VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

10.07. Aplinkos ministerijai; Kultūros ministerijai; Viešųjų pirkimų tarnybai;Kultūros paveldo departamentui;Lietuvos architektų rūmams;Dainiui Elertui elertas@gmail.com

DĖL VIEŠŲ ERDVIŲ KEITIMŲ SVARSTYMO SU VISUOMENE IR KLAIPĖDOS ATGIMIMO A.PAVELDO NAIKINIMO

Naglis Puteikis


Ar turi savivaldybės, prieš tvarkydamos viešas erdves, pvz. miestų parkus, skverus aikštes organizuoti koncepcijų konkursą, jį viešinti, įtraukti visuomenę, skelbti autorių darbus be pavardžių? Pvz. kaip kad darė Vilniuje dėl Lukiškių aikštės. 
Ar turi teisę iškart skelbti techninio projekto konkursą ir slėpti dalyvių pasiūlymus nuo visuomenės, pademonstruojant tik laimėtojo variantą? Pvz., kaip Klaipėdoje dėl Atgimimo aikštės? 
Klausiu todėl, kad pastaruoju atveju po Atgimimo aikšte yra išlikę 1946-1978 m. nugriautų ikikarinių labai gražių dažniausiai visuomeninės paskirties pastatų pamatai, kuriuos projekto laimėtojas numato visiškai sunaikinti įrengdamas požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tiksliau reikėtų sakyti ne požeminę, o povandeninę, nes ten vandens lygis yra sulig projektuojamu parkuojamų automobilių stogais, tad visą parą turėtų dirbti galingi siurbliai, arba tas vandeniui nepralaidus garažas kainuotų kosmines sumas, nes jo sienos ir dugnas turėtų būti kaip povandeninio laivo.
Viršuje projektuojami kosminiai simboliai, pvz. mėnulio simboliai, nieko bendro neturintys su istoriniu Klaipėdos centru.
Taigi, be viešo koncepcijos konkurso, be aptarimo su visuomene ruošiamasi sunaikinti istorinių pastatų pamatus, kurie yra vienas prie kito, tų pamatų ištyrimui ir išardymui reikės milijonų, tada įmerkt į tą vietą neperšlampamą povandeninį garažą-vonią, kuris vėl kainuos milijonus, o viršuje sukurti istorinę atmintį naikinančius kičinius sprendinius. Tokio požeminio-povandeninio parkingo vieta bus brangiausia Lietuvoje. Vėl eilinį kartą tam bus švaistomi ES ir Lietuvos bei Klaipėdos m. biudžeto pinigai. Sąlygų rengėjai, konkurso komisijos nariai, Kultūros paveldo departamentas ir Klaipėdos m. valdanti politikų dauguma apsimeta, kad nieko nežino apie pamatus, neatsako, ar jie bus sunaikinti. Susidaro įspūdis, kad visais įmanomais ir neįmanomais būdais bandoma padidinti projekto sąmatą.
Prašyčiau atsakyti į šiuos klausimus ir pareikšti Jūsų nuomonę, ar teisėtai atliktos šio projekto procedūros, o jei teisėtai, tai ar teisingai ir ar protingai, ir jei teisėtai, bet neprotingai, kokius teisės aktus reikėtų keisti, kad nuo viešų istorinių erdvių tvarkymo nebūtų nušalinta visuomenė, kad nebūtų naikinami istoriniai reliktai ir nebūtų darkomi istoriniai vaizdai, bei vietovės.
Jei procedūros buvo pažeistos, prašau stabdyti šį projektą, o jei neturite tokių galių, tai prašau viešai paskelbti Jūsų poziciją.
Prašau atsakymą man ir paveldą ginančios visuomenės atstovui Dainiui Elertui siųsti el. paštu.
P.S.: kai Vilniuje sovietai apie 1973 m. naikino Reformatų kapines, patriotiški vilniečiai sugebėjo dalį gražiausių antkapių paslėpti Rasų kapinėse. Jie ten užmiršti riogso patvoryje iki šiol. Kultūros paveldo departamente vis dar išlikę pavieniai paveldo mylėtojai sugebėjo įrašyti jų grąžinimą į vietą ir tinkamą inkorporavimą į dabartinio Reformatų skvero sutvarkymo projektą. Bet galutinėse projekto stadijose nepatriotiški šio departamento darbuotojai, padedami paveldo nekentėjų iš Vilniaus m. savivaldybės, šią sąlygą išmetė, taip pasmerkdami minėtus didingus ir įspūdingus reformatų antkapius toliau trūnyti Rasų kapinių užkaboriuose, o jų vietą tvarkomame Reformatų skvere užims spalvotas betonas. 
Ar tikrai tokios paveldo baigtys yra teisėtos, ar nėra tame ir Jūsų institucijos kaltės dėl Jūsų tylėjimo, nesikišimo, nieko nedarymo?

Atgal