VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2013-03-29
Ostrogiškių   Krošinskių  Krošinskių?   Kęstučių – Gediminų Kildinant Ostrogiškius iš Vaidoto, daroma prielaida, kad jis turėjo krikšto vardą Danila. Konradą (netapatus Konradui Tautvilui, Vytauto broliui), kaip Vaidoto sūnų mini J. Tengovskis, jis tai pat nurodo, kad Jurgio palikuonys yra kunigaikščiai Buinickiai. Minimas autorius teigia, kad Vaidotas, kurio krikšto vardas, anot jo, Ivanas, turėjo tik du sūnus: Jurgį Toločką ir Konradą. Jurgio Taločkos ryšio su kunigaikščiu Vaidotu J. Tengovskis neargumentuoja pakankamai įtikinamai, neatskleidė Jurgio Vaidotaičio ir kunigaikščių Buinickių herbų tapatumo. Jurgis Vaidotas, kaip minėta, turėjo Vyčio herbą, o kunigaikščių Buinickių herbas nėra žinomas. Istorikas Janas Tengovskis taip įsivaizduoja Vaidoto palikuonių genealogiją. Plačiau
2013-03-26
Ten, kur siautė maro epidemija, buvo deginami miestai ir kaimai. Ten, kur praėjo komunizmo epidemija, žmonės sugyvulėjo ir sunaikino viską, kas buvo per amžius sukurta. Vietas, kurias palytėjo maras, žmonės atpažindavo iš raudonų skudurų, kuriais būdavo apjuosti kaimai. Plačiau
2013-03-22
Šiemet sukanka 150 metų vienam žymiausių ir didžiausių – 1863-ųjų metų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautų sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią. Šiai progai atminti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 23 dieną. Plačiau
2013-03-19
Šios eilutės iš Gervėčių krašto dukros, mokytojos Malvinos Miškinienės eilėraščio „Prakeikti laikai“. Moters diena -kovo 8-oji Baltarusijoje yra tradicinė nedarbo diena. Plačiau
2013-03-15
Ištyrę neandertaliečių kaukoles mokslininkai mano, kad jie išnyko, nes turėjo didesnes akis nei šiuolaikinis žmogus ir dėl to didesnė smegenų dalis buvo skirta vaizdinei informacijai apdoroti, bet mažesnė - aukšto lygio mąstymui, praneša BBC.   Plačiau
2013-03-12
Pagal programą "Baltarusijos pilys" šįmet atkūrimo ir restauravimo darbai vyks 22 objektuose, tarp jų - Lydos bei Krėvos pilyse.   Plačiau
2013-03-08
Žinoma faktų, kad Žemaitijoje kolegijos mokiniai prieš 500 metų ėmė ir ne kartą nepakluso sulenkėjusių kunigų nuostatoms, įsiliejo į apylinkių Užgavėnių procesijas, linksmai krykštaudami ir, persirengę žydais, ubagais, vengrais, ožiais ir kitais personažais, parodė savo norą priklausyti tradicinei lietuvių pagoniškų arba prigimtinio lietuvių tikėjimo elitui. Plačiau
2013-03-01
Ąžuolėlis žaliukėlis, / devynšakis devynlapis, / vasilkom pražydo XX a. stebuklu laikoma 1970 m.Baltarusijos „lietuvių salose“  netikėtai atrasti unikalūs lietuvių tautosakos lobiai. Plačiau
2013-02-26
Lietuvos bankas pirmadienį į apyvartą išleido apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį su atminimo ženklu, skirtu pergalingiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mūšiams atminti.   Plačiau
2013-02-12
 Pažvelgęs į pralėkusius metus, supratau, kad viskas prasidėjo vaikystėje. Gėrio ir grožio daigai, pasodinti mūsų širdelėse, kilo ir pražydo,  kartu jie apsaugojo nuo pražūtingų klystkelių. Regėjau, kaip mano bendraamžiai, susigundę trečiaeilėmis vertybėmis, neįveikdami net mažų barjerų, klumpa. Liūdniausia, kad dalis jų krito "nelygioj kovoj" ir jau kelis dešimtmečius ilsisi kapuose.  Atminties "archyvai", kaip viena iš nuostabių žmogui Dievo duotų dovanų, akimirksniu atgaivina atskirus įvykius, reiškinius, bylojančius apie sutiktus žmones. Plačiau
2013-02-08
