In memoriam

12 20. Laiškas Motinai iš lagerio šv. Kūčių vakarą

Boleslovas Mačionis (1915-1971)

Mama,

Tu neraudok šį vakarą prie Kūčių stalo,

Nevilgyk ašarom senas akis -

Ir tyruose toli, čia už Uralų,

Gyvoj širdy nemiršta dar viltis!

Kada žegnositės jūs: Vardan Tėvo ir

Sūnaus, ir Dvasios...

Tik neprabils mana tuščia vieta -

Minėsi Tu mane, žinau, kris ašaros kaip rasos –

Jų deginančią ugnį net pajusiu čia...

Kada nušvitusiais, bet nelinksmais veidais šeimyna

Iš Tavo rankų drebančią plotkelę lauš -

Žinok, mana dvasia iš tolimo žemyno

Sparnuota mintimi pas jus atplauks...

Ir laušiu aš kartu iš rankos Jūs plotkelę -

Tu peržegnok, palaimink ir mane -

Štai, lyg vėlė - kaip vyšnios žiedas aš išbalęs -

Toksai, kokį matydavai

Tu neramiam nakties sapne.

Tegul Tau skausmo žodis neišsprūsta,

Tegul nė viena ašara per veidą nenukris!

Šiąnakt ir vėl viena grandis

iš mano pančių trūksta –

Aš vėl tikiu, kad laisvė man nušvis!

Šią tylią naktį apleistoj kūtelėj

Gimė tasai - viltis - šviesa žmonėm –

Ir čia, ant narų, kur guliu kampely,

Ateina suraminti jis manęs...

Atgal