VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

09 11. Europos Komisijos siūlymai pabėgėlių krizei spręsti

Įgyvendindama gegužės mėn. priimtą Europos migracijos darbotvarkę, trečiadienį  Europos Komisija pateikė išsamų pasiūlymų rinkinį, padėsiantį spręsti ES valstybes nares ir kaimynines šalis ištikusią pabėgėlių krizę, be kita ko, šalinti pagrindines priežastis, verčiančias žmones ieškoti prieglobsčio Europoje.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris sakė: „Mes, europiečiai, turėtume gerai žinoti ir niekada nepamiršti, kodėl taip svarbu priimti pabėgėlius ir užtikrinti teisę į prieglobstį. Metas įgyvendinti tikrosios Europos migracijos politikos principus, apie kuriuos kalbėjome gegužės mėn. Šiandien siūlomos priemonės leis užtikrinti, kad asmenys, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, būtų perkelti kuo greičiau jiems atvykus, ir ne tik dabar, bet visada, jei dar ištiktų panašių krizių. Dar niekada Europos solidarumas nebuvo toks reikalingas kaip šios pabėgėlių krizės akivaizdoje. Atėjo laikas susivienyti, sukaupti drąsą ir duoti Europos atkirtį krizei – ir tai reikia padaryti nedelsiant.“

Europos Komisija pateikė šias konkrečias atsako į susiklosčiusią pabėgėlių krizę ir pasirengimo būsimiems uždaviniams priemones:

1.Pasiūlymas skubiai perkelti 120 000 pabėgėlių iš Graikijos, Vengrijos ir Italijos. Per pastaruosius keletą mėnesių Vidurio ir Rytų Viduržemio jūros ir Vakarų Balkanų maršrutuose staiga labai padaugėjo neteisėto sienos kirtimo atvejų, todėl reikia imtis skubių priemonių. Komisija siūlo perkelti 120 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, iš Italijos (15 600), Graikijos (50 400) ir Vengrijos (54 000). Perkėlimas bus atliekamas pagal privalomą paskirstymo schemą, vadovaujantis objektyviais ir išmatuojamais kriterijais (gyventojų skaičius – 40 proc., BVP – 40 proc., vidutinis iki šiol gautų prieglobsčio prašymų skaičius – 10 proc., nedarbo lygis – 10 proc.). Pagal šią schemą bus perkeliami prieglobsčio prašytojai iš šalių, kurių piliečių patenkintų prašymų vidutinis lygis visoje ES siekia arba viršija 75 proc. Šis pasiūlymas papildo gegužės mėn. Komisijos pasiūlymą perkelti 40 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, iš Italijos ir Graikijos į kitas ES valstybes nares, taigi iš viso siūloma perkelti 160 000 asmenų. Perkėlime dalyvaujančioms valstybėms narėms iš ES biudžeto bus skirta 780 mln. EUR paramos, įskaitant 50 proc. išankstinį finansavimą, suteiksiantį nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms galimybę veikti labai operatyviai.
Laikinoji solidarumo išlyga. Jei dėl pagrįstų ir objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės, valstybė narė kurį laiką negalės visiškai ar iš dalies dalyvauti įgyvendinant sprendimą dėl perkėlimo, ji privalės prisidėti finansiniu įnašu į ES biudžetą, sudarančiu 0,002 proc. šalies BVP. Europos Komisija išnagrinės šalies nurodytas priežastis ir priims sprendimą, ar pateisinti šalies nedalyvavimą schemoje – nedalyvavimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių. Šalies dalinio dalyvavimo atveju įnašo suma bus atitinkamai mažesnė.

2.Nuolatinis perkėlimo mechanizmas, skirtas visoms valstybėms narėms. Kaip paskelbta Europos migracijos darbotvarkėje, Komisija siūlo struktūrinį solidarumo mechanizmą, kurį Komisija galėtų pasitelkti bet kada, prireikus padėti bet kuriai ES valstybei narei, atsidūrusiai kritinėje padėtyje, kurios prieglobsčio sistema nepaprastai perkrauta dėl didelio ir jos galimybes viršijančio trečiųjų šalių piliečių antplūdžio. Ateityje tokią nepaprastąją padėtį Komisija galėtų paskelbti atsižvelgdama į vienam gyventojui per pastaruosius 6 mėnesius tenkantį pateiktų prieglobsčio prašymų skaičių, taip pat į neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičių per pastaruosius 6 mėnesių. Bus taikomi tie patys objektyvūs ir patikrinami kriterijai kaip ir pasiūlymuose dėl skubaus perkėlimo. Taikant nuolatinį mechanizmą taip pat bus atsižvelgiama į prieglobsčio prašytojų poreikius, šeiminę padėtį ir gebėjimus. Šiam mechanizmui taip pat bus taikoma laikinoji solidarumo išlyga.

