VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

10.15. Po užsitęsusių lietingų orų labai padidėjo nuošliaužos Gedimino kalno pietrytiniame šlaite rizika

Sostinės Gedimino kalno pietrytiniame šlaite formuojasi iki 40 m ilgio bei iki 10 m pločio grunto deformacija jau esamos nuošliaužos kūne. Nuošliaužos rizika vertinama kaip labai didelė. Tai konstatuota šeštadienio vakare Ekstremaliosios situacijos gelbėjimo darbų koordinavimo štabe sulyginus vizualinės apžiūros ir jutiklių duomenis, skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus. 

Atsižvelgiant į rizikos dydį nuspręsta, kad šiuo metu šalinti gruntą tikėtinos nuošliaužos vietoje yra per daug pavojinga, nes gruntas yra stipriai įmirkęs ir purvo nuoplovos keltų grėsmę darbininkams. Tokius darbus bus galima pradėti tik pagerėjus orams ir pradžiovinus grunto deformacijos vietą.
Kol kas nuspręsta kalną stebėti 24 valandas per parą ir reaguoti į bet kokius kalno grunto pakitimus. Įvykus nuoplovoms ar nuošliaužoms pasirengę darbuotojai įpareigoti nedelsiant šalinti jų padarinius.
Atkreipiamas dėmesys, kad dėl besiformuojančios grunto deformacijos Gedimino kalno lankytojams pavojaus nėra. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimo, yra pritaikytos visos prevencinės priemonės, užtikrinančios lankytojų saugumą: uždarytas pagrindinis takas, atitvertas miesto šaligatvis pietrytinėje kalno dalyje bei įrengti apsauginiai atitvarai aplink Kunigaikščių rūmus.
Pasak specialistų, kalnas, kaip geologinė struktūra, yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto technogeninio grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
Nuošliaužų grėsmė, kaip ir skelbta anksčiau, išlieka pietrytiniame šlaite, tuo tarpu šiaurės vakarų šlaite vyksta tvarkybos darbai pagal tvarkybos projektą. Šiame šlaite nuošliaužų grėsmės nebėra.

Atgal