VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

12 12. Kunigas Feliksas Ereminas – Pasaulio Tautų Teisuolis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kunigas Feliksas Ereminas (1890 01 07–1915 05 16–1962 10 27), dirbdamas Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijoje yra išgelbėjęs žydaitę Rachelę Rozenbergaitę (1925 05 24–1987 07 16), ją pakrikštijo Reginos vardu, vėliau ją išleido į mokslus. Įgijusi akušerės specialybę, ištekėjo už Kodiko Šteimano (Codiko Shteimano) (1922 01 14–1983 11 06). 1955 m. sausio 1 d. Vilniuje Šteimanų šeimoje gimė pirmagimė Lina (ištekėjo už Aleksandro Zilbervargo), o 1962 m. lapkričio 3 d. jiems gimė antroji dukra – Aviva (Aviva ištekėjo už Leonido Kišinevskio). Abi Regino dukros pasekė mamos pėdomis ir tapo medikėmis. Lina su šeima į Izraelį išvažiavo 1990 metais, o Aviva – 1993 m.

Regina (Rachelė) 1949 m. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo bei Avivos Kišinevskos, atsiųstos iš Jeruzalės

Reginos Rozenbergaitės – Šteimanienės dukros Lina ir Aviva labai dėkingos visiems, kurie prisimena ir skleidžia žinias apie jų šeimą ir jų mamytės Rachelės – Reginos Rozenbergaitės globėją kun. Feliksą Ereminą. Jų bei giminaičio Isaako Borveino (1927 02 09–2012 05 22), pažinojusio ir kunigą F. Ereminą, pastangų ir liudijimų, atsiųstų Vilniaus Gaono žydų muziejui dėka, šio muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos parengtų dokumentų ir jų pristatymo komisijai dėkakun. Feliksas Ereminas (po mirties) 2012 m. rugsėjo 21 d. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. rugsėjo 10 d. pasirašytas dekretas Nr. 1K-1202).

Nuo 1992 m. iki 2014 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1227 Lietuvos piliečiai, tarp jų 35 kunigai, vyskupas Vincentas Borisevičius bei arkivyskupas Teofilis Matulionis.

O 2013 m. kun. F. Ereminas pripažintas ir Pasaulio Tautų Teisuoliu.

Linos ir Avivos šeimos 1996 m.

Keletas kun. F. Eremino biografinių duomenų

Būsimasis kunigas Feliksas Ereminas gimė Gadunavo parapijoje (Telšių raj.). Mokėsi Alsėdžių pradžios mokykloje, 1907 m. baigė Palangos progimnaziją, o 1915 m. – Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Kaune.

1915 m. gegužės 16 d. Vaškėnuose – Panevėžio apskrityje, laikinai perkeltoje Žemaičių seminarijoje Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius įšventino į kunigus 14 mokslus užbaigusių auklėtinių, tarp jų ir Feliksą Ereminą.

Reginos dukra Lina Zilbervarga su vaikaite Eden

Įšventintas į kunigus F. Ereminas per 47 dvasinio darbo metus užėmė įvairias pareigas: 1915 – 1922 m. keturiose parapijose dirbo vikaru: Tirkšliuose, Pagiriuose, Naujamiestyje ir Ramygaloje; kuratu Velykiuose (1922–1928) ir Vadaktėliuose (1939); administratoriumi – Karsakiškyje (1939 12 30–1943), Daujėnuose (1943–1948) ir Skrebotiškyje (1950–1951); tituluotu klebonu Daujėnuose (1948–1951), klebonu Papilyje (1928–1934), Rozalime (1934–1936) ir Daujėnuose (1951–1962), altarista – Kupiškyje (1936–1939).

Daujėnuose darbavosi iki mirties 1962 m. spalio 27 d. Palaidotas Daujėnų kapinėse. Paminkle įrašas: „Gimiau, kad leidai, gyvenau, kad norėjai, miriau, kad įsakei. Išganyk mane, Viešpatie, nes gali“.