3.Europos bendras saugių kilmės šalių sąrašas. Remdamasi Europos migracijos darbotvarke ir birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Europos Komisija siūlo reglamentą, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas. Toks europinis sąrašas leis greičiau išnagrinėti atskirus prieglobsčio prašymus, kurių pateikėjai atvyko iš visoje ES saugiomis laikomų šalių, ir greičiau grąžinti asmenis, jei individualiai išnagrinėjus jų prašymus pasitvirtina, kad teisės į prieglobstį jie neturi. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir įvertinusi dabartinę jų praktiką, Komisija siūlo į ES saugių kilmės šalių sąrašą įtraukti Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Kosovą, Juodkalniją, Serbiją ir Turkiją. Šios šalys tenkina Prieglobsčio procedūrų direktyvoje 2013/32 nustatytus bendruosius šalies saugumo vertinimo kriterijus; jos prisijungusios prie pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių sutarčių; daugumai šių šalių Europos Vadovų Taryba yra suteikusi šalies kandidatės statusą, nes jos atitinka vadinamuosius Kopenhagos kriterijus (demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagarbos mažumoms bei jų apsaugos užtikrinimo). Vėliau, Europos Komisijai atlikus išsamų vertinimą, į sąrašą gali būti įtraukta ir kitų šalių.

4.Veiksmingesnė grąžinimo politika. Siekdama pagerinti valstybių narių vykdomą grąžinimo politiką, Komisija paskelbė bendrą grąžinimo vadovą ir ES veiksmų planą dėl grąžinimo. Komisija pateikė ES veiksmų planą dėl grąžinimo, kuriame numatytos neatidėliotinos ir vidutinio laikotarpio priemonės, kuriomis valstybės narės turi skatinti savanorišką grįžimą, aktyviau įgyvendinti Grąžinimo direktyvą, gerinti keitimąsi informacija, stiprinti FRONTEX vaidmenį ir įgaliojimus vykdant grąžinimo operacijas ir sukurti integruotą grąžinimo valdymo sistemą. Tuo laikotarpiu Komisija priėmė ir Grąžinimo vadovą, kuriame pateikė praktinių nurodymų nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, vykdančioms migrantų, neturinčių teisės pasilikti Europos Sąjungoje, grąžinimo procedūras. Ekspertų, taikančių Grąžinimo direktyvą 2008/115, mokymuose apie standartus ir procedūras jis bus pasitelkiamas kaip pagrindinė mokymo priemonė.

5.Komunikatas dėl viešojo pirkimo taisyklių taikymo teikiant paramą pabėgėliams. Valstybės narės turi tinkamai ir greitai patenkinti pačius būtiniausius prieglobsčio prašytojų poreikius – būsto, prekių ir paslaugų. Šiandien paskelbtame komunikate nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms pateikiamos rekomendacijos, kaip įsigyjant šias paslaugas paprastai, greitai ir be biurokratinių kliūčių užtikrinti atitiktį ES viešųjų pirkimų taisyklėms.

6.Komunikatas dėl atsako į pabėgėlių krizės išorės aspektus. Išorės aspektai yra vienas svarbiausių elementų mėginant įveikti krizę. Aktyvinamos pastangos remti diplomatines iniciatyvas ir ieškoti konfliktų Sirijoje, Irake ir Libijoje politinio sprendimo. ES teikia pagalbą Sirijos gyventojams, ypač jos viduje perkeltiems asmenims, ir finansinę paramą kaimyninėms šalims, priėmusioms daugiausia pabėgėlių iš Sirijos, kaip antai Jordanijai, Libanui ir Turkijai. Iki šiol tam jau skirta 3,9 mlrd. EUR. Dar vienas prioritetas – kovoti su organizuoto nusikalstamumo tinklais, atsakingais už neteisėtą žmonių gabenimą, tam pradėta vykdyti jūrų pajėgų operacija EUNAVFOR MED. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis pasirašyta apie 17 readmisijos susitarimų ir 7 judumo partnerystės susitarimai. ES taip pat intensyvins dabar palaikomą aukšto lygio dialogą migracijos klausimais su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, įgyvendinant Rabato ir Chartumo procesus su Afrikos šalimis, Budapešto procesą Rytų ir Vidurinėje Azijoje, taip pat spalio pradžioje vyksiančioje konferencijoje Budapešte ir lapkričio 11–12 d. aukščiausiojo lygio susitikime Valetoje.

