Į pradžią
08 22. Naujausios žinios
Lietuvoje atidengti devyni Baltijos kelio atminimo ženklai
Penktadienį prie kelių Vilnius-Panevėžys ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga buvo atidengti devyni Baltijos kelio 25-mečiui skirti atminimo ženklai.
Šie ženklai įrengti automobilių vairuotojų poilsio aikštelėse. Vieną šių ženklų atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Tai vienas Baltijos kelio 25-mečio renginių.
Penktadienį taip pat Vilniaus Katedros aikštėje buvo duotas startas XXIII tradiciniam estafetiniam bėgimui Baltijos keliu: Vilnius–Ryga–Talinas. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyko tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“.
Baltijos kelias – 650 km ilgio susikibusių žmonių, sustojusių sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – grandinė. Jis nusidriekė 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias slapto Molotovo–Ribbentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.
Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų – apie 1 mln. iš Lietuvos.
Čekijoje rugsėjį vyks pratybos, kuriose dalyvaus 12 NATO šalių kariškiai
Čekijoje rugsėjo 3-15 dienomis vyks didelės 12 NATO šalių karinių oro pajėgų pratybos. Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė oficiali Čekijos generalinio štabo atstovė Jana Ružičkova.
Be šeimininkų, pratybose dalyvaus Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos kariškiai.
„Tarptautinėse karinių oro pajėgų pratybose Čekijos teritorijoje dalyvaus apie 1100 Čekijos ir 300 užsienio kariškių iš dar 11 NATO šalių, – sakė J. Ružičkova. – Per jas planuojama panaudoti 30 karinių lėktuvų ir sraigtasparnių“.
Sprendimą dėl pratybų „Ample Strike 2014“ Čekijos vyriausybė patvirtino dar šių metų sausį.
Į Lietuvą atvyko JAV Kongreso delegacija
Jungtinių Valstijų Kongreso nariai penktadienį Vilniuje susitiko su Lietuvos vadovais aptarti saugumo situaciją Europoje.
Demokratų senatorių Billą Nellsoną iš Floridos priėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susitikime aptarti bendradarbiavimo karinio, energetinio ir informacinio saugumo klausimai, dvišalė prekyba.
Vilniuje taip pat vieši trys Kongreso Atstovų rūmų nariai – respublikonas iš Ohajo Steve'as Chabot, respublikonas iš Indianos Luke`as Messer ir demokratas iš Teksaso Lloydas Doggetas.
Nustatytos dalyvavimą kultūroje ribojančios priežastys
Kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ metu nustatyta, kad nesidomėjimas kultūrine veikla būdingas ketvirtadaliui tyrimo dalyvių. Nors, be intereso trūkumo, šie žmonės minėjo ir tokias kliūtis, kaip laiko trūkumas, brangumas ar pasiūlos stoka, visgi 25 proc. atvejų pirmine nedalyvavimo priežastimi šioje ataskaitoje laikomas nesidomėjimas kultūra.
Laiko trūkumas – plačiai paplitusi problema, minima 47 proc. dalyvavusių apklausoje. Tuo pačiu tai ir pasiteisinimas: penktadalis tų, kuriems trūksta laiko kultūrai, ja nesidomi.
Kitos kliūtimi tampančios asmeninės priežastys – sveikatos problemos (20 proc. respondentų). Jos susijusios ir su ekonominio bei fizinio prieinamumo problemomis: pusė besiskundžiančių prasta sveikata teigia, kad kultūrinės veiklos jiems per brangios, daugiau nei penktadaliui yra per sudėtinga iki jų nuvykti.
Fizinis nepasiekiamumas (16 proc. apklaustųjų nurodė tai kaip vieną pagrindinių kliūčių), savo ruožtu, susijęs su pasiūlos trūkumais: trečdalis tų, kuriems sudėtinga nuvykti iki kultūrinės veiklos vietos, taip pat susiduria su ribotu pasirinkimu arba prastos kokybės veikla vietovėje. Dažniau tokias kliūtis mini kaimuose gyvenantys senjorai su nedidelėmis pajamomis.
