VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2012-11-27
  Pirmąkart Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir jai primetus  sovietų valdžią,  Lietuvoje pasirodė ir tos valdžios palydovai – prievarta, areštai, žudynės. Kasdien vis kas nors būdavo suimamas, išvežamas ar net nužudomas. Kartais be jokio teismo, nors „kaltinimų“ okupantai visada surasdavo. Areštai vis nesiliovė. Nuo 1941 m. pradžios iki gegužės pradžios buvo suimta daugiau kaip 500 žmonių, o prieš tai gal 1000 ar dar daugiau. Daugiausia buvo suimami inteligentai, karininkai, buvę policininkai, tarnautojai, neskaitant ministrų, generolų ar aukštesnio rango valdininkų. Artėjant pavasariui pradėjo sklisti gandai apie masinį lietuvių trėmimą į Sibirą. Prisimenu, suėję kaimynai tarpusavyje kalbėdavo maždaug taip: „... mes sėjome, o kas pjaus? Ir kur švęsime šv. Kalėdas?“ Plačiau
2012-11-13
Metų pabaigoje rimtis ir susikaupimas, mintys skverbiasi prie pamatinių tautos istorijos verčių. Atmintis neleidžia palikti prieblandoje to, kas jaudina – 1263 m. iškilęs į šlovės aukštumą žuvo karalius Mindaugas. Pro memoria – glaudžiamės prie didžio palikimo, sieloje jautru ir nerimas. Plačiau
2012-11-06
Iš vaikystės prisimenu kokie darbštūs buvo tėvai, seneliai, kaip motina su močiute mokėjo labai plonai suverpti siūlus, gražiai išausti trinyčius, aštuonnyčius ar plonutėles drobes, milą viršutiniams rūbams. Kartą tarybiniams pareigūnams užkliuvo močiutės ir mamos audžiamos antklodės spalvos. Moterys gynėsi nesuprantančios apie kokios vėliavos spalvas mokyti valdžios vyrai kalba. Tiems patiko, kad juos, pradžiamokslį baigusius, moterys pavadino mokytais, ir paliko jas ramybėje. Nuo „marškų“ išmarginimų vaikystėje įsiminiau tautines spalvas. Močiutė nuo tarybų valdžios buvo daug prisikentėjusi dar ir dėl to, kad jos tikras brolis buvo kunigas. Plačiau
2012-11-06
Apie tremtį rašė daugelis. Visų atsiminimuose skirtingai atsispindi neteisybės, skriaudos, netekties godos. Kodėl Stasio Orvydo tėvai Antanas ir Stasė su devynmečiais dvyniais Stanislovu ir Angele atsidūrė Sibire, nepaaiškino net juos trėmę okupantai. Buožėmis buvo įvardijami turintys per 30 hektarų žemės. Jo tėvai turėjo tik  penkiolika. Matyt, kažkam žūt būt reikėjo įvykdyti, kaip tada sakydavo „nuleistą planą“. Tai buvo vykdoma bet kokia kaina. Kai į Vilnių vieno trėmimo metu vagonuose „pritrūko‘ žmonių iki „plano“, KGB generolas iš Maskvos įsakė tiesiog stoties rajone suimti ir sugrūsti į vagonus 25 ten gyvenusių šeimų, kurios nebuvo net tremiamųjų sąrašuose.  Didžiulės trėmimo operacijos „Priboj“ 1949 metais balandžio – liepos mėnesiais ištremta per 30 tūkstančių žmonių. Tais metais pradėta žmones varyti į kolūkius. Plačiau
2012-10-17
Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje, kuri yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos institute, trečiadienio pavakarę rengiama diskusija, skirta garsiam lietuvių išeivijos veikėjui, sociologui Vytautui Kavoliui. Plačiau
2012-08-28
Paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 21- osios metinės pirmiausia paminėtos jo gimtajame mieste Alytuje. Nuo 1992 m. kasmet organizuojamas futbolo turnyras kariui savanoriui A.Sakalauskui atminti vyko rugpjūčio 16-17 dienomis Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotame pėstininkų batalione.      Rugpjūčio 19d. Alytaus Šv.Angelų Sargų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už A.Sakalauską. Šalia bažnyčios esančiose kapinėse ant savanorio kapo padėtos gėlės ir tylos minute pagerbtas jo atminimas. Toliau renginys persikėlė į Alytaus miesto savivaldybės salę, kur buvo parodytas filmas „1991m.sausio 11-osios dienos priesaika Aukščiausioje Taryboje - Atkuriamajame Seime“, prisiminta 1991m. neramios rugpjūčio dienos, įteikti apie 60 dokumentų, vadinamų „Liudijimas“, valstybės gynėjams - kariams. Plačiau
2012-08-28
