VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

01.20. J. C. Junckerio planas ir sanglaudos politika padeda finansuoti novatoriškus energijos šaltinius Lietuvoje

Europos Komisija priėmė du finansavimo sprendimus, kad paremtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą. Joje elektra ir šiluma bus gaminamos iš biomasės ir komunalinių atliekų. Jėgainė padės įvairinti Lietuvos sostinės energijos šaltinius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos regione.

J. C. Junckeris. AFP/Scanpix nuotr.

2016 m. gruodžio mėn. skirta 190 mln. EUR vertės Europos investicijų banko (EIB) paskola, kurią užtikrina Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – pagrindinis Investicijų plano Europai elementas, o dabar į jėgainę investuojama daugiau negu 139 mln. EUR iš Sanglaudos fondo

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas JyrkiKatainenas sakė: „Lietuvoje ESIF ir sanglaudos politikos fondas bendromis jėgomis rems žiedinę ekonomiką. Novatoriškiems projektams, kuriuos įgyvendinant atliekos bus verčiamos energija, siūlomas novatoriškas finansavimas.“

Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu pridūrė: „Ši papildoma ES parama ne tik padės užtikrinti švaresnę ir ekologiškesnę aplinką Vilniaus gyventojams, bet ir įkvėps naujų verslo idėjų, nes žiedinės ekonomikos sektoriuje daug galimybių skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas.“

Sanglaudos fondo dotacijos padalytos šitaip: 90,8 mln. EUR skiriama biomasės įrenginiui įrengti, o 48,5 mln. EUR – įrenginiui, kuris gamins energiją iš komunalinių atliekų. Šie projektai, kurie turėtų būti užbaigti per 2019 m., padės sumažinti šalies atliekų sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį maždaug 10 proc. ir sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį regione. Pagal ES atliekų hierarchiją, kai atliekų neįmanoma perdirbti, kitas aplinkai ir ekonomikai tinkamiausias variantas yra atgauti toms atliekoms sunaudotą energiją ir grąžinti ją ekonomikai, o drauge išvengti atliekų šalinimo sąvartynuose. Vis dėlto į galutinių atliekų apdorojimo įrenginius turėtų būti investuojama tik tam tikrais gerai pagrįstais atvejais, jei nekyla perteklinio pajėgumo rizikos ir visapusiškai laikomasi atliekų hierarchijos tikslų.

 

ES iš mokesčių rojų sąrašo pašalins Panamą, Pietų Korėją ir šešias kitas valstybes

Europos Sąjunga (ES) iš vadinamųjų mokesčių rojų juodojo sąrašo pašalins Panamą, Pietų Korėją ir dar šešias kitas šalis.
ES pareigūnai naujienų agentūrai AFP teigė, kad Sąjungos finansų ministrai kitos savaitės derybose sumažins sąrašo narių skaičių, atsižvelgdami į tai, kad kai kurios Briuselio stebimos šalys įsipareigojo vykdyti mokesčių reformas.
"Jei nebus didelių netikėtumų, ES finansų ministrai turėtų panaikinti aštuonias šalis iš mokesčių rojų juodojo sąrašo", - AFP teigė anonimu likti panorėjęs ES pareigūnas.
Pokyčius ES įvykdys praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai pirmą kartą buvo paskelbtas 17 ne ES šalių mokesčių rojų juodasis sąrašas, išprovokavęs neigiamas kai kurių į jį įtrauktų valstybių reakcijas.

AFP/Scanpix nuotr.
Be Panamos ir Pietų Korėjos, iš juodojo sąrašo bus pašalinti Jungtiniai Arabų Emyratai, Tunisas, Mongolija, Makao, Grenada ir Barbadosas.
AFP šaltinis teigė, kad iš sąrašo pašalintos valstybės bus perkeltos į kitą - "pilkąjį" sąrašą. 
Kai gruodį buvo sudarytas juodasis sąrašas, 28 ES valstybių atstovai nesugebėjo rasti bendros pozicijos dėl galimų sankcijų sąrašo narėms.
Pavyzdžiui, Prancūzijos finansų ministras Brunas Le Maire'as ragino paskubėti su sankcijų taikymu, bet Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna ragino nesiskubinti, teigdamas, kad "vien buvimas sąraše yra pakankamai blogas dalykas".
Pašalinus minėtas aštuonias valstybes, juodojo sąrašo narėmis liks Sent Lusija, Trinidadas ir Tobagas, Bahreinas, Guamas, Maršalo Salos, Palau, Samoa, Amerika Samoa ir Namibija.