Į Kijevą vykstantis L. Linkevičius turi pastabų Ukrainai
Ukraina galėtų efektyviau išnaudoti tarptautinius svertus bei teikiamą paramą, - sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Manau, ukrainiečiai galbūt nepakankamai išnaudoja tuos tarptautinius svertus, kuriuos galėtų išnaudoti. Yra daug spragų, kurias galėtumėme išskirti, ir labai norėtųsi jiems padėti“, – penktadienį sakė L. Linkevičius.
Jo manymu, finansinė parama iš Europos Sąjungos (ES), tarptautinių institucijų yra svarbi, bet ne mažiau svarbus jos išnaudojimas. „Nors saugumo situacija ir yra prioritetinė, ekonominė padėtis nėra antraeilė, visa tai reikia spręsti lygiagrečiai“, – teigia užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičius priminė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos neseniai išsakytus žodžius, kad karas nėra priežastis atsisakyti reformų. „Nors ir teisingi žodžiai, bet reikia suvokti, kaip tai yra sudėtinga“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Šiandien į Ukrainą atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak L. Linkevičiaus, taip Vokietija demonstruoja politinį dėmesį ir rodo, kad Ukrainos problemos yra prioritetinės. „Pats vizito faktas yra vien tuo reikšmingas“, – mano užsienio reikalų ministras.
L. Linkevičiaus teigimu, artimiausiu metu ministerija žada siųsti patyrusį žmogų, patarėją, kuris padėtų Ukrainos vyriausybei eurointegraciniais ir ekonominiais klausimais. „Taip pat Ukrainą netrukus pasieks mūsų humanitarinės paramos siunta“, – pridūrė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius penktadienį su vienos dienos vizitu išvyko į Ukrainą, kur su šalies užsienio reikalų ministru bei kitais atstovais aptarė saugumo situaciją, Lietuvos ir ES paramą, diplomatinių veiksmų koordinavimą artėjančiuose ES, NATO, Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikimuose bei kitus klausimus.
A. Smetonos giminaičiai nesutinka jo perlaidoti Lietuvoje
Tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminaičiai nesutinka su prašymais jį perlaidoti Lietuvoje, nes nėra tikri dėl palaikų ramybės.
Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupiui vadovaujančio premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, į Vyriausybę kreipiasi nemažai žmonių ir organizacijų, pavyzdžiui, Sąjūdžio, „Baltų ainių“ atstovai, su siūlymu sugrąžinti A. Smetonos palaikus iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą.
Tačiau per mūsų šalies garbės generalinę konsulę JAV Ingridą Gertrūdą Bublys neseniai išsiaiškinta, kad A. Smetonos artimieji kol kas lieka prie ankstesnės nuomonės – palaikų perlaidoti nesutinkama. Artimieji tvirtina, kad perkelti prezidento palaikų nedera, nes JAV jis palaidotas su savo šeima, taip pat jie nėra tikri dėl to, ar Lietuvoje palaikams būtų užtikrinta ramybė.
1944 metais Klivlande per gaisrą tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidotas šio JAV miesto lietuviškose Kalvarijų kapinėse. Vėliau pirmojo mūsų šalies prezidento palaikai buvo perkelti į Knolvudo mauzoliejų Ohajo valstijoje.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919-1920 metais bei 1926-1940 metais, ketverius metus buvo prezidentu išeivijoje. Jis žuvo 1944-aisiais JAV, Klyvlende per gaisrą.
Iš Fergusono atitraukiama kariuomenė
JAV Misūrio valstijos gubernatorius ketvirtadienį nurodė atšaukti Nacionalinės gvardijos karius iš rasinių neramumų apimto Fergusono priemiesčio Sent Luise, skelbia „Reuters“.
