In memoriam
05 15. Kaune paminėtos R. Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo 40 metinės
Šarūnė Virbilaitė
Praėjusią savaitę prasidėję renginiai, skirti pagerbti 1972-ųjų gegužės 14 dieną dėl Lietuvos laisvės, protestuojant prieš sovietinį režimą susideginusio jaunuolio Romo Kalantos atminimą, toliau tęsiasi. Daugiausia jų sutelkta į pirmadienį, kai sukako lygiai 40 metų nuo to tragiško įvykio, kuris išsiliejo masinėmis nepaklusnumo sovietų valdžiai demonstracijomis, trukusiomis net kelias dienas.
Liepsnojančiu laisvės fakelu praminto jaunuolio žūties vietoje, Kauno muzikinio teatro sodelyje surengtame minėjime dalyvavo didvyrio brolis Antanas Kalanta, buvę draugai, įvykių liudininkai, valdžios atstovai - Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, vicepirmininkas Erikas Tamašauskas bei kiti parlamentarai, miesto vadovai, akademinės bendruomenės atstovai.
"Asmeninė auka, atiduota idėjos ir savos bendruomenės labui, atrodo ir labai kilni, ir beprotiška. R. Kalanta mums yra didvyris - žmogus, kuris mylėjo Lietuvą, Laisvę, kurio moraliniai principai neleido paklusti ideologiniams varžtams ir susitaikyti su nuasmenintu sovietinio žmogaus gyvenimu.
Šie įvykiai padarė didelę įtaką lietuviškai kultūrai - visa karta žmonių, užaugusi jau sovietinio valdymo metais ir gyvai nebeatsimenanti nepriklausomos Lietuvos, o gal ir rezistencijos, atrado naujus tautinius didvyrius, kurie buvo visiškai šiuolaikiški. Niekas tuo laiku taip nesustiprino Lietuvos bendrystės jausmo, kaip Kalantos auka ir jaunimo protestas", - tardamas žodį po Seimo Pirmininkės kalbos sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
A. Kalanta dėkojo tiems, kurie nuo pat pradžių tikėjo, kad Romo Kalantos auka nebuvo beprasmė, kad ji buvo ir yra reikalinga Lietuvai.
"Mes nenurimome po to 1972-ųjų pavasario, ir jaunimo judėjimas tęsėsi. Aišku, gal ne taip svajonėse matėme laisvą Lietuvą, kokia ji šiandien yra - tuštėjanti dėl emigracijos, nes nėra susikalbėjimo tarp valdžios ir žmonių. Bet tikim, jis atsiras, ir jaunimas sugrįš į Lietuvą", - reiškė viltį R. Kalantos brolis.
Istorikas, prof. Egidijus Aleksandravimus sakė, kad prieš 40 metų įvykę Kauno pavasario įvykiai žymėjo tam tikrą pasikeitimą, nes pasikeitė ir kartos, ir mūsų gyvenimai.
"Tas ugnies deglas buvo kaip žiežirba susitaikiusiems prabudinti. Romas Kalanta užrašė: "Aš negaliu susitaikyti, Dėl mano mirties kaltinkite valdžią. Kalantinės yra ir šiuolaikinio lietuvio prabudimo laikas, nors kažkam gal dar sunku pasirašyti su atmintimi susitaikymo sutartį.
Kiekvieną pavasarį būna gegužės 14-oji, ir kodėl tik šiandien taip gausu mūsų čia, šioje vietoje, kur žuvo Romas Kalanta? Kas nutiko, - rinkimai čia pat? O juk aukų dėl Lietuvos laisvės iš tikrųjų buvo daug. Ar visas jas šiandien deramai prisimename?", - susirinkusiųjų klausė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius E. Aleksandravičius.
Pakviestas prie mikrofono ano meto maištaujančio jaunimo (hipių) atstovas Aleksandras Jegorovas sakė, jog mažai belikę tikrųjų kovotojų, šiandien apie laisvės kovas šneka tie, kurie tada, kai jos vyko, iš viso nebuvo gimę, arba tie, kurie niekur nedalyvavo.
"Idealiausia būtų, jei čia vėl atstatytų tą patį fontaną, kur mes rinkdavomės. Tai būtų geriausias paminklas ir Romui, ir tiems, kurie troško laisvės, apie ją dainavo, dėl jos kovojo", - sakė A. Jegorovas.
Kauno miesto merui A. Kupčinskui įteikta saugoti iš Alytaus atvežta dovana - tarsi relikvija Romo Kalantos atminimui. Tai - tarp dviejų stiklo rėmelių iš gintarėlių sudėliota "Gintarinė Lietuva". Dovaną įteikę Alytaus atstovai pabrėžė, jog tą Lietuvą kūrė visa Dzūkija ir dovanojo ją Kaunui, savo laisvės dvasia įkvėpusiam R. Kalantą žygdarbiui. Gintariniame paveiksle yra ir žemės sauja iš R. Kalantos namų. Išsaugota miesto muziejuje "Gintarinė Lietuva" ir šimtui metų prabėgus nuo Kauno pavasario, primins jaunoms kartoms apie laisvę mylėjusį, sava auka Lietuvą žadinusį žmogų ir jo amžininkus, nepaklususius sovietiniam režimui.
Prie miesto sodelyje esančio paminklo R. Kalantai atvykę žmonės degė žvakutes, dėjo gėles. Skambėjo bardų melodijos, dainavo "Varpelio" choro berniukai ir jaunuoliai. Buvo padėta gėlių ir prie R. Kalantos kapo Romainių kapinėse.
Kauno mokyklose, universitetuose atidarytos parodos R. Kalantos atminimui. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka surengė atminimo valandą: nežinomo poeto eiles iš knygelės "Aukos ugninis kryžius" skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė.
Tęsiant R. Kalantos žūties metinėms skirtus renginius, nuo R. Kalantos namų Vilijampolėje iki Muzikinio teatro sodelis vyko bėgimas "Laisvės keliu". O Muzikinio teatro sodelyje - Kauno miesto ugdymo įstaigų mokinių kultūrinio orientavimosi konkursas "Gyvasis fakelas"ir "Šokis.lt" improvizacija "Laisvės pavasario šaukliai".
Pirmadienio vakarą sodelyje vyko renginys "Kauno pavasaris": VDU muzikos akademijos styginių orkestras atliko specialiai R. Kalantos metinėms sukurtą premjerinį kūrinį "Laisvės šuoras".
Vėliau vyko roko koncertas "Negęstanti roko šviesa". Koncerte dalyvavusios grupės atidavė muzikinę duoklę R. Kalantos kovos už laisvę laikmečiui - perdainavo po vieną dainą grupių, kurios tuo metu darė didžiausią įtaką Kauno hipiams. Pertraukėlėse tarp grupių pasirodymų, į dangų kilo šviečiantys aitvarai.
R. Kalantos žūties metinių minėjimo renginių ciklą antradienį užbaigė "Romuvos" kino teatras nemokama kino filmo "Vaikai iš Amerikos viešbučio" peržiūra.
Atgal
.jpg)