 

Europos Parlamentas siekia atnaujinti žvejybos taisykles

Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymui atnaujinti pramoninės žvejybos taisykles, kurios nustato, ką, kaip, kur ir kada galima žvejoti.

Vietoje 30 šiuo metu galiojančių taisyklių siūloma vienu ES teisės aktu nustatyti įvairių žvejybos būdų ir įrankių konstrukcinius reikalavimus, geografinius ir laiko apribojimus, draudžiamas žvejoti rūšis ir pažeidžiamų ekosistemų apsaugos priemones. Savo ruožtu norima suteikti daugiau lankstumo kiekviename iš septynių ES jūrų baseinų nustatyti atskirus tam tikrų žvejybos įrankių, pavyzdžių, tinklo akių dydžio, standartus.

AFP/Scanpix nuotr.

Atnaujintomis taisyklėmis siekiama sumažinti nepageidaujamą jauniklių ir netikslinių rūšių laimikį bei apsaugoti ekosistemas. Todėl siūloma uždrausti žvejyboje naudoti sprogmenis, nuodus ar svaiginamąsias medžiagas, apriboti velkamųjų žvejybos įrankių, statomųjų ir dreifuojančių tinklų naudojimą, taip pat drausti žvejoti jūrų žinduolius, paukščius ir roplius.

Savo ruožtu Parlamentas siekia sugriežtinti naujoviškų žvejybos įrankių naudojimo sąlygas, pavyzdžiui, uždrausti žvejybą elektroimpulsiniais tralais.

Europarlamentarai siūlo naująsias taisykles taikyti ne tik pramoninei, bet ir mėgėjiškai žūklei, nes ji gali turėti įtakos jūros aplinkai, žuvų ir kitų gyvūnų ištekliams.

 „Dabartiniai žvejybos reikalavimai yra nepraktiški ir nelankstūs, todėl būtina juos atnaujinti ir supaprastinti. Tačiau neturime išradinėti dviračio, o veikiau privalome juos patikslinti ir pritaikyti regionams“, – pažymėjo EP pranešėjas Gabriel Mato (Europos liaudies partija, Ispanija).

ES taisyklių pataisoms pritarė 399 EP nariai, nepritarė 189, o susilaikė 86. Jie kartu suteikė mandatą EP derybininkams naująsias taisykles suderinti su ES Taryba, kuri patvirtino savo poziciją pernai gegužę.

 

„Brexit“: JK vyriausybės prioritetai kelia nerimą europarlamentarams

Strasbūre surengtoje diskusijoje europarlamentarai pripažino, kad „Brexit“ derybose pasiekta daug pažangos, tačiau pažymėjo, kad sunkiausias derybų etapas dar tik prasideda.

Aptardami gruodžio 14–15 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio rezultatus, Europos Parlamento (EP) nariai ragino kuo greičiau sutarti dėl JK pasitraukimo sąlygų.

Dalis kalbėjusiųjų įspėjo JK vyriausybę nesitikėti, kad „Brexit“ pereinamasis laikotarpis bus suteiktas automatiškai. Jie ragino Jungtinę Karalystę nedelsiant pateikti būsimų santykių su ES viziją, taip pat nesutelkti dėmesio į pompastiką ir simbolius, pavyzdžiui, pasų spalvą, kurią ES valstybės ir šiuo metu gali pasirinkti.

Dalis europarlamentarų teigė, kad svarbiausias ES ir JK derybų tikslas turi būti kuo geresnis rezultatas piliečiams, nors ir pripažino, kad skiriasi abiejų pusių vizijos, kaip to pasiekti.

