VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2013-01-04
Gilioje senovėje išmintingasis Ciceronas rašė: „Mums brangūs tėvai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos?“ Plačiau
2012-12-21
Skiriu šviesios atminties Molėtų valsčiaus Dabušių kaimo, jau nesantiems mūsų  tarpe žmonėms Pratazui Rakauskui, jo sūnui Kaziui Rakauskui  ir jų žmonoms, labai šaltą 1947 m. žiemos vakarą atvėrusiems duris ir savo namuose sušildžiusiems šių  prisiminimų autorių Plačiau
2012-12-14
Kiek mes belygintumėme 19 a. vidurio Adomo Mickevičiaus politines pažiūras su to meto Rusijos pažangiosios visuomenės atstovų mentalitetu, bent šiuo aspektu, tikrai nerasime bendrų dėsningumų, ypač kalbant apie laisvės sąvokos supratimą. Jau filomatų ir filaretų bei dekabristų laikotarpiu A. Mickevičius ir jo bičiuliai svajojo apie Abiejų valstybių respublikos nepriklausomybės atgavimą ir, žinoma, apie Rusijos imperijos susilpnėjimą. Tuomet tai buvo vienintelis kelias į laisvę. Dekabristai galvojo apie baudžiavos, patvaldystės panaikinimą, bet jokiu būdu nenorėjo Rusijos valstybės susilpnėjimo, o atvirkščiai - jie siekė Rusijos sustiprėjimo. Nepakito A. Mickevičiaus nuomonė šiuo klausimu ir kai 1853 metais prasidėjo Krymo karas. Plačiau
2012-12-14
Maltos ordino veikloje dalyvauja ir dalyvavo moterys. Jos vadinamos Maltos ordino damomis. Tiesa, prieš porą metų, 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, kiek nustebau vienoje priešrinkiminėje biografijoje perskaitęs, kad viena kandidatė  Jūratė Čypienė  prisistatė kaip Maltos ordino narė. Nekalbant jau apie tai, kad Maltos ordino pavadinimas negali būti naudojamas politiniais tikslais, rinkėjai buvo dezinformuoti. Akivaizdu, kad buvo sumaišytos sąvokos, o klaida ir liko neatitaisyta. Plačiau
2012-12-11
Daug kas sunyko, daug kas pakito, tik atminties brydė nesenstanti liko Savo ankstyva vaikyste esu susietas su gimtąja Jonava, provincijos baldžių miesteliu, įsikūrusio Neries slėnyje, judrioje Kauno, Ukmergės, Kėdainių kelių sankryžoje. Paauglystės metais prisimenu dažną tėvo 1919-1920 metų Lietuvos savanorio pasakojimą kaip jis pagal 1922 metų vadinamą didžiosios Žemės reformos įstatymą, kurį parengė ir sėkmingai vykdė Seimo narys M. Krupavičius ir ekonomistas Rimkus, iš kurių rankų, valstybės vardu, gavo iš parceliuojamo Beržų dvaro 10 ha žemės sklypo, nepaprastai gražiame Lokės ir Beržankos upelių krantų ir ąžuolų apsuptyje, šeštame Jonavos – Ukmergės plento kilometre, su tokiais pat vienminčiais, žemę mylinčiais, ją branginančiais Monkevičiais, Kasperavičiais, Dudėlais, Mikalauskais, Kalitais, Kalamantais, Šiogeriais ir kitais. Plačiau
2012-12-04
Intensyvėjant diskusijoms apie šeimos sampratą šiuolaikinėje visuomenėje, Istorinė Lietuvos Prezidentūra Kaune kviečia visus įdėmiau pažvelgti į savo tėvų ir senelių šeimas, jų puoselėjamas vertybes ir gyvenimo būdą. Kitų metų liepą, Valstybės dienos išvakarėse, Istorinėje Prezidentūroje - visuomenės lankomame muziejuje - bus atidaryta paroda "Pirmosios Lietuvos Respublikos inteligentų šeima: tarp tradicijos ir modernumo". Plačiau
2012-11-30
Manėme, kad rusų tankai. Nuo Miroslavo pusės į plentą važiavo keletas rusų karinių mašinų. Šios mašinos susidūrė su raudonaisiais tankais. Pasigirdo šūviai, sprogimai, gaudesys, užsidegė Stasio Palecko sodyba. Supratome, kad čia ne juokai. Tai vokiečiai. Iš mūsų namų buvo aiškiai viskas matyti. Tankai kiek pasisuka, paleidžia po keletą šūvių ir važiuoja toliau, nesustodami į Alytų. Po susišaudymų vietiniai žmonės nuėjo prie plento pamatyti vokiečių, kai kurie net mėtė gėles, nes žinojo, kad galės ramiai miegoti. Kiti surinko užmuštus rusų kareivėlius, sunešė prie vieškelio ir po dienos palaidojo. Kiti grabštesni ieškojo iš sudaužytų mašinų gėrybių. Visus, esančius prie plento žmones, nustebino, kai vienas kareivis vokietis iš mašinos lietuviškai paklausė: „Kaip gyvuojate vyrukai?