoranų ir viešbučių paslaugos“.

Lietuvos galutinis produktų sąrašas kainų statistiniam tyrimui „Viskas namams ir sodui“ apėmė 344 produktus, „Transporto, restoranų ir viešbučių paslaugos“ – 234 produktus. Atliekant kainų statistinį tyrimą „Viskas namams ir sodui“ Lietuvoje buvo surinkta 319 produktų kainos, iš kurių 234 produktai buvo reprezentatyvūs šalies mastu (68 proc. nuo 344 produktų). Statistinio tyrimo „Transporto, restoranų ir viešbučių paslaugos“ metu Lietuvoje užregistruotos 214 produktų kainos, iš kurių 159 produktai buvo reprezentatyvūs šalies namų ūkių vartojimo atžvilgiu (67,9 proc. nuo 234 produktų).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad namų ūkio prietaisų kainų lygis Lietuvoje 2013 m. sudarė 93,3 proc. ES 28 vidurkio. Kainų lygis kaimyninėse šalyse Lenkijoje (79,6 proc. ES 28 vidurkio), Latvijoje (92,2 proc.) ir Estijoje (93,2 proc.) buvo žemesnis negu Lietuvoje. Iš visų ES valstybių narių 2013 m. brangiausi namų ūkio prietaisai buvo Maltoje (kainų lygis 1,4 karto viršijo ES 28 vidurkį), pigiausi – Vengrijoje (75,7 proc. ES 28 vidurkio).

Audiovizualinių, fotografijos ir informacijos apdorojimo įrenginių kainų lygis Lietuvoje 2013 m. buvo labai artimas ES 28 vidurkiui ir sudarė 99,9 proc. Lyginant su kaimyninėmis šalimis Lenkija, Latvija ir Estija, kainų lygis buvo aukštesnis negu Lenkijoje (86,6 proc. ES 28 vidurkio) ir Latvijoje (98,3 proc.), tačiau žemesnis nei Estijoje (104,3 proc.). Iš visų ES valstybių narių 2013 m. brangiausi audiovizualiniai, fotografijos ir informacijos apdorojimo įrenginiai buvo Maltoje (112,9 proc. ES 28 vidurkio), pigiausi – Lenkijoje.

Asmeninių transporto priemonių kainų lygis Lietuvoje sudarė 88 proc. ES 28 vidurkio. Kainų lygis kaimyninėse šalyse Lenkijoje (85,5 proc. ES 28 vidurkio) ir Estijoje (87,7 proc.) buvo žemesnis negu Lietuvoje, o Latvijoje (88 proc.) sutapo su Lietuvos ES 28 vidurkiu. Iš visų ES valstybių narių 2013 m. brangiausios asmeninės transporto priemonės buvo Danijoje (kainų lygis 1,5 karto viršijo ES 28 vidurkį), pigiausios – Čekijoje (80,6 proc. ES 28 vidurkio).

Restoranų ir viešbučių paslaugų kainų lygis Lietuvoje sudarė 64,9 proc. ES 28 vidurkio. Kainų lygis kaimyninėse šalyse Lenkijoje (72,7 proc. ES 28 vidurkio), Latvijoje (75,2 proc.) ir Estijoje (78 proc.) buvo aukštesnis negu Lietuvoje. Iš visų ES valstybių narių 2013 m. brangiausios restoranų ir viešbučių paslaugos buvo Danijoje ir Švedijoje, jų kainų lygis atitinkamai 1,5 ir 1,4 karto viršijo ES 28 vidurkį, pigiausios – Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje ir sudarė atitinkamai 46,1, 52,3 ir 53 proc. ES 28 vidurkio.

Atgal