2013 metais išleistas pirmasis enciklopedis biografinis žinynas „Klaipėda. Kraštiečiai.“, skirtas miesto 760 m. jubiliejui. Jame pristatomas 1387 žymių, Klaipėdai, jos kraštui ir Lietuvai nusipelniųsių žmonių biografijos. Tai vardai, kuriais uostamiestis gali didžiuotis, kuriuos turi žinoti dabarties ir ateities kartos. Plačiau
2013-02-05
Greitai bėga laikas. Po trejų metų  vasario 28 d. jau minėsime „Lietuvos Aido“ šimtmetį. Ne kiekvienas lietuviškas laikraštis gali pasigirti tokiu ilgaamžiškumu. O  valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ – gali. Gali jis pasigirti iš išimtine role ne tik žurnalistikos, bet ir visos Lietuvos istorijoje. Plačiau
2013-02-05
1917 metų rugsėjo 6 d. “Lietuvos Aido“ pirmame numeryje, redaguotame Antano Smetonos, pirmame laikraščio puslapyje pradėtas spausdinti ciklas „Karas“. Rašytojas Užurka, tęsdamas A.Smetonos išspausdintų straipsnių ciklą „Karas“ pateikia skaitytojams savo mintis. Plačiau
2013-01-29
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, bėgdami nuo komunistinio košmaro atsidūrėme pabėgėlių stovyklose, iš kurių išsiskirstėme į  įvairiausius kraštus. Nemažai mūsų priglaudė Didžioji Britanija, tai artimiausias kraštas nuo Lietuvos, iš kur būtų arčiausiai grįžti Lietuvon, jai atgavus laisvę. Nors užjūryje gyvenu daugiau kaip 60 metų, meilė Lietuvai neišblėso. Plačiau
2013-01-22
2013 metai Lietuvos rezistencijoje jubiliejiniai metai, sukanka 60 metų kai Lietuvoje baigėsi beveik dešimtmetį trukęs partizaninis karas. Visoje Europoje nei viena tauta tiek laiko nesipriešino okupacijai. Plačiau
2013-01-18
Prieš 110 metų Lietuva 1903-uosius metus sutiko su „Laimės žiburiu“. 1902 metųgruodyje „Varpo“ laikraščio 12 numeryje buvo pranešta apie Dabikinėje  (Akmenės r.) įvykusį Varpininkų organizacijos suvažiavimą, kuriame įkurta Lietuvos demokratų partija. Jos programos galutinis tikslas – Laisva ir nepriklausoma (neprigulminga) Lietuva. Įvykio reikšmė neleidžia palikti to užmarštyje. Plačiau
2013-01-11
Lietuvai ne kartą teko susigrumti su galingais išorės priešais. Po Abiejų Tautų Respublikos Trečiojo padalijimo (1795 m.) Stanislovui Augustui Poniatovskiui Peterburge pasirašius abdikacijos aktą, atsisakius sosto, Lietuva (išskyrus Užnemunę) atsidūrė po Rusijos imperijos jungu ir prarado bet kokį savarankiškumą, netgi vardą - tapo Šiaurės Vakarų kraštu ir buvo išbraukta iš Europos žemėlapio. Keitėsi švietimo sistema (atsirado rusiškos parapijinės mokyklos), 1840 m. neteko galios Trečiasis Lietuvos Statutas, keitėsi administracinis suskirstymas, (atsirado gubernijos). Plačiau
2013-01-04
Gilioje senovėje išmintingasis Ciceronas rašė: „Mums brangūs tėvai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos?“ Plačiau
2012-12-21
Skiriu šviesios atminties Molėtų valsčiaus Dabušių kaimo, jau nesantiems mūsų  tarpe žmonėms Pratazui Rakauskui, jo sūnui Kaziui Rakauskui  ir jų žmonoms, labai šaltą 1947 m. žiemos vakarą atvėrusiems duris ir savo namuose sušildžiusiems šių  prisiminimų autorių Plačiau
2012-12-14
Kiek mes belygintumėme 19 a. vidurio Adomo Mickevičiaus politines pažiūras su to meto Rusijos pažangiosios visuomenės atstovų mentalitetu, bent šiuo aspektu, tikrai nerasime bendrų dėsningumų, ypač kalbant apie laisvės sąvokos supratimą. Jau filomatų ir filaretų bei dekabristų laikotarpiu A. Mickevičius ir jo bičiuliai svajojo apie Abiejų valstybių respublikos nepriklausomybės atgavimą ir, žinoma, apie Rusijos imperijos susilpnėjimą. Tuomet tai buvo vienintelis kelias į laisvę. Dekabristai galvojo apie baudžiavos, patvaldystės panaikinimą, bet jokiu būdu nenorėjo Rusijos valstybės susilpnėjimo, o atvirkščiai - jie siekė Rusijos sustiprėjimo. Nepakito A. Mickevičiaus nuomonė šiuo klausimu ir kai 1853 metais prasidėjo Krymo karas. Plačiau