In memoriam
09.09. Mirė 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys, valstybininkas, rezistentas, inžinierius Jonas Algirdas Antanaitis
Rugsėjo 8 d. mirė 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys, valstybininkas, rezistentas, inžinierius Jonas Algirdas Antanaitis.
Jonas Algirdas Antanaitis gimė 1921 m. rugpjūčio 19 d. Rimšoniuose. 1932 m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Joniškio gimnaziją. 1939 m. ją baigė ir pradėjo studijuoti Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakultete. 1944 m. birželį baigęs studijas, įgijo statybos inžinieriaus specialybę ir gavo nukreipimą į doktorantūrą Vienos (Austrija) aukštojoje technikos mokykloje. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, J. A. Antanaitis kartu su tėvais traukėsi į Vakarus ir rugpjūčio pradžioje apsistojo Žemaitijoje. Spalio pradžioje sovietų armijai atnaujinus puolimą, J. A. Antanaitis atsiskyrė nuo tėvų, kurie traukėsi toliau. Praleidęs frontą, jis atvyko į Kauną, kur atsikuriančiame universitete buvo priimtas dėstytoju.
Baigiantis mokslo metams buvo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo – 1946 m. pradžioje išvežtas į Komijos ASSR centrinėje dalyje besikuriantį miško kirtimo lagerį. J. A. Antanaitis buvo įdarbintas Šiaurės geležinkelio statybos projektavimo kontoroje. 1949 m., pradėjus organizuoti ypatingojo režimo lagerius, jis buvo išgabentas į Vorkutą, kur dirbo projektavimo kontoroje. Po Stalino mirties, dar nepasibaigus bausmės atlikimo laikui, J. A. Antanaitis buvo nuskraidintas į Komijos sostinę Syktyvkarą, kur, esant nepalankioms geologinėms sąlygoms, turėjo projektuoti svarbiausius sostinės pastatus.
1956 m. pabaigoje J. A. Antanaičiui buvo leista sugrįžti į Lietuvą. Turėdamas didžiulę patirtį, jis daug padarė organizuodamas projektavimo darbus ir gerindamas statybų techniką: 18 metų dirbo Pramonės statybos projektavimo institute vyriausiuoju konstruktoriumi, 3 metus – Statybos ministerijos projektų ekspertizės skyriaus viršininku, nuo 1981 m. dalyvavo monolitinės statybos diegimo ir mokslinio tyrimo darbuose.
1992 m. J. A. Antanaitis kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą. 1995 m. tapo Seimo nariu, parlamentarui A. Rudžiui atsisakius mandato. Priklausė Socialdemokratų frakcijai.
Visuomenine veikla J. A. Antanaitis pradėjo domėtis dar gimnazijoje – buvo aktyvus ateitininkas. Sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į pogrindyje organizuojamą Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui, jis įstojo į sukilėlių gretas, dalyvavo karinėse operacijose Kauno senamiestyje. Po to J. A. Antanaitis išvyko į tėviškę, gavęs vieno iš Sukilimo vadovų Leono Prapuolenio pavedimą konsultuoti Joniškio aktyvistus, kaip atkurti valdymo struktūras, organizuoti ūkinę veiklą ir pan., o svarbiausia – perteikti LAF principinį nusistatymą, kad visi teisiniai klausimai būtų sprendžiami teisinėmis priemonėmis. J. A. Antanaičiui pasiūlius, Joniškio aktyvistai birželio 28 d. posėdyje nutarė sudaryti komisijas, kurios nagrinėtų klausimus, susijusius su teisėsauga.
Vokiečių okupacijos metais tęsdamas studijas universitete, J. A. Antanaitis dalyvavo pogrindinėje ateitininkų ir Lietuvių fronto veikloje.
1944 m. vasarą pasitraukęs į vokiečių žinioje buvusią Žemaitiją, J. A. Antanaitis kartu su bendražygiais ieškojo kelių, kaip atnaujinti išblaškytą pogrindį. Sugrįžęs į sovietų užimtą Kauną, – įsijungė į iniciatyvinę grupę, įsteigusią politinę organizaciją – Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT)
Kartu su bendraminčiais atgaivino Studentų ateitininkų sąjungos veiklą, buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. 1945 m. balandį prasidėjo LIT narių areštai, po dviejų mėnesių tokios lemties sulaukė ir pats.
Į Seimą J. A. Antanaitis balotiravosi kaip nuosaikus krikščionis demokratas bendrame sąraše su atsikuriančiais socialdemokratais. Juos jungė bendra programa „Į pilnutinę demokratiją“, kuri buvo iškiliausių Lietuvos mąstytojų vizija, paskelbta Lietuvių fronto bičiulių vardu 1955 m.
J. A. Antanaitis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio Kryžiumi, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos medaliu „Už nuopelnus“.
Atgal
.jpg)