“. Artėjant vakarui pasirodė penki rusų bombonešiai ir pradėjo bombarduoti plentą, kur buvo sustojusi vokiečių kariuomenė. Bet štai, iš kažkur pasirodė trys vokiečių naikintuvai ir užvirė oro kautynės. Maždaug po 10 minučių visi rusų lėktuvai buvo padegti. Matėsi, kaip degė rusų lėktuvai, kaip leidosi du parašiutai iš degančių lėktuvų. Koks likimas rusų lakūnų nežinomas. Lėktuvai nuo mūsų namų nukrito maždaug už 5-6 kilometrų. Rusų lėktuvai nuostolių nepadarė. Plačiau
2012-11-30
Jau, turbūt, niekada Lietuvos karo aviacija nebepasieks tokio palyginamojo vaidmens pasaulinėje aviacijos ir, konkrečiai karo aviacijos, istorijoje, kokį ji įgijo žaibiškai blykstelėjusi prieškarinėje Lietuvoje ir taip pat staiga iš jos išnykusi,- raudonojo okupanto sunaikinta. Vos susikūrus Lietuvos valstybei ir įgavus nepriklausomybę, buvusios Rusijos imperijos provincijos žemės ūkio krašte, kūrėsi jaunos valstybės kariuomenė, o jos sudėtyje paralėlei ir ginkluotųjų pajėgų naujovė – karo aviacija, kartu ir jos gamybinė bazė – buvo projektuojami ir statomi savos konstrukcijos kariniai lėktuvai. Tai buvo unikalu, todėl ta istorija pamokanti ir svarbi auklėjimui bei savigarbai. Istorija išnagrinėta, aprašyta, populiarinama. Jos papildymui, regiu pareigą papasakoti apie savo tėvo, Lietuvos karo aviacijos Ryšių tarnybos viršininko, aviacijos majoro, Adomo Augustino, gyvenimą. Plačiau
2012-11-27
  Pirmąkart Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir jai primetus  sovietų valdžią,  Lietuvoje pasirodė ir tos valdžios palydovai – prievarta, areštai, žudynės. Kasdien vis kas nors būdavo suimamas, išvežamas ar net nužudomas. Kartais be jokio teismo, nors „kaltinimų“ okupantai visada surasdavo. Areštai vis nesiliovė. Nuo 1941 m. pradžios iki gegužės pradžios buvo suimta daugiau kaip 500 žmonių, o prieš tai gal 1000 ar dar daugiau. Daugiausia buvo suimami inteligentai, karininkai, buvę policininkai, tarnautojai, neskaitant ministrų, generolų ar aukštesnio rango valdininkų. Artėjant pavasariui pradėjo sklisti gandai apie masinį lietuvių trėmimą į Sibirą. Prisimenu, suėję kaimynai tarpusavyje kalbėdavo maždaug taip: „... mes sėjome, o kas pjaus? Ir kur švęsime šv. Kalėdas?“ Plačiau
2012-11-13
Metų pabaigoje rimtis ir susikaupimas, mintys skverbiasi prie pamatinių tautos istorijos verčių. Atmintis neleidžia palikti prieblandoje to, kas jaudina – 1263 m. iškilęs į šlovės aukštumą žuvo karalius Mindaugas. Pro memoria – glaudžiamės prie didžio palikimo, sieloje jautru ir nerimas. Plačiau
2012-11-06
Iš vaikystės prisimenu kokie darbštūs buvo tėvai, seneliai, kaip motina su močiute mokėjo labai plonai suverpti siūlus, gražiai išausti trinyčius, aštuonnyčius ar plonutėles drobes, milą viršutiniams rūbams. Kartą tarybiniams pareigūnams užkliuvo močiutės ir mamos audžiamos antklodės spalvos. Moterys gynėsi nesuprantančios apie kokios vėliavos spalvas mokyti valdžios vyrai kalba. Tiems patiko, kad juos, pradžiamokslį baigusius, moterys pavadino mokytais, ir paliko jas ramybėje. Nuo „marškų“ išmarginimų vaikystėje įsiminiau tautines spalvas. Močiutė nuo tarybų valdžios buvo daug prisikentėjusi dar ir dėl to, kad jos tikras brolis buvo kunigas. Plačiau
2012-11-06
Apie tremtį rašė daugelis. Visų atsiminimuose skirtingai atsispindi neteisybės, skriaudos, netekties godos. Kodėl Stasio Orvydo tėvai Antanas ir Stasė su devynmečiais dvyniais Stanislovu ir Angele atsidūrė Sibire, nepaaiškino net juos trėmę okupantai. Buožėmis buvo įvardijami turintys per 30 hektarų žemės. Jo tėvai turėjo tik  penkiolika. Matyt, kažkam žūt būt reikėjo įvykdyti, kaip tada sakydavo „nuleistą planą“. Tai buvo vykdoma bet kokia kaina. Kai į Vilnių vieno trėmimo metu vagonuose „pritrūko‘ žmonių iki „plano“, KGB generolas iš Maskvos įsakė tiesiog stoties rajone suimti ir sugrūsti į vagonus 25 ten gyvenusių šeimų, kurios nebuvo net tremiamųjų sąrašuose.  Didžiulės trėmimo operacijos „Priboj“ 1949 metais balandžio – liepos mėnesiais ištremta per 30 tūkstančių žmonių. Tais metais pradėta žmones varyti į kolūkius. Plačiau