Literatūrinė veikla

Kun. F. Ereminas turėjo didžiulę biblioteką ir ne tik religinio turinio, bet ir meno, mokslo, grožinės literatūros knygų, kurias noriai duodavo visiems skaityti. Prenumeravo laikraštį „Pravda“ ir sakė: „Reikia mokėti skaityti ir tarp eilučių“.

Aviva su vyru Leonidu Kišinevskiu

1947 m., vyskupo K. Paltaroko pageidavimu, parašė Daujėnų parapijos istoriją, kuri išspausdinta knygoje „Panevėžio vyskupija“ (p. 324–326).

O dar 1945 m. pradėjo rašyti dienoraštį. Dienoraščio ištraukos jau sovietmečiu išspausdintos. „Darbe“ (1984), „Švyturyje“ (1988) ir, aišku, su atitinkamais komentarais, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1994 m. jo dalis (1945–1946) išspausdinta atskira knygele, su prierašu „Unikalus Daujėnų parapijos klebono 1945–1946 metų dienoraštis“, kurį spaudai paruošė A. Martinionis. Tačiau leidinio pratarmėje neteisingai įrašyta, kad kunigas buvo nuteistas 10 metų Sibiro lagerių..

Po dešimties metų 2004 m. Dienoraštis perspausdintas knygoje „Daujėnai“, tačiau čia jis įvardintas kaip „Kančių dienoraštis“. Publikuojami tik 1945–1946 metai nors, skaitant kunigo pasiryžimą fiksuoti įvykius, tikėtina, kad Dienoraštis 1946 metais neužsibaigė. Tačiau kur likusioji dienoraščio dalis – neaišku.

Dienoraštis svarbus keliais aspektais. Pirmiausia, tai Daujėnų krašto istoriją papildanti medžiaga: kiekvienos dienos pokario fiksacija su vardais ir pavardėmis. Pateikiamas nužudytų partizanų skaičius, žiaurus „istrebitelių“ elgesys su suimtaisiais, trėmimai, ūkininkų apiplėšiamai, kiti žiaurumai. Tačiau tarp šių faktų jaučiame ir literatūrinę kunigo mintį – jis subtiliai perteikia parapijoje plintančią ir visus surakinančią baimę, pergyvena dėl kiekvienos netekties, džiaugiasi po ilgo laiko vėl atsiradusiais jaunavedžiais.

Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja rodo kun. Felikso Eremino byloje sukauptą medžiagą

Šis dienoraštis, kaip kalba daujėniškiai, liudija kunigo Felikso Eremino bebaimiškumą. Juk klebonijoje gyvenantys karininkai galėjo bet kuriuo metu padaryti kratą – Sibiras būtų mažiausia bausmė.

Dienoraštyje keletą kartų yra minima ir Regina (t. y. Rachelė Rozenbergaitė), įrašytas tekstas liudija kunigo nuoširdų rūpestį, dėmesį ir pagalbą išgelbėtai žydų tautybės mergaitei.

Pasaulio Tautų Teisuolis

1953 m. Izraelio Kneseto nutarimu Jeruzalėje įkurtas Jad Vašem – tai Holokausto bei Heroizmo muziejus ir viena svarbiausių Katastrofos mokslinių tiriamųjų institucijų. Čia kaupiamas archyvas bei biblioteka. Jų tikslas – įamžinti 1933–1945 metų nacizmo aukų 6 000 Europos žydų atminimą.

Kunigas Feliksas Ereminas, išgelbėjęs Rachelę Rozenbergaitę

Nuo 1963 m. Jad Vašem pradėjo po visą pasaulį paplitusį projektą „Pasaulio Tautų Teisuolių“ vardų pripažinimą ne žydams, o tiems, kurie per holokaustą globojo žydų tautybės asmenis.