Interviu su Krymo autonominės respublikos M.K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos steigėja Marija Valentina Raulusevičiūte - Loginova Krymas – tai, pirmiausiai, Simferopolis su skitų Neapolio griuvėsiais, įspūdingais kunigaikščio M.Voroncovo rūmais, savimi besididžiuojanti Jalta, greta esantis 1812 metais įsteigtas Nikitskyj botanikos sodas, gausus egzotiška augmenija, Masandra ir Livadijos rūmai, primenantys Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio derybas 1945 - aisiais, Foroso miestelis, kur pučo metu “kalėjo“ M.Gorbačiovas su svita, Sevastopolis su begale istorijos ir architektūros paminklų, Alušta, Feodosija,  na ir pati Juodoji jūra, garsėjanti tuo, kad joje aptinkami beveik visi Mendelejevo lentelėje esantys elementai... Plačiau
2012-08-21
Baltijos kelias buvo ir liko atminime kaip XX amžiaus pabaigos Baltijos krašto tautų Laisvės ir Nepriklausomybės Atgimimo kulminacija. Tai kas įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. prasminga visiems amžiams. Precedento Europoje neturinti pilietinė akcija sugriovė ilgai galiojusią neteisybę ir visam pasauliui parodė trijų Baltijos tautų ryžtą Nepriklausomybei. Tuo įkvėpimu 1999 m. sveikinome prezidento Valdo Adamkaus iniciatyvą teikiant Baltijos kelio dieną rugpjūčio 23-čiąją minėti su tautos ir valstybės vėliava be juodo kaspino. Plačiau
2012-08-17
1939 08 23. Maskvoje pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas. Tai nepuolimo sutartis, liečianti SSRS ir nacistinės Vokietijos santykius. Taip pat prie nepuolimo sutarties yra pasirašomi (ne tuo pačiu metu) 3 slaptieji protokolai. Plačiau
2012-08-10
Nedraugingos jėgos šimtmečiais, kūrybingiausius ir gyvybingiausius mūsų kultūrai pasišventusius žmones nuolat naikino arba stūmė prievartiniais keliais iš Tėvynės į svetimas šalis. Lietuvių noras, kad ir po mirties, sugrįžti tėvynėn yra kažkoks fatališkas. Gyventi dar šiaip taip gali bet kur, o mirti būtinai reikia Tėvynėje. Plačiau
2012-08-08
Vilniuje atkuriamų Valdovų rūmų trečio aukšto Reprezentacinėje salėje baigtas tapyti frizas su 23 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės herbais. Tai XVI-XVII a. žymiausių Abiejų Tautų Respublikos giminių heraldika, priskiriama Renesanso epochai. Plačiau
2012-08-07
  Prieš 15 metų savo išleistoje knygoje „Laiko išsklaidyti“ rašiau:“ Ruduo...Gūdžiasi lyg gėdydamiesi savo nuogumo lapus numetę Kijevo kaštonai. Kaip ir Lietuvoje nuo ryto iki vakaro įkyriai dulksnoja lietus. Iš kažkur į kažkur skuba žmonės: ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, lenkai, lietuviai...“ Plačiau
2012-08-03
Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Henry Friedlanderis , Raulis Hilbergas,  Normanas Finkelsteinas  teigia, kad Europos  čigonų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui. Iš Vokietijos koncentracijos stovyklų labiausiai žinomas Osvencimo/Aušvico „čigonų lageris“.  1944 m.  naktį iš rugpjūčio 2-osios į  rugpjūčio 3-iąją Osvencime buvo nužudyta pasku-tiniai 2900 čigonų - vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, moterys ir vaikai.  2009 m. birželio 29 d. Europos tarybos  nutarimu  rug-pjūčio 2-oji  paskel-bta Tarptautine  romų holokausto aukų atminimo diena. Saulėtą 2012 m. rugpjūčio 2-osios dienos popietę Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" ir viešosios įstaigos Romų visuomenės centras kvietimu prie Panerių memorialo pora dešimčių Vilniaus romų ir būrelis jų bičiulių iš Lietuvos ir užsienio pagerbė Lietuvos romų holokausto aukų atminimą, Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė, priminė tragišką romų likimą Antrojo pasaulinio karo metais ir baisiąją rugpjūčio datą,  pabrėždama, jog jau penkti metai šią dieną stengiamasi į minėjimą Paneriuose atvežti kuo daugiau romų jaunimo. Plačiau
2012-07-30
Kaune šeštadienio vakarą koncertavusios pasaulinio garso amerikiečių roko grupės "Red Hot Chili Peppers" vokalistui Entoniui Kiedžiui (Anthony Kiedis) įteiktas genealoginis medis, liudijantis lietuviškas dainininko šaknis.  Plačiau
