VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2013-02-26
Lietuvos bankas pirmadienį į apyvartą išleido apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį su atminimo ženklu, skirtu pergalingiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mūšiams atminti.   Plačiau
2013-02-12
 Pažvelgęs į pralėkusius metus, supratau, kad viskas prasidėjo vaikystėje. Gėrio ir grožio daigai, pasodinti mūsų širdelėse, kilo ir pražydo,  kartu jie apsaugojo nuo pražūtingų klystkelių. Regėjau, kaip mano bendraamžiai, susigundę trečiaeilėmis vertybėmis, neįveikdami net mažų barjerų, klumpa. Liūdniausia, kad dalis jų krito "nelygioj kovoj" ir jau kelis dešimtmečius ilsisi kapuose.  Atminties "archyvai", kaip viena iš nuostabių žmogui Dievo duotų dovanų, akimirksniu atgaivina atskirus įvykius, reiškinius, bylojančius apie sutiktus žmones. Plačiau
2013-02-08
2013 metais išleistas pirmasis enciklopedis biografinis žinynas „Klaipėda. Kraštiečiai.“, skirtas miesto 760 m. jubiliejui. Jame pristatomas 1387 žymių, Klaipėdai, jos kraštui ir Lietuvai nusipelniųsių žmonių biografijos. Tai vardai, kuriais uostamiestis gali didžiuotis, kuriuos turi žinoti dabarties ir ateities kartos. Plačiau
2013-02-05
Greitai bėga laikas. Po trejų metų  vasario 28 d. jau minėsime „Lietuvos Aido“ šimtmetį. Ne kiekvienas lietuviškas laikraštis gali pasigirti tokiu ilgaamžiškumu. O  valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ – gali. Gali jis pasigirti iš išimtine role ne tik žurnalistikos, bet ir visos Lietuvos istorijoje. Plačiau
2013-02-05
1917 metų rugsėjo 6 d. “Lietuvos Aido“ pirmame numeryje, redaguotame Antano Smetonos, pirmame laikraščio puslapyje pradėtas spausdinti ciklas „Karas“. Rašytojas Užurka, tęsdamas A.Smetonos išspausdintų straipsnių ciklą „Karas“ pateikia skaitytojams savo mintis. Plačiau
2013-01-29
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, bėgdami nuo komunistinio košmaro atsidūrėme pabėgėlių stovyklose, iš kurių išsiskirstėme į  įvairiausius kraštus. Nemažai mūsų priglaudė Didžioji Britanija, tai artimiausias kraštas nuo Lietuvos, iš kur būtų arčiausiai grįžti Lietuvon, jai atgavus laisvę. Nors užjūryje gyvenu daugiau kaip 60 metų, meilė Lietuvai neišblėso. Plačiau
2013-01-22
2013 metai Lietuvos rezistencijoje jubiliejiniai metai, sukanka 60 metų kai Lietuvoje baigėsi beveik dešimtmetį trukęs partizaninis karas. Visoje Europoje nei viena tauta tiek laiko nesipriešino okupacijai. Plačiau
2013-01-18
Prieš 110 metų Lietuva 1903-uosius metus sutiko su „Laimės žiburiu“. 1902 metųgruodyje „Varpo“ laikraščio 12 numeryje buvo pranešta apie Dabikinėje  (Akmenės r.) įvykusį Varpininkų organizacijos suvažiavimą, kuriame įkurta Lietuvos demokratų partija. Jos programos galutinis tikslas – Laisva ir nepriklausoma (neprigulminga) Lietuva. Įvykio reikšmė neleidžia palikti to užmarštyje. Plačiau
2013-01-11
Lietuvai ne kartą teko susigrumti su galingais išorės priešais. Po Abiejų Tautų Respublikos Trečiojo padalijimo (1795 m.) Stanislovui Augustui Poniatovskiui Peterburge pasirašius abdikacijos aktą, atsisakius sosto, Lietuva (išskyrus Užnemunę) atsidūrė po Rusijos imperijos jungu ir prarado bet kokį savarankiškumą, netgi vardą - tapo Šiaurės Vakarų kraštu ir buvo išbraukta iš Europos žemėlapio. Keitėsi švietimo sistema (atsirado rusiškos parapijinės mokyklos), 1840 m. neteko galios Trečiasis Lietuvos Statutas, keitėsi administracinis suskirstymas, (atsirado gubernijos). Plačiau
2013-01-04
