VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

05 07. In memoriam Vytautas Kaltenis (1937–2016)

DanutėValentukevičienė

2016 m. balandžio 29 d. mirė žurnalistas, kraštotyrininkas, kultūros darbuotojas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas ir puoselėtojas Vytautas Kaltenis. Velionis buvo Vydūno draugijos garbės narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys.

Vytautas Kaltenis gimė 1937 m. balandžio 26 dieną Kėdainiuose. Jo tėvas buvo 1941 m. birželio 23-osios sukilimo dalyvis, vėliau policininkas, partizanas, todėl karo ir pokario metais šeima turėjo slapstytis, persikėlė į Rugėnų kaimą (Kėdainių r.), kur prabėgo pavojų ir kovos už išgyvenimą kupina Vytauto vaikystė. 1952 metais Vytautas išvyko pas tėvą į Klaipėdą ir čia pasiliko. Kartu su tėvu 1956–1978 m. keliaudamas po Klaipėdos kraštą pradėjo savo kraštotyrinę veiklą. Užrašė Rusnės ir Karklininkų kaimų dainų, kitos žvejų tautosakos, vietos gyventojų pasakojimų. Vėliau dirbo Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto kultūros skyriuje, Klaipėdos kraštotyros muziejuje (nuo 1988 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus), padėjo įsteigti Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyrių, buvo Jūrų muziejaus įkūrimo bei Jūros šventės atgaivinimo (1963 m.) iniciatorius. 1968 m. surengė Vydūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimą Klaipėdoje. 1970 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1969–1972 m. dirbo Vilniuje, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje, 1972–1997 m. laikraščio „Tiesa“ (nuo 1994 m. „Diena“) redakcijoje atsakingojo sekretoriaus pavaduotoju, skyriaus vedėju, buvo redakcinės kolegijos narys. 1998–2011 m. dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute (nuo 2010 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras), buvo „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (4 t. 2000–2009) rengimo grupės vienas vadovų, nuo 2007 m. grupės vedėjas. 2010 m. organizavo „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ leidimo lietuvių ir užsienio kalbomis darbą. Buvo šių leidinių redakcinių kolegijų narys, parašė apie du šimtus enciklopedinių straipsnių, pateikė daug fotografijų, archyvinės medžiagos.

Literatūrinę kūrybą Vytautas pradėjo dar besimokydamas Pernaravos septynmetėje mokykloje. Tapęs profesionaliu žurnalistu rašė straipsnius, apybraižas Lietuvos kaimo ir miesto aktualijų, kultūrinio gyvenimo temomis. Visa jo publicistika perteikta per konkrečių žmonių darbus, pamąstymus, dažnu atveju, autoriaus subtiliai susieta su gilesniais kultūros klodais, to krašto gamta, žmonių pasaulėjauta, liaudies kūryba. Stebėtinas Vytauto bruožas – visur įžvelgti tai, kas gera, gražu, pozityvu, kas turi išliekamąją vertę.

Ypatingą vietą Vytauto Kaltenio palikime užima Mažosios Lietuvos kraštotyrinė veikla ir publikacijos apie šio krašto žmones, kultūrinio paveldo problemas. Neįkainojamais istoriniais šaltiniais tapo Vytauto kalbintų klaipėdiškių prisiminimai, jų garso įrašai ir fotografijos. Vytautas buvo artimas rašytojos Ievos Simonaitytės bičiulis, apie ją parašė atsiminimų, radijo pjesę. Paskelbė prisiminimų apie Vydūną, dailininką Adomą Braką, kitus šio krašto šviesuolius. Geriausios apybraižos iš šio krašto sudėtos į knygą „Ak, gražus dangau!“ (2008, už ją apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija). Buvo knygų „Priekulė. Mažas miestelis prie didelio kelio“ (2005), „Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos: Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti“ (2007), „Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu: Vydūno draugijai – 25“ (2013) bendraautoris.

Netekome darbštaus, kompetentingo, didelę patirtį ir žinių bagažą turėjusio kolegos, kuris mokėjo organizuoti, įkvėpti, padrąsinti, patarti, patikimo bendražygio, kūrybingos, jautrios ir taurios asmenybės. Liko neįgyvendintikūrybiniai sumanymai, nebaigta rengti spaudai nauja knyga „Bėkit, bareliai!“

Atgal