VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

02 21. Žiauriausia naktis

Alfonsas Kairys

„Jie niekada nesugrįš ir nepapasakos siaubo akimirkų“. Taip galima būtų pradėti pasakojimą apie Chodžaly miesto (Azerbaidžanas) tragediją, ištikusią jį 1992 metų vasario 26 dieną ir mažai žinomą lietuviui. Ta naktis - tai žiauriausia azerbaidžaniečių genocido, vykdyto Kalnų Karabacho karo metu, naktis.

Tad kaipgi atrodė ta baisioji naktis, rytas ir diena šiame, anot „Sunday times“, „varganame mieste su tuščiomis parduotuvėmis ir purvinomis gatvėmis be medžių“? „Tai buvo namai tūkstančiams azerbaidžaniečių, kurie geresniais laikais dirbo laukuose ir augino žąsis. Praėjusią savaitę jis dingo nuo žemės paviršiaus.“

Štai ką rašo su liudininku Anaru Usubovu, išgyvenusiu Chodžaly tragediją, kalbėjusi nepriklausoma žurnalistė iš Nyderlandų Sophie Boeschoten: „Vasario 26 dieną, 1992 metais, Armėnijos pajėgos, remiamos buvusios sovietinės 366 motorizuotos pėstininkų brigados, dislokuotos netoli Khankendi (buvusios Kalnų Karabacho autonominės apygardos sostinė), subombardavo Chodžaly, Vakarų Azerbaidžano miestą. Oficialiais duomenimis šio incidento metu armėnų pajėgos nužudė 613 Chodžaly gyventojų, įskaitant 83 vaikus, 106 moteris (kai kurios iš jų buvo besilaukiančios), 70 senelių, likusius išvijo. Šalia buvęs strateginės reikšmės aerouostas sunaikintas, kaip ir miesto infrastruktūra. Tie, kurie sugrįžo į Chodžaly apylinkes po keleto dienų, rado masinių skerdynių įrodymus. Medicininiai tyrimai parodė, kad 57 aukos buvo nužudytos itin žiauriai. Ekspertizės atskleidė, kad kai kurios aukos buvo nuskalpuotos dar gyvos. Armėnų kariai žalojo beatodairiškai: kapojo ir traiškė azerbaidžaniečių galvas, plaštakas, kojas, ausis. Kai kuriuos – tiesiog sudegino gyvus“.

Rusiškose „Izvestijose“ majoras Leonidas Kravcevas rašė matęs apie 100 azerbaidžaniečių lavonų, kurie prieš mirtį buvę žiauriai kankinti, o laikraštis „Le Mond“ teigė: „Užsienio žurnalistai Agdame matė azerbaidžaniečių lavonus su kankinimo žymėmis: nuluptais skalpais, nagais. Tai – ne Azerbaidžano propaganda. Tai – žiauri realybė”, „Krua Eveneman” - „Armėnai užpuolė Chodžaly miestą, azerbaidžaniečiai tvirtina, jog nužudyta per 1000 jų tautiečių”.

Times” prideda: Armėnų kariškiai išžudė šimtus taikių azerbaidžaniečių šeimų. Sušaudyta 450 azerbaidžaniečių, iš kurių dauguma – moterys ir vaikai”. Ir dar : Daugelis azerbaidžaniečių lavonų – su akivaizdžiausiomis kankinimo žymėmis. Iš vienos mergaitės tebuvo likusi galva...”

Kraupiausią įspūdį palieka enciklopedijoje „Prestuplenija” cituojami armėno Daudo Cheirijano prisiminimai apie Chodžaly įvykius: „Kovo 2-ąją armėnų karių grupė „Gaflan” surinko per 100 tiurkų (azerbaidžaniečių) lavonų ir sudegino maždaug už kilometro nuo Chodžaly. Paskutiniame lavonus gabenusiame automobilyje pastebėjau maždaug 10-ies metų mergaitę, sužeistą į galvą ir rankas. Tas kūdikis pajuodusiu veidu, iškankintas šalčio bei bado, vis dar buvo gyvas. Mergaitė tyliai šnopavo. Aš negaliu užmiršti to iš visų jėgų su mirtimi besigrūmusio vaiko akių. Netrukus karys, kurį visi vadino Tigranianu, paėmė mergaitę ir numetė ant lavonų krūvos. Vėliau tuos kūnus padegė. Man atrodė, kad kažkas iš lavonų krūvos šaukiasi pagalbos...”

O šaukėsi... GYVENIMAS ir todėl abejingų šiai tragedijai neturėtų likti. Juk kiekvienas žmogus ateina į žemę gyventi... Vasario 26-ąją viso pasaulio azerbaidžaniečiai pagerbia Chodžaly miesto aukas. Būkime ir mes kartu,o Azerbaidžano ambasada Lietuvoje kartu su interneto svetaine azeri.lt organizuoja parodas „Chodžaly – 20”, azerbaidžaniečių genocidui atminti Vinco Krėvės - Mickevičiaus memorialiniame bute - muziejuje, Tauro g. 10 - 1 (paroda veiks š.m. vasario 24 – balandžio 1 d.) bei Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Trakų g. 10, Vilniuje (parodą galima lankyti iki kovo 1 d.).

Atgal