VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

02.02. Mirė garsus operatorius Jonas Gricius

Jonas Gricius gimė Kaune 1928 metų rugpjūčio 5 dieną, žinomo lietuvių rašytojo, buvusio Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Augustino Griciaus šeimoje.

1941 metų birželio 14 dieną Jonas Gricius su tėvais, seserimi ir broliu buvo ištremtas į Sibirą, į Altajaus kraštą. Kaip pats sakė viename iš interviu, tądien Kauno geležinkelio stotyje, šalia Br. Tilmansų fabriko, baigėsi jo vaikystė.

Grįžus iš tremties, mokėsi Kaune gimnazijoje. Labai domėjosi kinu. Po karo iš Vokietijos buvo parvežta nemažai trofėjinių filmų - „Indų kapas", „Kasablanka", „Vaterlo tiltas", daugiausia vokiškų, angliškų, prancūziškų, - gimnazistui Jonui jie paliko nemenką įspūdį. Į kiną eidavo vos ne kas antrą dieną. Gyveno A. Mickevičiaus gatvėje, prie pat Laisvės alėjos, taigi kino teatrai „Romuva", „Olimpas", „Oazė", „Triumfas" buvo greta, galėjo su šlepetėmis nueiti.

Kitas svarbus motyvas, paskatinęs pasirinkti kino operatoriaus pecialybę, buvo fotoaparatas. Būdamas gimnazistu, jis daug fotografavo, pats sau atrasdamas vis daugiau įvairų meno išraiškos būdų.

1954 metais baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. 1954-1957 metais stažavo Leningrade kino studijoje „Lenfilm", buvo režisieriaus A. Moskvino asistentu. 1957 metais grįžo į Lietuvą.

Beveik 35 metus, iki 1991 metų dirbo Lietuvos kino studijoje. Buvo operatorius, 1978-1980 metais kino studijos direktorius. 1961-1968 metais ir 1973-1988 metais buvo Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas.

1990-2001 metais dėstė dėstė Muzikos ir teatro akademijoje, vadovavo Kino ir TV operatoriaus specialybės kursui. Docentas (1994). VGIK garbės daktaras (2004).

Filmavo vaidybinius ir dokumentinius filmus „Aušra prie Nemuno" (1952), „Don Kichotas" (1957), „Kalakutai" (1958), novelę „Paskutinis šūvis" (kino filme „Gyvieji didvyriai", 1959), „Kanonada" (1961), „Žingsniai naktį"

(1962), „Hamletas" (1964), „Paskutinė atostogų diena" (1965), „Niekas nenorėjo mirti" (1965), „Laiptai į dangų" (1966), „Karalius Lyras" (1970), „Akmuo ant akmens" (1971), „Ties riba" (1972), „Seklio Kalio nuotykiai" (1976), „Žydroji paukštė" (1976), „Mainai" (1977), „Kelionė į rojų" (1981), „Turtuolis, vargšas..." (1983), „Būrys" (1984), „Chameleono žaidimai" (1986), „Žolės šaknys", „Mėnulio pilnaties metas" ( abu 1988), „Portretas profiliu", „Svetimas" (abu 1993), „Antigravitacija" (1995), „Šuns metai" (1996).

Jonas Gricius dirbo su tokiais žinomais Lietuvos režisieriais kaip Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas, Gytis Lukšas, Vytautas Žalakevičius ir kitais. Jonas Gricius dirbo ir su Holivudu, filmuodamas „Žydrąją paukštę". Jam teko filmuoti tokias JAV kino žvaigždes kaip Elizabeth Taylor ir Jane Fonda. Jis buvo vienintelis operatorius, kuriam sovietmečiu teko dirbti ir Holivude.

Jonas Gricius yra sakęs, kad jeigu reikėtų išvardyti asmenybes, su kuriomis teko susidurti ir kurios pakeitė jo gyvenimą, neužtektų ir visos dienos.

Buvo daug kartų apdovanotas: prizai už geriausią operatoriaus darbą Pabaltijo kino festivalyje Rygoje (1959, 1965), Lietuvos valstybinės premijos (1960, 1984). Diplomas už geriausią vaizdo sprendimą Visasąjunginiame kino festivalyje Leningrade (1962), Sidabrinės burės prizas Lokarno tarptautiniame kino festivalyje (1965), SSRS valstybinė premija (1967), Auksinė gervė už visą kūrybą (2008).

2014 metais Jonas Gricius buvo įvertintas Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir už profesinę sąžinę.

1978 metais jam suteiktas Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.

1996 jam buvo įteiktas Gedimino 3 laipsnio ordinas.

Jonas Gricius nebijojo imtis ir pluksnos. Parašė atsiminimų knygas „Vingiai" (2001), „Prisiminimai" (2009). Jis yra išvertęs kūrinių apie filmavimo meną.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl Jono Griciaus mirties. „Joną Gricių atminsime kaip kino meno ir estetikos virtuozą, reikšmingai prisidėjusį prie lietuviškojo kino mokyklos plėtotės, papildžiusį lietuviškosios kinematografijos aukso aruodą. Jo gyvenimas ir kūrybinė veikla - tai išskirtinis Lietuvos kultūros fenomenas", - teigia šalies vadovas.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos kino operatoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Griciaus artimiesiems, kino bendruomenei ir jo talento gerbėjams.

„Mus paliko vienas garsiausių Lietuvos kino kūrėjų. Jonas Gricius buvo filmavimo meno virtuozas, kuris žavėjo mus savo talentu, profesionalumu ir atsidavimu darbui. Gerbiamo Jono išskirtinis braižas ir vizualiniai sprendimai visada išliks Lietuvos kino istorijoje, o jau klasika tapę darbai - mūsų atmintyje", - teigė parlamento vadovė.

Sunkią netekties akimirką Seimo Pirmininkė Jono Griciaus artimiesiems ir bičiuliams linki dvasios stiprybės.

 

Atgal