Įvykiai
03 26. Konferencija „Scientia et Historia – 2013“
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2004 m. prof. Juozo Algimanto Krikštopaičio iniciatyva pradėtos organizuoti Lietuvos mokslo istorijai ir mokslo filosofijai skirtos konferencijos „Scientia et Historia“. Tad šįmet kovo 21–22 dienomis Vilniuje Lietuvos Kultūros tyrimų instituto salėje vyko jau 20-oji konferencija, organizuota Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos, Lietuvos Kultūros tyrimų instituto ir LMA Mokslininkų rūmų. Konferencijos antrąją dieną, skirtą istoriniams tyrinėjimams, buvo perskaityta 17 pranešimų: keturi iš jų (Joanos Kastickaitės; Raimondos Jankauskienės, Danutės Kimtienės ir Mudžio Šalkauskio; Birutės Valeckienės; Broniaus Riaubos ir Nijolės Vasiliauskaitės) stendiniai. Kaip sakė konferenciją pradėdamas prof. J. A. Krikštopaitis – pirmąsyk konferencijų istorijoje, dėl laiko stokos, pabandyta pateikti stendinius pranešimus. Konferenciją prof. A. J. Krikštopaičiui padėjo organizuoti dr. Birutė Railienė ir LEU doc. dr. Romualdas Juzefovičius.
Kviestinis svečias – akademikas Algimantas Grigelis, skaitė paskaitą „Prof. Mykolas Kaveckis Lietuvos geologijos istorijoje“, skirtoje Lietuvos Geologijos mokslų 210-sioms metinėms.
Pranešimai istorinių tyrinėjimų sekcijoje buvo skirti istorinių įvykių jubiliejams (prof. Henrika Ilgevič „Artūras Grottgeris (1837–1867) ir jo paveikslų ciklai, vaizduojantys 1863 m. sukilimą“).
Apžvelgtos asmenybės jų jubiliejų progomis (doc. dr. Juozas Banionis „Bogdano Chmielevskio (1913–1980) darbų reikšmė mokslo istorijai“; dr. Gailė Žalūdienė „Vilniaus universiteto prof. Juozui Lukoševičiui – 150 metų“).
Konferencijos „Scientia et Historia – 2013“ dalyvių grupelė: iš kairės: mgsr. Nerijus Pipiras, prof. Algimantas Juozas Krikštopaitis, dr. Aldona Vasiliauskienė, doc. dr. Juozas Banionis, doc. dr. Romualdas Juzefovičius. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Dr. Birutė Railienė kalbėjo apie Tadą Vrublevskį, jo atliktus darbus, pristatė bibliografinę rodyklę.
Apžvelgta moterų veikla Lietuvių mokslo draugijoje (Eglė Paškevičiūtė – Kundrotienė), Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos iniciatyva organizuotas regionų tyrimas „Vilnijos vartai“ ir bibliotekų indėlis į šią veiklą (Zita Tiukšienė), Lietuvos muziejų edukacinis vaidmuo mokslo istorijos požiūriu (doc. dr. Anastazija Keršytė).
Dr. Rasa Kivilšienė ir dr. Eglė Makariūnienė, detalizuodamos vykusias konferencijas, parengė pranešimą „Konferencijų „Scientia et historia“ pranešimų statistinė analizė (skiriama SH 20-mečiui)“. Pranešime atlikta skaitytų pranešimų pagal mokslo sritis kruopšti analizė, sudarytos schemos, pristatyti aktyviausi pranešėjai.
Prof. J. A. Krikštopaičio tema „Istoriniai Lietuvos mokslo tyrinėjimai: trumpa charakteristika“.
2012 m. minint muziejų metus, Rokiškio krašto muziejus išrinktas metų muziejumi, o dar 2010 m. už edukacines programas, puikų darbą su vaikais ir jaunimu jis buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija. Apie tai rašė Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marijona Mieliauskienė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ (žr.: 2013 m. vasario 16 d. Nr. 4. P. 13). Tad dr. Algimanto Jakimavičiaus pranešimas „Rokiškio dvaras ir muziejus. Mokslo ir kultūros fragmentas“ prasmingai įsilieja į minėto muziejaus vykdomą edukacinę programą. Mokslininkas pristatė grafų Tiškevičių veiklą, kalbėjo apie Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios statybą.
