VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

10.31. Europos parlamento naujienos

Europarlamentarai siekia daugiau lėšų darbo vietų kūrimui ir saugumui

Europos Parlamentas (EP) patvirtino savo poziciją dėl 2018 m. ES biudžeto. Europarlamentarai siūlo biudžeto įsipareigojimams skirti 162,6 mlrd. eurų (1,2 proc. daugiau nei pasiūlė Europos Komisija), o mokėjimams – 146,7 mlrd. eurų (0,9 proc. daugiau).

EP patvirtino savo „įsipareigojimą finansuoti Sąjungos politikos priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas visuose jos regionuose, investuojant į mokslinius tyrimus, švietimą, infrastruktūrą, MVĮ ir užimtumą“. Europarlamentarai pažymėjo negalintys suprasti, kaip Sąjunga gali pasiekti pažangos šiose srityse, jei ES Taryba siūlo mažinti tam tikrų politikos sričių finansavimą.

Europarlamentarai siūlo Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai skirti 366,7 mln. eurų, taip pat nepritaria Tarybos siūlymui sumažinti darbo vietų kūrimo ir ūkio augimo skatinimo finansavimą 750 mln. eurų. Rezoliucijoje teigiama, kad šie karpymai „kelia pavojų programoms, turinčioms tikrą Europos pridėtinę vertę bei lemiančioms ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonei bei mokslinių tyrimų rėmimo programai „Horizontas 2020“.

EP nariai taip pat norėtų daugiau lėšų tokioms prioritetinėms sritims kaip migracijos kontrolė ir saugumo užtikrinimas. Todėl jie siūlo didinti paramą Europolui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui bei Europos prieglobsčio paramos biurui.

Europos Parlamentas derėsis dėl komandiruotų darbuotojų

Europos Parlamentas suteikė mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūros.

Reforma siekiama stiprinti komandiruotų darbuotojų apsaugą ir užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją ES. Siekiant didesnio aiškumo, numatoma patikslinti ES taisyklių nuostatas dėl komandiravimo trukmės, atlyginimo, kolektyvinių sutarčių ir laikinųjų darbuotojų teisių.

Pagal galiojančią direktyvą, laikinai į kitą ES šalį išsiųstiems darbuotojams turi būti mokamas bent minimalus priimančiosios šalies atlyginimas, taip pat taikomi priimančioje šalyje galiojantys maksimalaus darbo laiko ir minimalios poilsio bei atostogų trukmės reikalavimai. Vis dėlto leidžiama ribotą laiką taikyti tam tikrus siunčiančiosios šalies darbo sąlygų reikalavimus (dėl atlyginimų priedų, darbuotojų apsaugos garantijų, priklausymo profsąjungoms ir pan.). Kartais tuo piktnaudžiaujama, ypač sudarant sutartis su laikino įdarbinimo agentūromis ir subrangovais.

ES Taryba siūlo komandiruotiems darbuotojams išdirbus vienerius metus pradėti taikyti visus priimančiosios šalies darbo sąlygų reikalavimus, su galimybe šį terminą pavėlinti dar pusmečiu, paprašius paslaugų teikėjui (pavyzdžiui, kai reikia užbaigti įvykdyti užsakymą). Dalis europarlamentarų siekia ilgesnio laikotarpio.

2015 m. ES buvo apie 2 mln. komandiruotų darbuotojų. Tais metais Lietuva komandiravo 25 tūkst. darbuotojų, o priėmė tik 2,4 tūkst. Per keletą pastarųjų metų Europos Sąjungoje tokių darbuotojų padaugėjo 50 proc.

Europos Parlamentas pritarė atvykstančiųjų į ES registravimui

Europos Parlamentas pritarė sprendimui įdiegti elektroninę ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos registravimo sistemą. Ji leis paspartinti patikrą, taip pat lengviau atsekti pažeidėjus. 

Naujoji sistema leis registruoti į Šengeno zoną atvykstančius ir iš jos išvykstančius trečiųjų šalių piliečius, taip pat sprendimus atsisakyti įleisti tam tikrus asmenis į ES. Bus registruojami ir asmenys, kuriems keliauti Šengeno erdvėje būtina viza, ir tie, kuriems vizos nereikia, tačiau Šengeno erdvėje lankosi tumpą laiką – iki 90 dienų per pusmetį.

Naujoji sistema leis atsisakyti sienos kirtimą patvirtinančių antspaudų pasuose, pagreitins asmenų patikrą ir leis lengviau identifikuoti tuos, kurie pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles ar naudoja padirbtus dokumentus.

Trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo registravimo sistemoje galės dalyvauti ne tik Šengeno erdvės narės, bet ir Rumunija bei Bulgarija.

Šioms ES taisyklėms pritarė 477 EP nariai, nepritarė 139, o susilaikė 50. Tikėtina, kad naujoji sistema pradės veikti 2020-aisiais.

