In memoriam
11 26. Lietuvos kultūra neteko iškilios menininkės, pianistės Aleksandros Juozapėnaitės
2012 metų lapkričio 24 dieną, pusmetį iki 70-mečio, Anapilin iškeliavo Lietuvą pasaulyje garsinusi pianistė, profesorė Aleksandra Juozapėnaitė. Lietuvos Respublikos nusipelniusi artistė (1990), už nuopelnus kultūrai apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (1999), Heino Ellerio vardo premija (2002). Tarprespublikinio jaunųjų atlikėjų konkurso laureatė (Minskas, 1960), tarptautinio P. Čaikovskio konkurso diplomantė (1961), Antrojo M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso pirmosios vietos laureatė (1968), apdovanota prizu už geriausią M. K. Čiurlionio kūrinių atlikimą. .Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa gimė 1943 birželio 3 d. Graužiniuose, Molėtų rajone. Nuo ketverių metų jau bandė muzikuoti su muzikos mėgėju, smuikuojančiu savo dėde. Į profesinį muzikės kelią talentingą mergaitę atvedė ir globojo tuosyk Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) direktorė L. Keželytė. Jau ketvirtoje klasėje, diriguojant Baliui Dvarionui, su simfoniniu orkestru ji grojo J. Haydno koncertą fortepijonui su orkestru D-dur.
1949-60 mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (prof. Olgos Šteinberg klasė), 1960–1962 m. Lietuvos konservatorijoje, o 1962-69 baigė studijas ir aspirantūrą garsioje Maskvos konservatorijoje (prof. Jakovo Zako klasė). 1976-77 studijas tęsė Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje. Mokėsi pas Klodą Helferį, tobulinosi Ivonos Lorio, Pjero Sankano klasėse, meistrystės siekė pas legendinį, Lietuvai artimą pianistą Artūrą Rubinšteiną.
1968 prasidėjo Aleksandros aktyvi atlikėjos ir pedagogės veikla. Pianistė yra pagrojusi per 2000 koncertų. Giliai mąstančiai atlikėjai artimi ir plačios erdvės reikalaujantys koncertai su orkestru, ir intymi kamerinė muzika. Nesiekusi klausytojų stebinti bravūromis, A. Juozapėnaitė puikiai jautė muzikos architektoniką, klasikikos, romantikos alsavimą. Tačiau ji buvo ir spalvų įvairovės reikalaujančios prancūzų muzikos interpretatorė. Įsimintinas jos atliktas Olivje Mesiano fortepijoninis ciklas „Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų“, kitų kompozitorių kūriniai.
Didžiulis jos indėlis skleidžiant pasauliui žinią apie lietuvišką muziką. Gyvendama Taline, ji su soliniais koncertais, koncertuodama su simfoniniais orkestrais gastroliavo Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Švedijoje, Urugvajuje Brazilijoje ir kitose valstybėse. Koncertų programose dažnai skambėdavo ir lietuvių kompozitorių kūriniai. Įvairiapusiame jos repertuare buvo M. K. Čiurlionio, Valentino Bagdono, Vytauto Barkausko, Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro, Juozo Gruodžio, Jono Nabažo kūrinių. „Melodijos“ firma išleidusi 10 A. Juozapėnaitės įgrotų plokštelių, japonų, lietuvių, prancūzų įrašų studijos įrašė jos kompaktinių plokštelių.
Pradėjusi dėstyti Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, čia dirbo iki 1977 metų. Nutekėjusi į Estiją, A. Juozapėnaitė-Eesmaa 2002 m. čia tapo Muzikos akademijos profesore. Tačiau neprarado ryšių su Lietuva. Nuolat atvažiuodavo koncertuoti, pristatydavo naujas plokšteles, vedė meistriškumo kursus. Kaip ir Prancūzijoje, Stokholme, Liubeke. Buvo kviečiama dalyvauti tarptautinių konkursų žiuri darbe.
Grodama su įvairiais partneriais, pianistė įrašė muzikos radijui (Vilniuje, Taline, Maskvoje, Amsterdame, Paryžiuje), dalyvavo televizijos koncertuose. Kai kuriuos jų nufilmavo Lietuvos Kino studija (1972) ir Estonian Television Film (1979). Juozapėnaitė-Eesmaa skambino O. Mesiano (1992) ir Haydno-Šuberto (1994, Vilnius) festivaliuose, tarptautiniuose Piano 1998 (Talinas), Bažnytinės muzikos (Raploje, 2002), Kristupo Vasaros (Vilniuje, 2006) ir kituose festivaliuose.
Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa buvo nepaprastai darbšti, racionaliai mąstanti, santūri, originalaus braižo interpretatorė ir puiki pedagogė. Lietuvos kultūroje paliko ryškų, žinią apie Tėvynės kultūrą skleidusį pėdsaką.
Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Atgal
.jpg)