Pranešimai dvasininkijai
Net trys pranešimai buvo skirti žymiems Lietuvos dvasininkams: Kristupui (Krištapui) Čibirui (1888 12 14–1914 05 31–1942 03 23), Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) ir arkivyskupui metropolitui Juozapui Jonui Skvireckui (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03). Šie 2013-ieji metai jubiliejiniai čia paminėtiems dvasininkams: rugsėjo 18 d. –arkivyskupo metropolito J. Skvirecko 140-ieji gimimo metai, lapkričio 8 d. – arkivyskupo M. Reinio 60-ieji mirties metai Vladimiro (prie Kliazmos, 180 km. nuo Maskvos) centrale (kalėjime), gruodžio 14 d. – kun. K. Čibiro 125-ieji gimimo metai. Tad džiugu, kad mokslo istorikai šiais, Tikėjimo metais, gavėnios laikmetyje, skyrė dėmesį Lietuvai nusipelniusios dvasininkijos atstovams.
Iš doc. dr. Romualdo Juzefovičiaus pranešimo
Doc. dr. Romualdas Juzefovičius pranešime „Vilniaus lietuvių švietėjo Kristupo Čibiro sociokultūrinis palikimas“ išskyrė dvasininko veiklą Lietuvių mokslo draugijoje, Lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“ ir „Vilniaus garso“ redakcijoje, kalbėjo apie jo vardo įamžinimą bažnyčioje, šventoriuje, kapinėse. Atskleidė jo indėlį Lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“, kurio paskutiniu pirmininku kunigas buvo išrinktas 1933 m. rugpjūčio 14 d. ir šias pareigas ėjo iki 1940 m. rudenio, kol sovietinė valdžia uždraudė „Rytą“ bei kitų katalikiškų organizacijų veiklą (pranešėjas pastebėjo, kad 1938 sausio 28 d. „Ryto“ veiklą uždraudė lenkų valdžia ir tas draudimas tęsėsi iki 1939 m. gegužės 20 d.).
2004 m. „Ryto“ draugija atsikūrė ir pirmininko A. Masaičio iniciatyva 2013 m. sausio 31 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo organizuotas gražus šios organizacijos 100-mečio paminėjimas su šv. Mišiomis, moksline konferencija, parodos atidarymu. Prelegentas akcentavo svarbų LEU vaidmenį konferencijos organizavime, pravedime, pranešimų parengime.
Dera priminti, kad pranešėjas LEU docentas dr. R. Juzefovičius, aktyviai įsijungė į „Ryto“ 100-mečio minėjimą, skaitė pranešimą, parengė straipsnį moksliniam leidiniui, ne vieną straipsnį recenzavo. Tęsdamas kun. K. Čibiro veiklos tyrinėjimą, rengia straipsnį religijos mokslų žurnalui „Soter“, kurį leidžia VDU Katalikų teologijos fakultetas (kuruoja Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Didysis Kancleris – arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ).
Kelios mgsr. Nerijaus Pipiro pranešimo mintys
Kauno kunigų seminarijos klierikas mgsr. Nerijus Pipiras skaitė pranešimą „Vyskupas Mečislovas Reinys Vytauto Didžiojo universitete“. Prelegentas iškėlė tuometinį vyskupą, kaip mokslinių disciplinų skatintoją universitete, raginusį studentus publikuoti jų parašytus darbus. Pabrėžė vyskupo paskaitų paprastumą, požiūrį į studentus, kaip į jaunesnius kolegas, kuriems reikia patarti, juos padrąsinti, paskatinti.
M. Reinio auditorija – paprastas žmogus. Vyskupas lankėsi įvairiuose katalikiškuose renginiuose į viską žvelgdamas Apreiškimo ir Doros šviesoje: su meile – Kristaus akimis.
M. Reinys – krikščionis, inteligentas, mokslininkas žvelgė į problemas ne tik dogmatiniu, bet ir moksliniu žvilgsniu. Nuolat domėjosi mokslo atradimais, net ir būdamas Vladimiro centrale prašė kalėjimo vyresnybės už jo pinigus nupirkti mokslinę knygą.
„Logos“ žurnale išspausdintame M. Reinio straipsnyje „Intuicijos problema“, kaip kalbėjo prelegentas N. Pipiras, matyti, kaip autorius mokslinę tiesą mokėjo pritaikyti labai paprastai, šiame straipsnyje pristatydamas ir Tomą Akvinietį, ir šv. Augustiną, ir kitus filosofus.