Gilioje senovėje išmintingasis Ciceronas rašė: „Mums brangūs tėvai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos?“ Plačiau
2012-12-21
Skiriu šviesios atminties Molėtų valsčiaus Dabušių kaimo, jau nesantiems mūsų  tarpe žmonėms Pratazui Rakauskui, jo sūnui Kaziui Rakauskui  ir jų žmonoms, labai šaltą 1947 m. žiemos vakarą atvėrusiems duris ir savo namuose sušildžiusiems šių  prisiminimų autorių Plačiau
2012-12-14
Kiek mes belygintumėme 19 a. vidurio Adomo Mickevičiaus politines pažiūras su to meto Rusijos pažangiosios visuomenės atstovų mentalitetu, bent šiuo aspektu, tikrai nerasime bendrų dėsningumų, ypač kalbant apie laisvės sąvokos supratimą. Jau filomatų ir filaretų bei dekabristų laikotarpiu A. Mickevičius ir jo bičiuliai svajojo apie Abiejų valstybių respublikos nepriklausomybės atgavimą ir, žinoma, apie Rusijos imperijos susilpnėjimą. Tuomet tai buvo vienintelis kelias į laisvę. Dekabristai galvojo apie baudžiavos, patvaldystės panaikinimą, bet jokiu būdu nenorėjo Rusijos valstybės susilpnėjimo, o atvirkščiai - jie siekė Rusijos sustiprėjimo. Nepakito A. Mickevičiaus nuomonė šiuo klausimu ir kai 1853 metais prasidėjo Krymo karas. Plačiau
2012-12-14
Maltos ordino veikloje dalyvauja ir dalyvavo moterys. Jos vadinamos Maltos ordino damomis. Tiesa, prieš porą metų, 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, kiek nustebau vienoje priešrinkiminėje biografijoje perskaitęs, kad viena kandidatė  Jūratė Čypienė  prisistatė kaip Maltos ordino narė. Nekalbant jau apie tai, kad Maltos ordino pavadinimas negali būti naudojamas politiniais tikslais, rinkėjai buvo dezinformuoti. Akivaizdu, kad buvo sumaišytos sąvokos, o klaida ir liko neatitaisyta. Plačiau
2012-12-11
Daug kas sunyko, daug kas pakito, tik atminties brydė nesenstanti liko Savo ankstyva vaikyste esu susietas su gimtąja Jonava, provincijos baldžių miesteliu, įsikūrusio Neries slėnyje, judrioje Kauno, Ukmergės, Kėdainių kelių sankryžoje. Paauglystės metais prisimenu dažną tėvo 1919-1920 metų Lietuvos savanorio pasakojimą kaip jis pagal 1922 metų vadinamą didžiosios Žemės reformos įstatymą, kurį parengė ir sėkmingai vykdė Seimo narys M. Krupavičius ir ekonomistas Rimkus, iš kurių rankų, valstybės vardu, gavo iš parceliuojamo Beržų dvaro 10 ha žemės sklypo, nepaprastai gražiame Lokės ir Beržankos upelių krantų ir ąžuolų apsuptyje, šeštame Jonavos – Ukmergės plento kilometre, su tokiais pat vienminčiais, žemę mylinčiais, ją branginančiais Monkevičiais, Kasperavičiais, Dudėlais, Mikalauskais, Kalitais, Kalamantais, Šiogeriais ir kitais. Plačiau
2012-12-04
Intensyvėjant diskusijoms apie šeimos sampratą šiuolaikinėje visuomenėje, Istorinė Lietuvos Prezidentūra Kaune kviečia visus įdėmiau pažvelgti į savo tėvų ir senelių šeimas, jų puoselėjamas vertybes ir gyvenimo būdą. Kitų metų liepą, Valstybės dienos išvakarėse, Istorinėje Prezidentūroje - visuomenės lankomame muziejuje - bus atidaryta paroda "Pirmosios Lietuvos Respublikos inteligentų šeima: tarp tradicijos ir modernumo". Plačiau
2012-11-30