 „Nepriklausymas ES niekada nebus geriau už narystę“, – pažymėjo pagrindinis EP derybininkas Guy Verhofstadt. Jis kvietė užtikrinti kuo paprastesnę procedūrą, skirtą pripažinti JK gyvenančių ES piliečių teisę ten pasilikti. EP narys pridūrė, jog naujas JK gyvenančių ES piliečių statusas turi įsigalioti tik po pereinamojo laikotarpio.

Aptardami EVT posėdžio rezultatus, europarlamentarai sveikino ES valstybių sprendimą stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Jie dar pažymėjo būtinybę reformuoti euro zoną, taip pat paragino priimti ES migracijos valdymo ir kovos su jaunimo nedarbu priemones.

 

Priimta pirmoji Europos lygmens strategija dėl plastikų

Priimta pirmoji Europos lygmens strategija dėl plastikų, kuria siekiama saugoti aplinką ir tuo pat metu dėti pamatus naujai plastikų ekonomikai, kurioje projektavimas ir gamyba visiškai atitiks pakartotinio naudojimo, taisymo ir perdirbimo poreikius ir bus kuriamos tvaresnės medžiagos. Pagal naujus planus visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030-ųjų taps perdirbamos.
Europos Sąjunga sieks užtikrinti, kad perdirbimas būtų pelningas įmonėms. Siekiant pagerinti rinkoje naudojamų plastikų perdirbimo galimybes ir padidinti perdirbto plastiko paklausą bus kuriamos naujos pakuočių taisyklės. Kadangi bus surenkama daugiau plastiko, reikės tobulesnių ir didesnių perdirbimo įrenginių, taip pat geresnės standartizuotos atliekų rūšiuojamojo rinkimo ir rūšiavimo sistemos visai ES. Tai padės sutaupyti maždaug po šimtą eurų nuo surinktos tonos ir sukurs didesnę pridėtinę vertę konkurencingesnei, atspariai plastikų pramonei.

commons.wikimedia.org nuotr. Užterštas paplūdimys

Bus siekiama pažaboti plastiko atliekų susidarymą. Europos teisės aktai jau padėjo smarkiai sumažinti plastikinių maišelių naudojimą kai kuriose valstybėse narėse. Dabar planuojama telkti dėmesį į kitus vienkartinius plastikus ir žvejybos įrankius: šiuo tikslu bus remiamos nacionalinės sąmoningumo ugdymo kampanijos ir remiantis konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais bei turima informacija bus sprendžiama, kokios aprėpties turėtų būti naujos 2018 m. pasiūlyti numatytos ES lygmens taisyklės. Komisija taip pat imsis priemonių, kuriomis bus ribojamas mikroplastikų naudojimas produktuose ir reikalaujama naudoti biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų etiketes.
Būtina stabdyti jūros šiukšlinimą. Naujomis uosto priėmimo įrenginių taisyklėmis bus sprendžiama jūros šiukšlinimo problema - bus užtikrinama, kad laivuose susidarančios ar jūroje surinktos atliekos būtų ne paliekamos, o grąžinamos į sausumą ir atitinkamai tvarkomos. Taip pat bus taikomos administracinės naštos mažinimo uostams, laivams ir kompetentingoms institucijoms priemonės.
Bus siekiama skatinti investicijas ir inovacijas. Komisija parengs nacionalinėms institucijoms ir Europos įmonėms skirtas gaires dėl plastiko atliekų susidarymo vietoj mažinimo. Bus didinama parama inovacijoms - dar 100 mln. EUR bus skirta pažangesnėms ir labiau perdirbamoms plastikinėms medžiagoms kurti, perdirbimo procesų efektyvumui didinti, pavojingoms cheminėms medžiagoms ir teršalams aptikti ir šalinti iš perdirbtų plastikų;
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, ruošdama savo pačios namų darbus Europos Sąjunga ketina dirbti ir su viso pasaulio partneriais ieškodama pasaulinio masto sprendimų ir kurdama tarptautinius standartus. Toliau bus skiriama parama kitoms šalims, kaip kad buvo skirta Gango upei valyti Indijoje.
Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Visame pasaulyje plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių. Plastikas atsiduria net piliečių plaučiuose ir lėkštėse - ore, vandenyje ir maiste esančių mikroplastikų poveikis sveikatai dar nežinomas.

Atgal