1940 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio (1876 02 07–1901 03 09–1926 06 24–1955 04 09) padėjėju, arkivyskupas M. Reinys jau nebeturėjo tiesioginės auditorijos (Kauno, vėliau Vytauto Didžiojo universitete M. Reinys dirbo 1922–1940 m.). Vilniuje arkivyskupo M. Reinio rūpestį jaunimu bei visais ganomaisiais liudija jo Ganytojiški laiškai.
Apie Šventojo Rašto vertėją arkivyskupą metropolitą Juozapą Joną Skvirecką
Dr. Aldona Vasiliauskienė pranešime „Arkivyskupas J. Skvireckas – Šventojo Rašto vertėjas“, pateikė keletą arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03) veiklos krypčių: Šventojo Rašto vertėjas, pirmasis Lietuvos Bažnytinės provincijos arkivyskupas metropolitas, pirmasis Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas, nesišalinęs (jei tik leido laikas ir galimybės) įvairios visuomeninės veiklos.
Prelegentė informavo, kad „Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) iniciatyva 2014 m. planuojama išleisti plačios apimties monografiją, skirtą Daujėnų valsčiui, kuriame bus išsami medžiaga ir apie J. Skvirecką. Būsimasis arkivyskupas metropolitas gimė Daujėnų parapijai priklausiusiame Rinkūnų kaime, tačiau greitai tėvai persikėlė į Girsūdų kaimą.
1900 m. gegužės 15 d. su aukščiausiu pagyrimu Petrapilio dvasinėje akademijoje išlaikė egzaminus ir parašė disertaciją „Comparationes inter eloquentiam athnicorum et christianorum“ (Pagonių ir krikščionių iškalbos skirtumai), gaudamas teologijos magistro laipsnį – auksinį teologijos magistro Kryžių.
Žemaičių kunigų seminarijoje 1901 m. sausio 1 d. iš prelato Aleksandro Dambrausko – Jakšto perėmė Šventojo Rašto katedrą ir pradėjo dėstyti Šventojo Rašto įvadą, Senojo ir Naujojo Testamento egzegezę, lotynų kalbą ir Katekizmą – tai buvo paskata pradėti versti Šventąjį Raštą. Tada Maironis sakė: „Dabar tu esi Šventojo Rašto profesorius [...]. Geriau negali savo gabumų panaudoti, kaip imdamas versti lietuvių kalbon taip labai reikalingą mums Šventąjį Raštą“
J. Skvireckas galėjo imtis šio milžiniško darbo – Šventojo Rašto vertimo, nes gerai mokėjo daugelį kalbų: rusų, vokiečių, prancūzų, anglų, lenkų ir lotynų, be to, tobulai išmoko biblines kalbas
Šventojo Rašto vertimą arkivyskupas atliko pagal oficialų lotyniškosios Vulgatos tekstą, pridėdamas išsamius paaiškinimus. 1911–1937 m. buvo išleistos visos 6 knygos. Tačiau arkivyskupas, būdamas labai kruopštus, tuo vertimu nesitenkino, jį visąlaik tobulino.
Artėjant sovietinei armijai arkivyskupas J. Skvireckas 1944 m. buvo priverstas išvykti iš Lietuvos. Po ilgų sunkių kelionių pasiekė Vieną, o 1945 m. pavasarį persikėlė į Tirolį. Įsikūrė Zamse (Camze) prie Landeko, Šv. Vincento seserų vienuolyne (Austrija). Net ir priverstinio išeivio sąlygomis jis dirbo ir ganytojišką, ir mokslo darbą: be Šventojo Rašto tobulinamų vertimų atliko ir kitų ženklių darbų.
Konferencijos „Scientia et Historia – 2013“ metu. Iš kairės: mgsr. Nerijus Pipiras, doc. dr. Marija Pečiukonienė ir Liucija Orentaitė
1945 m. rudenį lankydamasis Romoje, jis informavo Šventąjį Tėvą apie Lietuvą bei lietuvius išeivius. Kartu su vyskupais Vincentu Brizgiu (1903 11 10–1927 06 05–1940 05 19–1992 04 23) ir Vincentu Padolskiu (1904 04 21–1927 08 21–1940 08 04–1960 05 06) laišku kreipėsi į viso pasaulio vyskupus, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos tragediją, prašydamas moralinės ir materialinės paramos lietuviams kovoje prieš bolševikus.
