VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra, menas

2024.01.01.SARTŲ EŽERO MUSTANGAI

Kęstutis K. Šiaulytis

 Apžvelgiant garsųjį Sartų ežerą iš gandro skrydžio (paprasčiau patyrinėti „Google“ žemėlapyje), regi tarsi raizgių šakų vandenų medį, ar pinklių antropomorfinių rankovių gestus, bet tuoj kyla ir dar kita asociacija – įvairiomis kryptimis padrikusios ežero atšakos, įlankos, primena laukinių arklių – mustangų tabūno dūksmą, mat kiekviena, didelė, maža ežero įlanka, panaši į žirgo galvą.

Sartų ežero vandenų ristūnai

Manding, senovės aukštaičiai, irgi pamatė tuos arklių siluetus, kad davė ežerui Sartų vardą? O gal, kokios laumės taip sprendė ir lėmė, skirdamos ežerui vardą ir ateitį – tapti garsia žirgų lenktynių ant ledo erdve? Manoma, kad tokios, rogėse įsitaisiusių vadeliotojų varžybos Sartų toliuose vykdavo jau XVIII amžiuje. Šiais laikais, čia jau daugelį metų organizuojama arklių sporto entuziastų pamėgta žiemos šventė. Vasario 3 dieną, šeštadienį, po ilgokos „šlapių“ žiemų pertraukos, Dusetų hipodrome, vėl, kartu su snaigėmis suksis žirgai iš Estijos, Švedijos ir Lietuvos. Tą pačią dieną Dusetų Kultūros centro Dailės galerijoje atsidarys jau septynioliktąjį kartą rengiama  tarptautinė paroda „Žirgas mene“. Joje kabo ir mano humorografija, kurią „LIETUVOS AIDO“ skaitytojai matė praeitame laikraščio numeryje – „Dusetos. Sartų ežero žvejo nutikimai”.

Sartų ežero debesijos

Dusetų bažnyčios varpinė

Sartų ežero šamo ir ešerio nuotykiai

Tarptautiniame akvarelės plenere-simpoziume, dailininkė iš Prancūzijos tapo darželio gėles, o aš, dar ir alyvinius obuolius, kuriuos mums čia pabėrė Dusetų dailininkas Romualdas Pučekas

 Ne kartą, kartu su kitais dailininkais teko buvoti prie šio, penkto pagal dydį Lietuvos ežero. Pagal grožį, Sartams skirčiau dar aukštesnę vietą – akvarelininko akis vandenų platumas greitai įsimyli, ypač, kai kūrybinių ar studentinių vasaros plenerų dienos derintos su naktigonių laužavietės nuotykiais, žvejybos laimikių skanavimu....

 Dusetų vardas – tarsi atodūsis! Kada vėl bus vasara, kai žvalgysime ne žemėlapius, o akimis skraidysime nuostabiuose Aukštaitijos ežerų gojuose!?

Atgal