VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kelionės

11 23. Žygeiviai keliavo per Karsakiškio, Uoginių apylinkes

Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė

Lapkričio 16 d. devintojo žygio, skirto 1863m. sukilimo 150-osioms metinėms paminėti, dalyviai vyko iš Panevėžio link Kupiškio rajono. Pirmasis sustojimas buvo po didžiuliu ąžuolu Kakūnų kaime, netoli Karsakiškio, Panevėžio rajone. Čia stovi paminklinis akmuo, skirtas Z.Sierakausko ir A.Mackevičiaus vadovaujamų būrių 1863m. balandžio 26 dienos kautynėms atminti. Kalbėjo žygio vadovas Algimantas Stalilionis, kraštotyrininkas Bronislovas Mažylis.

Prie dailininkės Danutės Rudytės kapo Palaukių kapinėse. Onos Striškienės foto

Uždegta žvakė, vedant žygeiviui Donatui Malinauskui dalyviai sudainavo vieną iš Vėlinių dainų.

Sustota prie Karsakiškio bažnyčios, kurioje atskirais laikotarpiais du kartus yra kunigavęs kunigas poetas, giesmės „Pulkim ant kelių“ autorius Antanas Strazdas, tai žymi bareljefas, esantis bažnyčios viduje. Prisiminta šios gyvenvietės istorija praeityje. Sekantis sustojimas – Palaukių kapinės. Aplankyti 1863 m. sukilėlių, 1918 m. savanorių ir pulkininkų Juozo ir Tomo Vidugirių kapai. Ilgiau sustota prie etnologės, dailininkės, Sąjūdžio bendradarbės Danutės Rudytės kapo. Įsiamžinta bandant apglėbti storąją Maro pušį, esančią šalia Palaukių koplytėlės. Kapinėse pasakojo Bronislovas Mažylis, Algimantas Stalilionis, Ona Striškienė. Atminčiai prie lankytų kapų uždegtos žvakės.

Nors Tiltagalių pilkapynas, kaimo kapinės su koplyčia netoli nuo Palaukių, tačiau pasiekti nėra lengva, nes tą šeštadienį lijo lietus, o kaimo keliukai pažliugę. Tiltagalių koplyčia statyta  iš lauko akmenų, papuošiant smulkų akmenukų mozaika, vietinių meistrų 1859 metais. Čia švenčiami Šv. Mykolo atlaidai. Toje pačioje kapinių teritorijoje yra pilkapių, šalia kapinių yra nemaža pilkapių teritorija. Šiame ir gretimuose kaimuose ekspedicijų metų yra surinkta nemažai archeologinių radinių, kurie yra Panevėžio kraštotyros ir kituose muziejuose. Kapinėse kalbėjo archeologas Dovilas Petrulis. Bronislovas Mažylis iš Simono Daukanto raštų perskaitė ištrauką apie Saulės mūšį, kuris manoma, kad vykęs netolimuose šių Akmenių, Tiltagalių kaimų laukuose.

                                              

Prie Tiltagalių koplyčios Br. Mažylis kalba apie Saulės mūšį

Pravažiavę Akmenius, Gelažius, jau Kupiškio rajone pasukome pro Antašavos aikštę, kurioje stovi Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia, į Uoginių kaimą. Sustojome Adomo Petrausko sodyboje – muziejuje. Čia galima išbūti visą dieną ir tai neįmanoma pamatyti visų akmenų, jų kompozicijų, medžio drožinių, natūralių jų figūrų. Sunku apeiti ir įdėmiai apžiūrėti du namus, viename iš jų devyniasdešimties sulaukė pats Adomas Petrauskas, dvi klėtis, padargų stoginę ir unikalųjį pastatą – bokštą. Žinau, kad žmogus atidavęs visą savo gyvenimą, jėgas ir lėšas senovės atminties saugojimui ir pats buvęs šio kolūkio vadovu, visada sulaukė supratimo ir paramos iš buvusių Antašavos kolūkio vadovų, manau, jog todėl tiek daug galėjo nuveikti ir palikti ateities kartoms. Mums buvo leista viename iš kambarių sušilti ir papietauti, už ką esame nuoširdžiai dėkingi.

Uoginių kapinėse aplankėme muziejininko Adomo Petrausko kapą, uždegėme žvakes. Apžiūrėjome kapinėse esančią medinę Šv. Marijos Magdelianos koplyčią, kurioje kunigavo kunigas poetas Antanas Strazdas.

Atminimo lenta prie Uoginių koplčios, kur kunigavo AntanasStrazdas

Nuvykome į Darsiškių kaimą, kuriame yra 1863 m. sukilėlių kapai. Prie 1975 m. slapčia žygeivių pastatyto medinio atminties ženklo (aut. A. Petrulis) ir simbolinio kapo kalbėjo Algimantas Stalilionis, Bronislovas Mažylis, eiles skaitė Juozas Braidokas, Ona Striškienė.

Jau visai temstant pasiekėme Bikiškio (Daukšėnų) gražiai prižiūrimas, miške esančias, kaimo kapines. Sustojome prie 1944-1954 metais paslapčia palaidotų partizanų kapų, esančių netoli koplyčios, uždegėme žvakes, dainavome partizanų dainas ir sugiedojome Tautišką giesmę. Tiesiog dėl tamsos nebesustojome prie Užubalių kaime, partizanų, jų rėmėjų Birbilų sodyboje pastatyto kryžiaus.

Žygis baigėsi Panevėžyje Smėlynės gatvėje, prie apaštalų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, kur yra paminklas 1863 metų sukilimo aukoms atminti. Šiame žygyje dalyvavo Panevėžio žygeiviai, jų draugai iš Pasvalio, Panevėžio. Ypač džiugu buvo matyti gražią jauną Donato Malinausko šeimą, dėkingi jam, kad jis mus pavėžėjo netausodamas sudėtinguose rudens keliuose savo mikroautobuso, linkime jo šeimai ir toliau būti tokiai darniai, optimistiškai žvelgiančiai ateitin. Keliautojai dar kartą turėjo progos įsitikinti koks gražus mūsų kraštas ir gerbtina jo praeitis.

Šis žygis buvo kovų ir netekčių takais, žygeiviai rimtai pakalbėję apie rimtus dalykus, sugebėjo įžiūrėti tą dieną ypatingai švytėjusius Aldonos ir Juozo Braidomų veidus, jų santuokai lapkričio 16-ąją sukako keturiasdešimt. Suskynėme ir sukomponavome tvirtą miškų puokštę, ji kaip ir tų dviejų žmonių tarpusavio supratimas, darna ir meilė niekada neprapuls.

Atgal