Jad Vašem veikia visuomeninė Teisuolių pripažinimo komisija. Visi duomenys kaupiami Teisuolių departamente, kuriame atskiri asmenys dirba su tam tikromis šalimis. Iš Lietuvos komisijai medžiagą parengia Katia Gusarova. Dirba ir išeivė iš Lietuvos, iš Telšių, Lyba Blataitė (ją išgelbėjo Straupiai ir Stulpinai). Katia Gusarova 2009 m. apdovanota medaliu už nuopelnus Lietuvai, tais pačiais metais Gedimino ordino medalis įteiktas ir Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai, kuri šiam straipsniui suteikė vertingos medžiagos. Be to, Danutė Selčinskaja dar 2009 m. yra išleidusi gausiai iliustruotą knygą „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“, kurioje surinkti liudininkų (ir išgelbėtųjų, ir gelbėjusiųjų) atsiminimai.

Reginos (Rachelės Šteimanienės) giminaitis teisininkas – advokatas Isaakas Borveikas, dėjęs daug pastangų, kad kun. F. Ereminas būtų pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu

Jad Vašem muziejaus teritorijoje yra Pasaulio Tautų Teisuolių sodas, ten seniau, kiekvienam pripažintam Pasaulio Tautų Teisuoliu, buvo sodinamas medelis. Dabar gi daromi įrašai atminimo lentose, kurios tvirtinamos prie sienos, vadinamos „Garbės siena“.

Pasaulio Teisuolių komisija dirba visus metus, pristatydama sukauptus duomenis, o tinklalapį atnaujina kartą metuose. 2014 m. lapkričio duomenimis Pasaulio Tautų Teisuolio vardas visame pasaulyje pripažintas per 25 000 asmenų, tarp jų 878 – lietuviams, iš kurių 17 kunigų. Pasaulio Tautų Teisuolio vardas pripažintas seserims vienuolėms Juozapai Kibelaitei, Stepanijai Eigelytei ir Marijai Rusteikaitei. Dera pastebėti, kad Marijai Rusteikaitei (1892 01 02–1949 12 14) – Apvaizdos seserų kongregacijos steigėjai yra užvesta Beatifikacijos – Kėlimo į altoriaus garbę byla.

Kun. F. Ereminui Pasaulio Tautų Teisuolio vardo pripažinimo idėją palaikė Reginos (Rachelės Rozenbergaitės – Šteimanienės) dukros Lina ir Aviva. Jų aktyvus dalyvavimas, kaip teigė jau minėta Danutė Selčinskaja, liudija, kad motina nebijojo ir gebėjo perteikti savo išsigelbėjimo istoriją. Šią idėją palaikė ir teisininkas – advokatas Isaakas Borveinas, kaip antrinis liudininkas, nepamiršęs išgelbėtosios giminaitės pasakojimų.

Reginos (Rachelės Šteimanienės) vaikaičiai. Iš kairės: Milana, Markas ir Ilana

2013 m. vasario 19 d. Pasaulio Tautų Teisuolių departamento direktorė Irena Steinfeldt pasirašė dokumentą. Jame rašoma:

„Malonu pranešti, kad Pasaulio Tautų Teisuolių komisija, Pasaulio Tautų teisuoliams nustatyti, nusprendė suteikti Pasaulio Tautų Teisuolio vardą Feliksui Ereminui už pagalbą, suteiktą žydams, rizikuojant savo gyvybe Holokausto metu

Jam skiriamas medalis ir Garbės vardo sertifikatas, kurie bus įteikti jo artimiausiam giminaičiui, ceremonijoje, kurią organizuos Izraelio ambasada esanti arčiausiai to giminaičio gyvenamos vietos, kai tik mes gausime jo adresą.

Be to, jo vardas bus įamžintas Jad Vašem „Garbės sienos“ lentoje“.

Straipsnio autorė dėkinga Avivai Kišinevskai iš Jeruzalės atsiuntusiai šio dokumento kopiją. Tad Feliksas Ereminas – 17-tas kunigas ir 878-tas lietuvis pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu.

 

Atgal