Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naujus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus. Nuostatai pakoreguoti ir papildyti siekiant daugiau skaidrumo, aiškumo ir tikslumo, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms vertinant kultūros paveldo objektus.

Baltijos kultūros fondo, bendros gamybos kino filmų, kiti Lietuvą, Latviją ir Estiją siejantys kultūrinio bendradarbiavimo klausimai aparti Rygoje. Čia vykusiame kasmetiniame Baltijos kultūros komiteto posėdyje dalyvavo kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

1219 metais Žemaitijos vardas paminėtas rašytiniuose dokumentuose – Ipatijaus kronikoje. Ėjo, bėgo istoriniai amžiai. Metraščiuose, valdovų, karalių dokumentuose Žemaitija minima vis dažniau. Išaušo ir Valančiaus, Daukanto epocha, tada jau knygose išguldyta, aprašyta Žemaitijos istorija, žmonių būdas, darbai, gyvensena.

Lietuvos paštas penktadienį rašytojui Juozui Tumui-Vaižgantui atminti išleidžia Ugnės Žilytės pieštą pašto ženklą. Pašto ženklo tiražas – 100 tūkst., nominalas – 0,49 Eur., jis skirtas korespondencijai siųsti Lietuvoje. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas vyks Kauno centriniame pašte rugsėjo 20 d. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

Rugsėjo 15 d. Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui (1877–1939). Šiame valanda kelio nuo Paryžiaus nutolusiame mieste gyveno ir dirbo Lietuvą aistringai mylėjęs, jos vardą garsinęs poetas ir diplomatas.

Jei mintyse atkursite istorinės Žemaitijos kunigaikštystės ribas – nuo Nevėžio rytuose, iki Minijos vakaruose, nuo Vadaksties upelio, tekančio pasieniu su Kuršu, Latvija, iki Šešupės pietuose, tai tos kunigaikštystės viduryje rasite Kražius, o gal Varnius?