Prieš 76-erius metus – 1941 m. birželio 22 d. – Hitleris pradėjo „Barbarosos“ operaciją. Per 4 milijonus Ašies valstybių karių (40 vokiečių divizijų, 14 rumunų, vengrų korpusas)

Iš 136 tūkst. žmonių, 1941 – 1953 m. išvežtų į tremtį, apie 28 tūkst. mirė nuo ligų, bado, nepakeliamo darbo. Net ir gyvendami nežmoniškomis sąlygomis, tremtiniai išlaikė stiprią katalikišką dvasią, mokė savo vaikus skaityti ir rašyti gimtąja kalba. 

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina archeologinius tyrimus Gedimino kalne. Tikimasi, kad šie tyrimai padės sužinoti daugiau apie piliakalnio apgyvendinimą, Aukštutinę pilį ir patvirtinti keliamą hipotezę, jog šių metų pradžioje ant Gedimino kalno rasti 1863–1864 m. sukilėlių palaikai.

Ketvirtosios (archeologinės) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje teisinė apsauga suteikta trims naujiems piliakalniams

Mažiau nei metai teskiria mus nuo įžymiojo tautos sūnaus Vydūno (1868–1953) gimimo 150 metų sukakties. Visa, ką šis skambų literatūrinį vardą pasirinkęs kūrėjas iš Mažosios Lietuvos padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. 

Šiemet  Generolo Jono  Žemaičio  Lietuvos  karo akademija  pažymi  įkūrimo  25-metį.  1992-ųjų  birželio 16-oji laikoma oficialia aukštosios mokyklos įkūrimo data

Nobelio literatūros premijos laimėtoja, Baltarusijos rašytoja ir publicistė Svetlana Aleksijevič rašo naujas knygas, nagrinėjančias meilę bei gyvenimo prasmę. Savo kūrybiniais planais rašytoja šeštadienį pasidalijo susitikime su skaitytojais Maskvos teatre "Gogolio centras". 

Mūsų sodyba vakarų pusėje buvo įbridusi į lazdynų gojelį: prie namo žaliavo jaunuolynas, o už jo plytėjo  seniai suaugusių lazdynų tankumynas, vienas už kitą didesni žaliuojančių riešutmedžių kelmai,  susiliejantys su giria. Ankstyvą pavasarį lazdynai žavėjo mažais margaspalviais  žiedeliais, o nuo vasaros pabaigos puikavosi prinokstančių riešutų kekėmis. 

Rūstūs pokario metų išbandymai smarkiai palietė mano mamos, o kartu ir mano, šeimą. Savo kuklų pasakojimą skiriu partizanų Petro ir Vytauto Videikų bei partizanų ryšininkų Lionės Videikaitės ir Antano Videikos atminimui 

Dažnai praeinančių ar pravažiuojančių Kauno Savanorių prospekto įkalnėje žvilgsnis stabteli prie didžiulio raudonų plytų pastato, kurio kyšulio (rizalito) tarplangiuose įkomponuoti skulptoriaus Vinco Grybo sukurti istoriko Simono Daukanto ir vyskupo Motiejaus Valančiaus bareljefiniai portretai. 

Tiriant vokiečių ir lietuvių santykius, svarbu išsiaiškinti ir tokius klausimus: 1) kokie demografiniai procesai vyko Tilžės apskrityje (kreize) iki Didžiojo maro ir po jo (XVIII a. I pusėje)?; 2) kodėl prūsai palyginti gerokai greičiau nutauto nei lietuviai (savivardis lietuvininkai)?; 

Mažoji Lietuva – tai istorinė sritis, per šimtmečius (iki XVI a. 1 pusės) susidariusi Priegliaus upyne ir prie Nemuno žemupio.

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. Jaunojo dizainerio darbas dvi savaites internetu vykusiame gyventojų iš viso pasaulio balsavime surinko daugiausia balsų.

1949-jų metų kovas. Lietuvoje didžioji tremtis. Panevėžyje, kur lankiau gimnaziją, žmonės išsigandę, pritilę. Susitikę pažįstami šnabždasi apie stotyje suformuotus tremtinių ešelonus – jau išvažiavusius, dar stovinčius. 

Šiais metais minime žymaus tarpukario Lietuvos švietėjo, pedagogo, vadovėlių mokykloms autoriaus, publicisto, visuomenės veikėjo Juozo Damijonaičio (1871–1926) 145-ąsias gimimo ir 90-ąsias mirimo metines.

Tarpukario Lietuvoje neretai atsakingas pradinių mokyklų mokytojo darbas buvo pavedamas Lietuvos kariuomenės atsargos karininkams. Tyrinėjant savo krašto istoriją pavyko surasti tokį pavyzdį ir Pašaminės pradinėje mokykloje. Lietuvos kariuomenės dienos proga prisiminkime karininką, mokytoją Kazį Butautį, kuris liko ištikimas Lietuvos karininko priesaikai: „Aš prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės, ginsiu Lietuvos Valstybės garbę ir Nepriklausomybę nuo visų jos priešų, <...>“, o taip pat aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime bei švietėjiškoje veikloje tuometiniuose Kaltanėnų ir Švenčionėlių valsčiuose (Švenčionių apskritis).

Po baudžiavos panaikinimo Dusetų valsčiuje, Drageliškių kaime, dešiniajame Indrajos upės krante, apsigyveno laisvieji valstiečiai – keturi broliai Svilai. 

Ar bandė kas skaičiuoti kiek yra kilometrų nuo Pasvalio miesto Lietuvoje iki Saratovo stepėse, už Volgos esančio Čiornaja Padinos kaimo? Be abejo, kad ne. 

Centrinėje Molėtų Vilniaus gatvėje žydi gėlės, praeivį palydi skaidriomis spalvomis spindintis vaikų darželio rūmas. Prie šventojo Jono Nepomuko skulptūros tiltas irgi gėlėmis apipintas. 

Prancūzų tyrinėtojas J. Andriveau paliudija Gardino Imperijos valdomos Varumonių Rikio (karaliaus) buvimą praeityje: „Dar prieš Periklio amžių (500 metų prieš Kristų) pietų Rusijos ir Ukrainos teritorijose buvo tikra, organizuota valstybė, kuri laikėsi 7 – 8 šimtmečius iki hunų užpuolimo.“