1945 m. spalio 5 d. atvykęs į Romą, rūpinosi lietuvių kolegijos įsteigimu: susitikimai su atsakingais asmenimis, o spalio 13 d. – ir su popiežiumi Pijum XII privačioje audiencijoje buvo lemiami steigiant Romoje Šv. Kazimiero kolegiją. 1945 m. gruodžio 1 d. J. Skvireckas iš Šveicarijos parašė laišką kardinolui Pizzardo pranešdamas, kad lietuvių kolegijos steigimui yra deponuota 17 000 aukso dolerių. Ši materiali parama pagreitino kolegijos įkūrimą. Nors lietuvių Šv. Kazimiero kolegija Romoje pradėjo veikti 1945 m. (gruodžio 4 d. arkivyskupo J. Skvirecko teikimu rektoriumi buvo paskirtas kun. Ladas Tulaba (1912 04 28–1934 09 16–2002 06 16), bet oficialiai paskelbta tik 1948 m. gruodžio 1 d. Jo Šventenybės Pijaus XII Šventųjų studijų kongregacijos dekretu.
Arkivyskupo prašymu 1948 m. birželio 11 d. Šventasis Tėvas Pijus XII šv. Kazimierą paskyrė ypatingu Lietuvos jaunimo globėju. 1951 m. J. Skvireckas lankėsi Romoje. Šv. Kazimiero kolegijoje atšventė Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimo 25-metį ir 700 krikščionybės įvedimo Lietuvoje metus. Tada iškilmingu aktu Lietuva buvo paaukota Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Pastebėtina, kad dar 1934 m. pirmojo tautinio Lietuvos eucharistinio kongreso metu iškilmingu aktu Lietuva buvo paaukota Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.
Zamse, liūdėdamas dėl tėvynės likimo, tikėdamas jos šviesesne ateitimi, tobulino savo didžiulį darbą – Šventojo Rašto vertimą. 1946–1956 m. intensyvaus darbo rezultatas – naujas pataisytas Šventojo Rašto leidimas: 1955 m. I t. (1045 p.), 1958 m. II t. (1241 p.).
O 1958 m. Romoje išleistas naujo Šventojo Rašto vertimo II tomas.
Nuo 1957 m. J. Skvirecko sveikata pradėjo silpti. 1959 m. gruodžio 3 d., peržengęs 86 metų slenkstį arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas iškeliavo į Amžinybę. Buvo palaidotas Zamso vienuolyno bažnyčios specialiai įrengtoje kriptoje. 1998 m. lapkričio 28 d. karstas su jo palaikais iškilmingai perlaidotas Kauno arkikatedroje.
Kun. Stasys Yla yra rašęs: „J. Skvirecko didybei užtenka dviejų žodžių – darbo ir ištvermės. Be jų mūsų tauta nebūtų turėjusi pilno Dievo žodžio vertimo“.
Dr. prel. Juozas Prunskis taip įvertino arkivyskupo asmenybę: „Lietuvos istorijon JE Arkivyskupo Juozapo Skvirecko vardas neišdildomai parašytas. Kaip pirmasis naujai sukurtos Lietuvos Bažnytinės provincijos Metropolitas katalikiškoje šalyje, civiliniu mastu vertinant, jis prilygtų savarankiško, nuo kitų tarpininkų nepriklausomo teritorinio vieneto prezidentui. Kaip Šventojo Rašto vertėjas Ekscelencija yra asmenybė, kurios tauta laukia šimtmečiais“.
Prel. A. Dambrauskas – Jakštas apie kruopštų J. Skvirecko darbą kalbėjo: „Katalikiškas viso Šventojo Rašto lietuvių kalbon išvertimas – savo svarba, galima sakyti, yra ne mažiau brangintinas kaip visos Lietuvos pakrikštijimas. Tuo išvertimu padėtas tikras pamatas visai katalikiškajai religinei lietuvių literatūrai. Jis turės įtakos ir mūsų pasaulietiškai raštijai. Taigi šio vertimo išleidimas yra dalykas pirmaeilis, sudarąs epochą“.
Atgal
.jpg)