7.Afrikos patikos fondas. Šiandien Europos Komisija, skyrusi 1,8 mlrd. EUR ES lėšų, įsteigė Skubiosios pagalbos patikos fondą stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos priežastims Afrikoje šalinti. Jo tikslas – pagerinti stabilumą ir spręsti pagrindines neteisėtos migracijos srautų priežastis tokiuose regionuose kaip Sahelis, Čado ežero apylinkės, Somalio pusiasalis ir Šiaurės Afrika. Fondo lėšomis bus remiamos šių regionų pastangos gerinti socialines ir ekonomines sąlygas bei migracijos valdymo politiką. Europos Komisija tikisi, kad valstybės narės prisijungs prie šios iniciatyvos ir įrodys turinčios ne mažesnių užmojų. Ispanija, pavyzdžiui, jau patvirtino dalyvausianti fondo veikloje.

Kita vertus, išreikšdami solidarumą su pasienio valstybėmis narėmis privalome veikti atsakingai ir taikyti bendras ES taisykles. Todėl Komisija šią savaitę taip pat paspartino pažeidimų nagrinėjimo procedūras tose srityse, kur tai padės užtikrinti teisės aktų vykdymą, o pasienio valstybėse narėse įgyvendina „įvykių centro“ požiūrį, taip palengvindama joms bendrų ES prieglobsčio taisyklių taikymą.

Tolesni veiksmai

Netrukus, rugsėjo 14 d. įvyksiančiame neeiliniame Vidaus reikalų tarybos posėdyje, valstybės narės turės galimybę apsvarstyti ir priimti Komisijos pateiktus teisėkūros pasiūlymus. Gegužės ir rugsėjo mėn. Komisijos pasiūlytus skubaus perkėlimo mechanizmus turi priimti Taryba (kvalifikuota balsų dauguma), pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, o nuolatinį solidarumo mechanizmą ir Europos saugių kilmės šalių sąrašą – bendrai Taryba ir Europos Parlamentas (pagal įprastą teisėkūros procedūrą). Pasiūlymas dėl Patikos fondo pateiktas valstybėms narėms, tikintis užbaigti reikiamas procedūras iki lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimo Valetoje, kur ES atstovai susitiks aptarti migracijos ir pabėgėlių krizės su pagrindinėmis Afrikos šalimis.

Pagrindiniai faktai

Europos Komisija nuosekliai ir nuolat dirbo, siekdama suderinto Europos atsako pabėgėlių ir migracijos srityje.

2014 m. balandžio 23 d. Maltoje Jeanas-Claude'as Junckeris, tuo metu siekęs Europos Komisijos pirmininko posto, pristatė penkių punktų planą dėl imigracijos  ir paragino būti solidaresnius įgyvendinant ES migracijos politiką.

Pradėjęs darbą, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris suteikė vienam Komisijos nariui specialius įgaliojimus migracijos srityje ir drauge su pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu pavedė jam parengti naują migracijos politiką – tai vienas iš dešimties Politinių gairių , pagal kurias Europos Parlamentas išrinko Komisiją, prioritetų.

Remdamosi Europos Komisijos pasiūlymu, valstybės narės 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos pareiškime įsipareigojo nedelsdamos imtis veiksmų gyvybėms gelbėti ir sustiprinti ES veiklą migracijos srityje. Po kelių dienų buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija.

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija paskelbė Europos migracijos darbotvarkę, kurioje išdėstyta išsami geresnio visų migracijos aspektų valdymo programa.

2015 m. gegužės 27 d. Europos Komisija jau pateikė pirmąjį Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo priemonių paketą, kurį, be kita ko, sudaro pasiūlymai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą bei ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas.

Birželio 25–26 d. Europos Vadovų Taryba susitarė imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinami Europos migracijos darbotvarkėje Europos Komisijos išdėstyti pasiūlymai, daugiausia dėmesio skiriant perkėlimui Europos Sąjungoje ir perkėlimui į Europos Sąjungą, grąžinimui ir bendradarbiavimui su kilmės ir tranzito šalimis.

Liepos 20 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba sutarė įgyvendinti Europos migracijos darbotvarkėje pasiūlytas priemones, visų pirma per ateinančius dvejus metus vykdyti asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimą iš Italijos ir Graikijos, pradedant nuo 32 256 asmenų per pirmąjį etapą, o iš kitų, ES nepriklausančių šalių, į ES perkelti 22 504 asmenis, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos.

Atgal