VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

08 04. Monsinjoro Alfonso Svarinsko pirmųjų mirties metinių minėjimas (Pabaiga)

Lidija Veličkaitė

Tarpukario Lietuvos kariuomenėje bei pokario rezistencijos metais kapelionas suteikdavo kariams tikėjimą savo jėgomis, padėdavo atgauti psichologinę savitvardą, leisdavo pabūti savimi ir pamąstyti. Kapelionams tenka ir patarėjo, patriotinio ugdymo, bendražmogiško auklėjimo funkcijos, krikščioniškų vertybių diegimas. Tarnaudamas kariuomenėje, mons. A. Svarinskas užsitarnavo pulkininko laipsnį. Viceministras sakė, kad Monsinjoras buvo didis Lietuvos patriotas, tiesus ir paprastas žmogus, nesitaikstė su blogiu, nedarė kompromisų su savo sąžine, susigraudindavo kalbėdamas apie ką nors gražaus, kilnaus, didingo, jo žodis visada buvo tikras. A. Svarinskas nesimėgavo disidentinės šlovės spinduliais. Nors ir būdamas tarp vienišų kovotojų, aktyviai gilinosi į sudėtingas nepriklausomos Lietuvos valstybės vidaus problemas ir jas stipriai ir gana kategoriškai viešai vertino. Viceministras A. Valys ne kartą citavo įvairiomis progomis pasakytus Monsinjoro žodžius apie švarią politiką, žmogaus tarnavimą gėriui, meilę tėvynei Lietuvai ir pasiruošimą ją ginti.

Dukstynos partizanų kapinėse. Nuotraukos Povilo Šimkavičiaus

Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė prisimena, kaip mons. A. Svarinskas, kartą atėjęs į signatarų klubą, kuriam jis priklausė ir tuo labai didžiavosi, pasakė: „Ir aš prie Lietuvos atkūrimo irgi mažumėlę prisidėjau“. Klubo prezidentė kviečia visus po mažumėlę prisidėti savo jėgomis, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, nes gi čia mūsų žemė ir mūsų namai. Ir ne aimanomis, o konkrečiais darbais tai daryti. Įkūręs ir išpuoselėjęs partizanų parką, mons. A. Svarinskas sustatė ir simbolius (paminklus ir kryžius). Jis puikiai suprato simbolių prasmę žmonių sąmonei. B. Valionytė teigia, kad jei nėra simbolio, nėra ką ir skaityti, tada prarandi savąjį Aš. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo vardu klubo prezidentė padėkojo Ukmergės urėdijai (urėdas Vytautas Kraujalis) ir įteikė klubo parengtą suvenyrą – mūsų valstybės herbą – baltą Vytį. Šio parko steigimas ir Monsinjoro idėjos įgyvendinimas ir prasidėjo nuo šios valstybinės institucijos. Ir dabar, tęsdami Monsinjoro idėją, žodinį jo įpareigojimą, skyrė etatą prižiūrėti šį parką. B. Valionytė padėkojo tiems nematomiems šių iškilmių organizatoriams, kurie negavę jokio atlyginimo, padarė didelius darbus. Vienam iš jų prof. Donatui Stakišaičiui buvo skirtas toks pat suvenyras – Vytis.

Groja Lietuvos kariuomenės Karinių Oro pajėgų orkestras. Nuotraukos Povilo Šimkavičiaus

Pasibaigus šiai minėjimo daliai, dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti kareiviška koše ir arbata. Tuo metu jiems grojo Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų orkestras. Dalyviai galėjo įsigyti įvairių knygų ir laikraščių, taip pat neseniai išleistų atsiminimų apie monsinjorą Alfonsą Svarinską „Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės“ pirmąją dalį. Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo įamžinimo iniciatyvinė grupė už atliktą puikų darbą dėkojo įmonės „Akmenora“ vadovui Alvydui Pučinskui, liaudies meistrui Kazimierui Martinaičiui, architektui Zigmantui Brazauskui ir visiems trims įteikė dailininko ir fotomenininko Rimanto Dichavičiaus knygas ,,Laisvės paženklinti“. Taip pat iniciatyvinė grupė dėkojo Ukmergės rajono savivaldybės merui Rolandui Janickui, Ukmergės miesto seniūnei Zitai Pečiulienei, Ukmergės miškų urėdui Vigantui Kraujaliui, girininkui Marijonui Vilkeliui, Vidiškių seniūnui Virgilijui Štarui, savo darbais ženkliai prisidėjusiems prie šių iškilmių ruošimo.

Šį iškilmingą monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimą užbaigė Ukmergės kultūros centro Vidiškių filialo folkloro ansamblis „Ulyčia“ (vadovė Stasė Navickienė) gražiomis lietuviškomis dainomis.

 

 

Atgal