VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

11 03. Minint 69-tąsias Ruseinių tragedijos metines

Vaclovas Volkus

Tegu tai ainiai žino

Užmerk akis, ir jie ateis,

Tų metų uždangą praskleis.

Mirčių ir skausmo kelią

Jų kovą pokaris prisimins,

Kely jis niekšus neištrins

Tą kruviną nedalią

Užmerk akis ir jie pakils,

Su širdimi gyva prabils

Iš nebūties žvaigždyno

Paliudyt žemiškas kančias,

Didvyrių priesaikas šventas

Tegu tai ainiai žino.

2006 m. „Jurginai žydi rudenį“, 31 psl.

 

Lietuviško kaimo, viensėdijų, bažnytkaimių valstiečiai sudarę daugiau 80 proc. Lietuvos gyventojų šimtmečiais buvo suaugę su gimtosios žemės darbais, rūpesčiais, papročiais ir tradicijomis. Tarpukario metais tautinės mokyklos mokytojų, patriotinių visuomeninių organizacijų, bažnyčios jaunoji, priauganti karta buvo ugdyta Dievo ir Tėvynės meilės dvasia. Antrojo pasaulinio karo, 1940 metais Sovietų sąjungos ‒ rusų įsiveržimą, okupaciją Lietuvos gyventojai pasitiko su nuoskauda, baime ir priešiškumu ‒ taikus gyvenimas buvo sujauktas, žmonės supriešinti.

Tautų istorijos liudija, kad visais laikais silpnesnių tautų pavergėjai ‒ okupantai pinigais, postais, privilegijomis vilioja vietinius išdavikus, kurių rankomis ir žiniomis stengiasi išlaikyti valdomuosius paklusnume, sekti valdomųjų nuotaikas, per švietimo įstaigas ugdyti mankurtus.

Įgyvendinant savo imperinius tikslus garsėjo Rusija: caro Ivano Žiauriojo laiku ‒ pradedant slaptąja policija opričnina ‒ opričnikais, vėlesniais laikais ‒ ochranka, Rusijos bolševikų ‒ gensekų metais ČK ‒ čekistais, vėliau pervadintais MGB ‒ KGB, kurios aukštąją mokyklą yra baigęs dabartinis Rusijos federacijos prezidentas Putinas.

Oficialus Maskvos MGB sovietinės Lietuvos Vilniaus MGB padalinys, turėjo savo įgaliotinius (skyrius) visuose rajonuose, o pastarieji po kelias dešimtis slapyvardėmis prisidengusių agentų visose rajonų įstaigose (ypač kultūros, švietimo), įmonėse, organizacijose, kaimuose, bažnyčių dvasininkų tarpe, net Lietuvos partizanų vadovybėje ‒ agentas Vilniaus universitete prof. Markulis, kovotojų tarpe, buvęs mokytojas, poetas Kostas Kubilinskas ir kiti.

Vienas tokių atgimimo laikotarpyje išaiškėjusių slaptų agentų buvo Josvainių apylinkėje Ruseinių kaime Teodoras Krutkis, kuris buvo gūdžiais 1946 m. lapkričio 04 Ruseiniuose Mato Mažeikos sodyboje 17-kos kaimiečių tragedijos kaltininkas. Žmonių kaltė buvo vien tai, kad senų kaimo papročių, susirinko kaimiečiai paminėti pamirštų, mirusių, žuvusių artimų Vėlinių dienos proga pagerbti jų atminimą. Žuvo 17 žmonių. Iš jų 4 nepilnamečiai, vyriausias jų 17-metis Albino Mažeikos sūnus agento Teodoro Krutkio išviliotus į kiemą buvo nušautas.

Apie įvyksiantį kaimiečių susirinkimą slaptas agentas T. Krutkis pranešė rajono saugumo ‒ MGB viršininkui Juozui Ruginiui. Saugumo instruktuotas agentas dalyvavo kaimiečių sueigoje, sutemus išviliojęs 17-metį Albiną į kiemą jį nušovė, ir kaip buvo sutarta jam uždainavus prasidėjo garnizono karių ataka. Šaudymo metu užsidegė namas, kiti pastatai, susirinkę gelbėjosi kaip išmanydami. Tik vienam pašautam Ferdinandui Dzikui nakties metu degančios sodybos dūmų priedangoje pavyko pabėgti ir pakelyje pranešti keliems angiriečiams kas nutiko Mato Mažeikos sodyboje. Tai buvo pirmos liudininko žinios apie tragišką angiriečių žūtį Mažeikos sodyboje.

Kareiviai pavieniais šūviais, kuriuos girdėjo bėglys, sužeistuosius pribaigė, sumetė į degančius namus, pakrovė 7-nius „banditus“ į du vežimus ir išvažiavo į Kėdainius. Čia juos paguldė turgaus aikštėje.

Kėdainiuose buvęs vietinis rusas stribas A. Kavalenka sužinojęs apie paguldytus 7 Ruseinių „banditus“ nuėjęs, atpažino savo svainį angirietį Kazį Šarą. Kėdainių saugume, stribinėje sukėlė triukšmą. Saugumiečiai išsiaiškinę, kad išžudyti kaimiečiai, sudeginta sodyba ‒ perlenkta lazda. Jau tos dienos naktį iš turgaus aikštės „banditai“ buvo išvežti nežinia kur.

Po eilės dešimtmečių, „perestroikos“ laikotarpiu, dar esant gyviems tiesioginiams Ruseinių tragedijos liudininkams, Sąjūdžio iniciatyva, sovietinis Kėdainių prokuroras, tyrėjai apklausę gyvus tragedijos liudininkus, nukentėjusį Ferdinandą Dziką, agentą Teodorą Krutkį, apie dešimt kaimynystėje gyvenusių kaimiečių nerado pagrindo kelti baudžiamą bylą. Prokuroras Jonas Pivoras tvirtindamas tyrėjų nutarimą motyvavo, kad Angirių kaimo įvykiai, tai klasių kovos susietos su banditizmu išdava. Tuo laiku kitokio sprendimo negalima buvo tikėtis. Nors panašių nedoros sovietinės dvasios atgarsio sprendimų ausys išlenda ir po 25-rių tautos nepriklausomo gyvenimo metų.

Po Maskvos pučo, 1992 m. lapkričio 03 d. Lietuvos Generalinė prokuratūra susipažinsi su Kėdainių prokuratūros sukauptais Ruseinių įvykio tyrimo dokumentais, Kėdainių prokuratūros tvirtintą nutartį nekelti baudžiamos bylos panaikino. Tuo viskas ir baigėsi ‒ Ruseinių kaimiečių žudynių faktas teisiškai liko neįvertintas. Paliko pagrindinį kaltininką agentą T. Krutkį teisti Dievo Teismui.

Atgal