 „Naujoji sistema leis greičiau ir saugiau atlikti patikrą. Ji taip pat padės nustatyti galimus teroristus ar kitus nusikaltėlius, kurie naudoja padirbtus asmens dokumentus“, – pažymėjo EP pranešėjas Agustín Díaz de Mera (Europos liaudies partija, Ispanija).

Europarlamentarai ragina nepamiršti romų holokausto

Europarlamentarai ragina ES ir valstybių lygmenimis įsteigti "tiesos ir susitaikymo komisijas", kad "būtų pripažintas šimtmečius trunkantis romų persekiojimas, atskirtis ir nepripažinimas". Valstybės raginamos "paminėti romų holokausto aukas ir rugpjūčio 2 d. laikyti Romų holokausto atminties diena", praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.
Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina ES valstybes "prisiimti visišką atsakomybę už savo romų piliečius" ir pradėti įgyvendinti ilgalaikes sąmoningumo ugdymo kampanijas, kad būtų įveikta romų diskriminacija ir "atsikratyta stereotipų, kurie šimtmečiais buvo kuriami ir stiprinami populiariojoje literatūroje, žiniasklaidoje, mene ir kalboje".
EP "smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės neigia savo romų tautybės piliečių nelygybę, stokoja politinės valios spręsti savo negebėjimą užtikrinti romams pagrindines teises ir galimybę jomis naudotis, o dėl struktūrinio rasizmo sukeltos socialinės atskirties kaltina juos pačius". 
Valstybės raginamos taip pat nedelsiant tinkamai atlyginti holokaustą išgyvenusiems žmonėms taikant supaprastintą procedūrą. Siūloma holokausto aukų atminimo renginiuose paminėti ir romų aukas, taip pat įtraukti romų istoriją į istorijos programas mokyklose. Savo ruožtu europarlamentarai ragina valstybes "taikyti sankcijas už romų holokausto paneigimą ir neapykantą kurstančias kalbas politikams ir valstybės pareigūnams visais lygmenimis ir visose žiniasklaidos priemonėse".
"Nors valstybėse narėse įgyvendinama keletas tikslinių programų, pagal daugumą pagrindinių programų, įskaitant finansuojamas iš struktūrinių fondų, pažeidžiamiausieji - ypač romai - pagalbos negauna", - susirūpinę pažymi europarlamentarai. Jie ragina padidinti ES lėšų panaudojimą romų integracijos srityje.
Parlamentas "reiškia susirūpinimą dėl to, kad romai menkai dalyvauja kaip vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų partneriai arba jose posėdžiaujantys atstovai, taip pat dėl to, kad vyriausybės jiems neužtikrina galimybės visapusiškai naudotis pilietybe". EP nariai siūlo rengti atsakingiems viešųjų institucijų tarnautojams ir žurnalistams skirtus mokymus pagrindinių teisių ir nediskriminavimo srityje, taip pat įdarbinti daugiau romų visuomeninėje žiniasklaidoje.
EP nusprendė apsaugoti darbuotojus nuo vėžio - praplėtė pavojingų medžiagų sąrašą

Parlamentas didele balsų dauguma trečiadienį patvirtino taisykles, kurios leis geriau apsaugoti darbuotojus nuo kancerogenų ar mutagenų poveikio. Jos labiausiai pasitarnaus statybos, chemijos, automobilių, medienos ir tekstilės sričių darbuotojams, praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.
Didžiausias leistinas kenksmingų medžiagų kiekis darbo vietoje naujai nustatytas dešimčiai cheminių medžiagų: 1,2-epoksipropanui, 1,3-butadienui, 2-nitropropanui, akrilamidui, bromoetilenui, vinilo bromidui, chromo (VI) junginiams, etileno oksidui, hidrazinui ir o-toluidinui, taip pat ugniai atsparios keramikos pluoštui bei kristalinio silicio dioksido dulkėms, susidarančioms kasybos, pjaustymo, gniuždymo ar griovimo metu.
Naujajame teisės akte taip pat patikslinami dviejų sąraše esančių medžiagų poveikio apribojimai: kietmedžio dulkių (atsirandančių pjaustant ar apdorojant medieną) ir vinilchlorido monomero (dažniausiai naudojamo plastiko gamybai).
Darbdaviai privalės nustatyti ir įvertinti riziką darbuotojams, veikiamiems šių medžiagų, ir imtis prevencinių priemonių. Valstybių institucijos taip pat galės nuspręsti, kad darbuotojų sveikatos priežiūra tam tikrą laiką turi būti privalomai tęsiama ir pabaigus kenksmingą darbą.
Vėžys yra pagrindinė su darbu susijusi mirties priežastis ES. 53 proc. profesinių mirčių yra priskiriama vėžiui, 28 proc. - kraujotakos ligomis ir 6 proc. - kvėpavimo ligoms. Dažniausios profesinės vėžio rūšys yra plaučių vėžys, mezotelioma (sukelta asbesto dalelių poveikio) ir šlapimo pūslės vėžys.

Atgal