Pastarosios dvi dienos Fergusone buvo ramiausios nuo pat rugpjūčio 9 d. incidento, kada baltaodis policininkas neaiškiomis aplinkybėmis nušovė neginkluotą 18-metį juodaodį Michaelą Browną. Nužudytojo tėvas Michaelas Brownas Vyresnysis visiems taikiems protestuotojams išreiškė dėkingumą už palaikymą ir smarkiai sukritikavo riaušininkus bei smurtautojus.
Nors dauguma iš 21 tūkst. Fergusono gyventojų yra juodaodžiai, beveik visa gyvenvietės vadovybė, policija ir viešųjų mokyklų administracija sutelkta baltųjų rankose. Pilietinių teisių aktyvistai tikina, kad dėl M. Browno nužudymo kilusios riaušės tėra metų metus trukusios policijos neteisybės kulminacija.
Naftos milžinė Rusijos prašo beprecedentinės paramos
Rusijos valdžia paprašė bendrovės „Rosneft“, kuri kreipėsi dėl precedento neturinčios 1,5 trilijono rublių (107,436 mlrd. Lt) finansinės paramos, įrodyti, kad tų pinigų tikrai reikia, skelbia agentūra RBK.
Prašymą padėti „Rosneft“ dujų bendrovės vadovas Igoris Sečinas premjerui Dmitrijui Medvedevui pateikė dar prieš kelias savaites, agentūrai sakė valdininkas, turįs informacijos apie vyriausybės reakciją. Premjeras sutiko klausimą svarstyti tik tada, kai bendrovė, padedama vyriausybės atstovų, parengs galutinį sprendimą.
Šis klausimas buvo patikėtas Rusijos vicepremjerui Arkadijui Dvorkovičiui, kuris atsakingas už valstybines energetikos sektoriaus bendroves. Kaip žurnalistams sakė net keli valstybiniai šaltiniai, trečiadienio vakarą jis surengė susirinkimą, skirtą „Rosneft“ prašymo svarstymui. D. Medvedevo atstovė spaudai Natalija Timakova į RBK klausimus neatsakė.
Susirinkimo metu visų suinteresuotų institucijų atstovams buvo nurodyta apsvarstyti „Rosneft“ prašymą, o pačiai „Rosneft“ – pateikti papildomų su prašymu susijusių skaičiavimų, sako A. Dvorkovičiaus atstovas.
Pagrindinis „Rosneft“ prašymas buvo skirti 1,5 trilijonų rublių, pažymėjo vienas šaltinis. I. Sečino paprašyta pateikti daugiau įrodymų, kad bendrovei tikrai reikia tokios valstybės paramos. Sužinoti, kada „Rosneft“ turėtų pateikti patikslintą prašymą, agentūrai nepavyko.
Pavojingų asbesto stogų keitimui – dvigubai daugiau paramos
Žemės ūkio ministerija dvigubina paramą, skirtą pakeisti kenksmingus asbesto stogus.
Liepos mėnesį gautos 906 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – beveik 5,5 mln. litų, tačiau iš anksto buvo skirta tik 2,5 mln. litų paramos.
Ministerija nutarė įvertinti visas pateiktas paraiškas ir skirti visą prašomą paramos sumą. Iš viso šiai Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos daliai skirti 59 mln. litų. Iki šiol išmokėta 42 mln. litų.
Afganistane krašto apsaugos ministras J. Olekas susitiko su NATO ir Jungtinių Tautų atstovais
Rugpjūčio 21 d. Afganistane viešintis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitiko su NATO vyriausiuoju civiliu atstovu ambasadoriumi Mauritsu Jochemsu (Maurits Jochems), Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) vadu generolu Josephu Dunfordu (Joseph Dunford) ir Jungtinių Tautų paramos misijos Afganistane (angl. UNAMA) vadovu ambasadoriumi Janu Kubišu (Jan Kubiš).
„ISAF misija Afganistane mums išlieka prioritetu. Lietuvos kariai ir toliau rengs Afganistano nacionalines pajėgas, taip pat skirs lėšas Afganistano nacionalinės armijos paramos fondui“, – susitikime su ISAF vadu gen. J. Dunfordu sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas. Pasak ministro, Lietuva planuoja tolimesnį įsitraukimą Afganistane ir numato ruošti Afganistano pajėgas ir po 2014-ųjų metų, kuomet pasibaigs ISAF operacija.
