VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Istorijos akcentai

10 05. Istorija mena

Lietuvos istorija mena

1865 m. Rusijos imperijoje įteisintas lietuviškos spaudos draudimas - uždrausta spausdinti ir įvežti iš užsienio bet kokius lietuviškus leidinius lotynišku raidynu.

1927 m. Vilniaus krašte uždaryta lietuvių mokytojų seminarija.

1990 m. įkurtas Atviros Lietuvos fondas.

1991 m. Prancūzijos nacionalinis bankas grąžino Lietuvos Vyriausybei Lietuvos Respublikos auksą - 2 tonas 246 kilogramus.

1999 m. darbą pradėjo Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

2003 m. Vilniaus arkikatedroje baigėsi Europos vyskupų konferencijų tarybos plenarinė asamblėja, kurioje dalyvavo 34 Europos vyskupų konferencijų vadovai.

2010 m. prie Garliavos vidurinės mokyklos atidengtas paminklinis akmuo tremtyje sušaudytam Garliavos pradžios mokyklos vedėjui Adomui Mitkui - vietos šaulių kuopos vadui bei visiems Kauno rajono mokytojams - tremties aukoms.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1285 m. nuo maro mirė Prancūzijos karalius Pilypas III.

1713 m. gimė prancūzų filosofas ir rašytojas Denis Didro (Denis Diderot). Savo 28 tomų "Enciklopedijoje" jis pamėgino apžvelgti visą žmonijos pažinimą.

1819 m. gimė Islandijos rašytojas ir poetas, 1850 m. sukūręs pirmąjį Islandijos istorijoje romaną, Jonas Torodsenas (Jon Thoroddsen).

1830 m. gimė 21-asis JAV prezidentas Česteris Alanas Arturas (Chester Alan Arthur), šalį valdęs 1881-1885 metais.

1864 m. gimė prancūzas Luisas Liumjeras (Louis Lumiere), kartu su savo broliu Ogiustu (Auguste) sukūręs spalvotos fotografijos metodą.

1880 m. mirė vokiečių kilmės operečių kompozitorius prancūzas Žakas Ofenbachas (Jacques Offenbach).

1882 m. gimė JAV fizikas Robertas Hatčingsas Godardas (Robert Hutchings Goddard), laikomas šiuolaikinės raketų technologijos pradininku. 1926 metais jis sukūrė ir sukonstravo pirmąją skysto kuro raketą.

1908 m. Bulgarija paskelbė apie nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos.

1930 m. Prancūzijoje sudužus britų orlaiviui žuvo 48 iš 54 keleivių.

1936 m. gimė dramaturgas Vaclavas Havelas. 1989 metais jis tapo Čekoslovakijos prezidentu, o nuo 1993 metų - Čekijos prezidentu.

1938 m. atsistatydino ir į užsienį pabėgo Čekoslovakijos prezidentas Eduardas Benešas.

1947 m. Varšuvoje įsteigtas Kominformas - Komunistų informacijos biuras, turėjęs koordinuoti Europos komunistų partijų veiklą.

1954 m. Didžioji Britanija, Italija, JAV ir Jugoslavija susitarė padalyti Triesto miestą į jugoslavišką ir itališką zonas.

1964 m. iškasę tunelį po Berlyno siena į vakarinę miesto dalį pabėgo 57 rytų vokiečiai. Tai buvo didžiausias masinis pabėgimas į Vakarus nuo Berlyno sienos pastatymo.

1983 m. Lenkijos "Solidarumo" profesinės sąjungos lyderis Lechas Valensa (Lech Walęsa) gavo Nobelio taikos premiją.

1988 m. Čilės rinkėjai per referendumą balsavo prieš pasiūlymą pratęsti prezidento Augusto Pinočeto (August Pinochet) kadenciją.

1989 m. Nobelio taikos premija paskirta dvasiniam ir pasaulietiniam Tibeto vadovui Dalailamai (Dalai Lama).

1994 m. Šveicarijoje nusižudė beveik 50 Saulės tamplierių ordino narių.

1995 m. po du mėnesius trukusios diplomatinės misijos Balkanuose JAV tarpininkas Ričardas Holbrukas (Richard Holbrooke) pasiekė paliaubų susitarimą.

1998 m. JAV Atstovų Rūmų komitetas pritarė, kad būtų pradėta oficiali prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) apkaltos ir nušalinimo nuo pareigų procedūra.

1999 m. centrinėje Londono dalyje susidūrus ir užsidegus dviem sausakimšiems traukiniams žuvo 31 žmogus.

2000 m. demonstrantai šturmavo Jugoslavijos parlamento rūmus Belgrade, o opozicijos lyderis Vojislavas Koštunica didžiulei miniai pareiškė, kad nuverstas prezidentas Slobodanas Miloševičius.

2001 m. sulaukusi 94 metų amžiaus mirė Emilija Šindler (Emilie Schindler), kuri kartu su savo vyru Oskaru (Oskar) per Antrąjį pasaulinį karą nuo mirties išgelbėjo šimtus žydų.

2003 m. Čečėnijos prezidento rinkimus laimėjo Kremliaus remtas buvęs musulmonų dvasininkas Achmadas Kadyrovas. 2004 metų gegužės mėnesį jis buvo nužudytas.

2004 m. Deividas Grosas (David Gross), Deividas Policeris (David Politzer) ir Frenkas Vilčekas (Frank Wilczek) laimėjo 2004 metų Nobelio fizikos premiją už paaiškinimus, kaip sąveikauja pagrindiniai gamtos blokai, kvarkai, ir kaip dėl tokios sąveikos sukasi moneta arba susidaro Visata.

Atgal