2012-10-17
Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje, kuri yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos institute, trečiadienio pavakarę rengiama diskusija, skirta garsiam lietuvių išeivijos veikėjui, sociologui Vytautui Kavoliui. Plačiau
2012-08-28
Paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 21- osios metinės pirmiausia paminėtos jo gimtajame mieste Alytuje. Nuo 1992 m. kasmet organizuojamas futbolo turnyras kariui savanoriui A.Sakalauskui atminti vyko rugpjūčio 16-17 dienomis Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotame pėstininkų batalione.      Rugpjūčio 19d. Alytaus Šv.Angelų Sargų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už A.Sakalauską. Šalia bažnyčios esančiose kapinėse ant savanorio kapo padėtos gėlės ir tylos minute pagerbtas jo atminimas. Toliau renginys persikėlė į Alytaus miesto savivaldybės salę, kur buvo parodytas filmas „1991m.sausio 11-osios dienos priesaika Aukščiausioje Taryboje - Atkuriamajame Seime“, prisiminta 1991m. neramios rugpjūčio dienos, įteikti apie 60 dokumentų, vadinamų „Liudijimas“, valstybės gynėjams - kariams. Plačiau
2012-08-28
Interviu su Krymo autonominės respublikos M.K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos steigėja Marija Valentina Raulusevičiūte - Loginova Krymas – tai, pirmiausiai, Simferopolis su skitų Neapolio griuvėsiais, įspūdingais kunigaikščio M.Voroncovo rūmais, savimi besididžiuojanti Jalta, greta esantis 1812 metais įsteigtas Nikitskyj botanikos sodas, gausus egzotiška augmenija, Masandra ir Livadijos rūmai, primenantys Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio derybas 1945 - aisiais, Foroso miestelis, kur pučo metu “kalėjo“ M.Gorbačiovas su svita, Sevastopolis su begale istorijos ir architektūros paminklų, Alušta, Feodosija,  na ir pati Juodoji jūra, garsėjanti tuo, kad joje aptinkami beveik visi Mendelejevo lentelėje esantys elementai... Plačiau
2012-08-21
Baltijos kelias buvo ir liko atminime kaip XX amžiaus pabaigos Baltijos krašto tautų Laisvės ir Nepriklausomybės Atgimimo kulminacija. Tai kas įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. prasminga visiems amžiams. Precedento Europoje neturinti pilietinė akcija sugriovė ilgai galiojusią neteisybę ir visam pasauliui parodė trijų Baltijos tautų ryžtą Nepriklausomybei. Tuo įkvėpimu 1999 m. sveikinome prezidento Valdo Adamkaus iniciatyvą teikiant Baltijos kelio dieną rugpjūčio 23-čiąją minėti su tautos ir valstybės vėliava be juodo kaspino. Plačiau
2012-08-17
1939 08 23. Maskvoje pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas. Tai nepuolimo sutartis, liečianti SSRS ir nacistinės Vokietijos santykius. Taip pat prie nepuolimo sutarties yra pasirašomi (ne tuo pačiu metu) 3 slaptieji protokolai. Plačiau
2012-08-10
Nedraugingos jėgos šimtmečiais, kūrybingiausius ir gyvybingiausius mūsų kultūrai pasišventusius žmones nuolat naikino arba stūmė prievartiniais keliais iš Tėvynės į svetimas šalis. Lietuvių noras, kad ir po mirties, sugrįžti tėvynėn yra kažkoks fatališkas. Gyventi dar šiaip taip gali bet kur, o mirti būtinai reikia Tėvynėje. Plačiau
2012-08-08
Vilniuje atkuriamų Valdovų rūmų trečio aukšto Reprezentacinėje salėje baigtas tapyti frizas su 23 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės herbais. Tai XVI-XVII a. žymiausių Abiejų Tautų Respublikos giminių heraldika, priskiriama Renesanso epochai. Plačiau