Dėkodamas už Lietuvos karių pastangas ir pasiaukojimą, gen. J. Dunfordas sveikino Lietuvos pasiryžimą ir toliau išlaikyti karinį indėlį Afganistane bei dalyvauti vietos pajėgų mokyme 2015 metais. „Baigiantis ISAF operacijai galime pasidžiaugti akivaizdžiais teigiamais rezultatais. Prieš kelis metus Tarptautinių pajėgų karių santykis su Afganistano pajėgomis buvo dešimt ISAF karių prie vieno afgano. Dabar santykis – vienas ISAF karys prie dešimt afganistaniečių. Tai įrodo, koks milžiniškas darbas buvo atliktas parengiant vietos saugumo pajėgas, kurios ir kiekybiškai, ir kokybiškai yra pasirengusios užtikrinti saugumą Afganistane, kas sudaro prielaidas ISAF karių išvedimui“, – susitikime sakė gen. J. Dunfordas.
Susitikime su NATO vyriausiuoju civiliu atstovu M. Jochemsu krašto apsaugos ministras J. Olekas užtikrino, kad Lietuva ir toliau laikysis visų tarptautinių įsipareigojimų. M Jochemsas pristatė politinę situaciją Afganistane ir ateities perspektyvas. Ambasadorius pabrėžė, kad tolesnė pažanga Afganistane bus pasiekta tęsiant pradėtus tarptautinės bendruomenės darbus saugumo, ekonomikos, teisės viršenybės ir gero valdymo srityse.
J. Olekas, susitikęs su UNAMA vadovu ambasadoriumi J. Kubišu, pasakojo, kad Lietuva aktyviai stebi demokratinių rinkimų procesą Afganistane. „Norime padėkoti JT paramos misijai Afganistane už indelį į demokratiškus Afganistano prezidento rinkimus. Pastebime, kad afganistaniečiams visas šis procesas suteikia daug patirties ir tikimės, kad rinkimai dar labiau sustiprins demokratiją šalyje“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras. J. Kubišas padėkojo už ilgalaikę Lietuvos paramą JT paramos misijai Afganistane (UNAMA) ir džiaugėsi šalies sprendimu ir toliau tarnybai UNAMA skirti karinį patarėją iš Lietuvos.
Atvykęs į Pietų regioninę vadavietę Kandahare ministras J. Olekas susitiko su jos vadu generolu majoru Michaelu Billsu. Generolas labai gerai įvertino Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų karių pastangas rengiant Afganistano pajėgas ir dėkojo už svarbų indelį apmokant Afganistano oro pajėgų sraigtasparnių pilotus. „Jūsų pilotai atliko puikų darbą mokydami afganistaniečius“, – teigė gen. mjr. M. Billsas, apibendrindamas misiją baigiančios Lietuvos vadovaujamos Oro pajėgų mokymo grupės veiklos rezultatus.
Krašto apsaugos ministras Afganistane lankosi nuo rugpjūčio 19 d. Planuojama, kad vizitas baigsis šią savaitę.
Lietuvos kariuomenės inspektoriai inspektavo Kazachstano karinius padalinius
Rugpjūčio 18–22 d. Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriaus inspektoriai lankėsi Kazachstastane, Astanos regione dislokuotuose padaliniuose, ir stebėjo „Spassko“ poligone vykstančias tarptautines pratybas „Vzaimodeistvije 2014“.
Lietuvos karinių inspektorių vizitas Kazachstane vyksta vadovaujantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių 1999 metais Vienoje pasirašyta sutartimi. Remiantis Vienos dokumentu, kiekviena ESBO valstybė turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.
Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Pagal Vienos dokumentą valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų vizitų.