2012-07-03
Kasdien mus pasiekia milžiniškas srautas žinių apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Įvairūs minėjimai ir jubiliejai. Deja, ne visos žinios būna džaugsmingos, nemažai ir skaudžių. Ant tevynės laisvės aukuro sudėta daug ašarų, kraujo ir gyvybių. Netekome virš 700 tūkst. žmonių. Vien partizanų Lietuvos miškuose žuvo apie 22 tūkst.. Dalis pateko į nelaisvę ir buvo KGB rūsiuose sušaudyti arba kiti mirė lageriuose. O kiek grėsmingų naktų ir dienų žmonės budėjo prie Seimo ar kitų objektų Vilniuje. Meldėsi giedojo ir dainavo... Jie visi buvo pasirįžę kovoti ir nepasitraukti. Jau praėjo 22 metai laisvos Lietuvos, kaip ir pirmos Respublikos. Beliko labai mažai gyvų kovotojų. Jie jau amžinybėje... Bet ir jų šiandien nemini Lietuvos valdžia. Bando numarinti jų atminimą ir tyliai užmiršti. Plačiau
2012-06-29
  Birželio 20–22 d. Alytaus miesto pakraštyje vėl vykdytos 1947 m. rugpjūčio 11 d. Punios šile žuvusių partizanų – Dainavos apygardos vado kpt. Domininko Jėčio-Ąžuolio ir štabo narių: Vaclovo Kavaliausko-Juodvarnio, Miko Petrausko-Aro bei Jono Pilinsko-Krūmo palaikų paieškos. Plačiau
2012-06-15
  Lietuvai lemta gyventi tarp didelių kaimynų: Rusijos Vokietijos, Lenkijos. Kaimynų nepasirinksi... O santykių tarp kaimynų ne visada geri... Lietuvai visą laiką teko kovoti už tautos išlikimą: viduramžiais - tik nugalėjus kryžiuočius Žalgirio mūšyje galėjo lengviau atsikvėpti. Po Liublino unijos Lietuvai už valstybingumą teko grumtis su Lenkija. Ne kartą Lietuva kentė skaudžius Rusijos antpuolius, ypatingai nukentėjo per XVII vid. karą su Maskva, per kurį valstybė neteko žmonių ir vertingiausių kultūros meno vertybių. Rusijos kišimasis į Lietuvą visada jaučiamas... Po Abiejų Tautų Respublikos trijų (1772, 1793, 1795 m.) padalijimų Lietuva (išskyrus Užnemunę) patekusi į Rusijos imperijos sudėtį prarado be galo daug, netgi savo vardą - vadinta Šiaurės–Vakarų kraštu. Po II-ojo padalijimo (1794 m.) vyko Kosciuškos sukilimas, kuriam Lietuvoje vadovavo Jokūbas Jasinskis. XIX a. Lietuvoje prieš Rusiją imperijos okupaciją vyko du: 1931 ir 1863- m.sukilimai. Po pirmojo sukilimo pralaimėjimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, o po antrojo - vykdytas lietuvių kalbos bei rašto lotyniškais rašmenimis draudimas, trukęs 40 (1864 – 1904) metų. Po Rusijos imperijos jungu Lietuva buvo iki I ojo pasaulinio karo. Lietuvai visais laikais teko ginti savo kalbą, tikėjimą, savo kultūrą, žemę, kovoti už išlikimą. 1918 Vasario 16 d. paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, kurią reikėjo įtvirtinti - dar dvejus metus teko kovoti trimis frontais: su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Plačiau
2012-06-15
  Tikriausiai didžioji dauguma jau esate girdėję apie pastarųjų dienų įvykius. Taip, turimas omeny Juozo Ambrazevičiaus – Brazaičio iškilmingo perlaidojimo atvejis Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ir su jo asmeniu siejamos Lietuvos laikinosios vyriausybės (LVV) kritika ir apologija. Žinia, kad Brazaitis buvo šios vyriausybės ministras pirmininkas. Nesigilindamas į šios kritikos ir apologijos subtilybes, norėčiau išreikšti savo, kaip jauno žmogaus, požiūrį į Juozo Brazaičio asmenį ir LLV Su vidiniu užtikrintumu ir neslepiamu pasididžiavimo jausmu teigiu, jog Brazaitis ir LLV iš tiesų atliko didelės drąsos reikalaujantį ir svarbų politinį žingsnį. Jie, nors ir trumpam, bet iš esmės atstatė Lietuvos valstybingumą. Būtent šiame kontekste ir reikėtų matyti šios vyriausybės herojiškumą.  Plačiau
2012-05-29
  Alovės bažnyčios pastatymo data oficialiai minima 1802 metais, tačiau, anot įrašų mirties metrikose, buvo pastatyta 1797m.. Bažnyčią pastatė kunigaikštis Jokūbas Kęstutis – Gediminas, o ją pašventino kunigas Kazimieras Stanislovas Patynskis 1797 05 11. Bažnyčios fundariui atminti, po jo mirties buvo įrengta atminimo lenta, iki sovietmečio buvusi Alovės bažnyčioje. Lentoje buvo įrašas lenkų kalba: Plačiau