Manėme, kad rusų tankai. Nuo Miroslavo pusės į plentą važiavo keletas rusų karinių mašinų. Šios mašinos susidūrė su raudonaisiais tankais. Pasigirdo šūviai, sprogimai, gaudesys, užsidegė Stasio Palecko sodyba. Supratome, kad čia ne juokai. Tai vokiečiai. Iš mūsų namų buvo aiškiai viskas matyti. Tankai kiek pasisuka, paleidžia po keletą šūvių ir važiuoja toliau, nesustodami į Alytų. Po susišaudymų vietiniai žmonės nuėjo prie plento pamatyti vokiečių, kai kurie net mėtė gėles, nes žinojo, kad galės ramiai miegoti. Kiti surinko užmuštus rusų kareivėlius, sunešė prie vieškelio ir po dienos palaidojo. Kiti grabštesni ieškojo iš sudaužytų mašinų gėrybių. Visus, esančius prie plento žmones, nustebino, kai vienas kareivis vokietis iš mašinos lietuviškai paklausė: „Kaip gyvuojate vyrukai?“. Artėjant vakarui pasirodė penki rusų bombonešiai ir pradėjo bombarduoti plentą, kur buvo sustojusi vokiečių kariuomenė. Bet štai, iš kažkur pasirodė trys vokiečių naikintuvai ir užvirė oro kautynės. Maždaug po 10 minučių visi rusų lėktuvai buvo padegti. Matėsi, kaip degė rusų lėktuvai, kaip leidosi du parašiutai iš degančių lėktuvų. Koks likimas rusų lakūnų nežinomas. Lėktuvai nuo mūsų namų nukrito maždaug už 5-6 kilometrų. Rusų lėktuvai nuostolių nepadarė. Plačiau
2012-11-30
Jau, turbūt, niekada Lietuvos karo aviacija nebepasieks tokio palyginamojo vaidmens pasaulinėje aviacijos ir, konkrečiai karo aviacijos, istorijoje, kokį ji įgijo žaibiškai blykstelėjusi prieškarinėje Lietuvoje ir taip pat staiga iš jos išnykusi,- raudonojo okupanto sunaikinta. Vos susikūrus Lietuvos valstybei ir įgavus nepriklausomybę, buvusios Rusijos imperijos provincijos žemės ūkio krašte, kūrėsi jaunos valstybės kariuomenė, o jos sudėtyje paralėlei ir ginkluotųjų pajėgų naujovė – karo aviacija, kartu ir jos gamybinė bazė – buvo projektuojami ir statomi savos konstrukcijos kariniai lėktuvai. Tai buvo unikalu, todėl ta istorija pamokanti ir svarbi auklėjimui bei savigarbai. Istorija išnagrinėta, aprašyta, populiarinama. Jos papildymui, regiu pareigą papasakoti apie savo tėvo, Lietuvos karo aviacijos Ryšių tarnybos viršininko, aviacijos majoro, Adomo Augustino, gyvenimą. Plačiau
2012-11-27
  Pirmąkart Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir jai primetus  sovietų valdžią,  Lietuvoje pasirodė ir tos valdžios palydovai – prievarta, areštai, žudynės. Kasdien vis kas nors būdavo suimamas, išvežamas ar net nužudomas. Kartais be jokio teismo, nors „kaltinimų“ okupantai visada surasdavo. Areštai vis nesiliovė. Nuo 1941 m. pradžios iki gegužės pradžios buvo suimta daugiau kaip 500 žmonių, o prieš tai gal 1000 ar dar daugiau. Daugiausia buvo suimami inteligentai, karininkai, buvę policininkai, tarnautojai, neskaitant ministrų, generolų ar aukštesnio rango valdininkų. Artėjant pavasariui pradėjo sklisti gandai apie masinį lietuvių trėmimą į Sibirą. Prisimenu, suėję kaimynai tarpusavyje kalbėdavo maždaug taip: „... mes sėjome, o kas pjaus? Ir kur švęsime šv. Kalėdas?“ Plačiau
2012-11-13
Metų pabaigoje rimtis ir susikaupimas, mintys skverbiasi prie pamatinių tautos istorijos verčių. Atmintis neleidžia palikti prieblandoje to, kas jaudina – 1263 m. iškilęs į šlovės aukštumą žuvo karalius Mindaugas. Pro memoria – glaudžiamės prie didžio palikimo, sieloje jautru ir nerimas. Plačiau
2012-11-06
Iš vaikystės prisimenu kokie darbštūs buvo tėvai, seneliai, kaip motina su močiute mokėjo labai plonai suverpti siūlus, gražiai išausti trinyčius, aštuonnyčius ar plonutėles drobes, milą viršutiniams rūbams. Kartą tarybiniams pareigūnams užkliuvo močiutės ir mamos audžiamos antklodės spalvos. Moterys gynėsi nesuprantančios apie kokios vėliavos spalvas mokyti valdžios vyrai kalba. Tiems patiko, kad juos, pradžiamokslį baigusius, moterys pavadino mokytais, ir paliko jas ramybėje. Nuo „marškų“ išmarginimų vaikystėje įsiminiau tautines spalvas. Močiutė nuo tarybų valdžios buvo daug prisikentėjusi dar ir dėl to, kad jos tikras brolis buvo kunigas. Plačiau