Žinios iš Baltarusijos: kaimynai nori lietuviško pieno ir bendrų įmonių
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė su darbo vizitu lankėsi Baltarusijoje, kur susitiko su Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministru Leonidu Zajacu (Leonid Zajac) aptarti Rusijos embargo pasekmių, glaudesnio bendradarbiavimo galimybių ir dvišalės prekybos žemės ūkio ir maisto produktais suaktyvinimo.
„Baltarusija pasirengusi su mumis bendradarbiauti. Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministras Leonidas Zajacas sakė, kad Rusijos embargo ir jiems buvo tam tikras šokas, kita vertus, tai suteikė naujų ekonomikos vystymo galimybių. Juos domina lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai, ypač žaliavinis pienas ir jautiena, taip pat jie norėtų su Lietuva kurti bendras įmones“, – vizitą trumpai apibūdino ministrė.
Prekyba su Baltarusija užima svarbią vieta Lietuvos užsienio prekyboje žemės ūkio ir maisto produktais. 2013 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 180 mln. eurų (3,8 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto), eksporto struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 8 vietoje iš 134 eksporto partnerių.
Importas iš Baltarusijos siekė 70 mln. eurų (atitinkamai 1,9 proc.). Importo struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 13 vietoje tarp 109 šalių. Eksportas viršijo importą 2,6 karto. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 22,9 proc., šių produktų eksportas nuo 2009 metų padidėjo 2,6 karto. Palyginti su 2012 metais, 2013 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 1,6 karto, importas – 1,3 karto.
L. Linkevičius: Baltijos kelias svarbus šių dienų Europai
Baltijos kelio 25-mečiui skirtame renginyje Vilniuje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė Baltijos kelio solidarumo ir kovos už laisvę dvasios aktualumą šių dienų Europai, teigiama URM pranešime.
„Baltijos kelias buvo drąsos poelgis. Tai buvo ženklas kitiems, kad iš šio kelio mes nepasuksime. Kartu tai buvo ir vienybės ženklas. Baltijos kelias – mūsų asmeninė patirtis, todėl mes daug atidžiau ir jautriau reagavome į tai, kas vyko Gruzijoje ir į tai, kas dabar vyksta Ukrainoje. Istorija rašoma ne tik jos mėgėjams, bet ir tam, kad išmoktume jos pamokas, kad nutiestume tiltą per dabartį į ateitį“, – cituojamas L. Linkevičius.
Renginyje Vilniuje dalyvavo politikai, žurnalistai, intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Jerzy Giedroyco ir Bronislawo Geremeko fondų rugpjūčio 21 dienos renginys taip pat paminėjo ir pirmųjų laisvų rinkimų Lenkijoje bei Berlyno sienos griuvimo 25-metį.
Paminėtos Parlamento gynėjo A. Sakalausko 23-iosios žūties metinės
Ketvirtadienį paminėtos Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 23-iosios žūties metinės. Minėjimas vyko Vilniuje, prie paminklinio akmens savanorio žūties vietoje.
Ceremonijoje kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, A. Sakalausko motina Genovaitė Sakalauskienė, dalyvavo Laisvės gynėjo tėvas Pranas Sakalauskas, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, kiti svečiai.
Po minėjimo Seimo II rūmų parodų galerijoje vyko renginys „Lietuvos savanoriai kovoje už laisvę“. Buvo pristatyta paroda, skirta kario savanorio A. Sakalausko atminimui, rodomi trumpametražiai filmai.
Britų ambasadorius: NATO buvimą Rytų Europoje reikėtų stiprinti
Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas teigia, kad NATO turi daryti daugiau saugumui Rytų Europoje užtikrinti.
Diplomatas sakė, kad Rytų Europos saugumo klausimui bus skiriamas ypatingas dėmesys Velse vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Sutinkame, kad reikėtų stiprinti buvimą šioje pasaulio dalyje, siekiant reaguoti į pastaraisiais mėnesiais išaugusią grėsmę saugumui. Kokia forma tai turėtų būti daroma, dar neturime tvirtų išvadų. Tam ir yra NATO viršūnių susitikimas, apie tai bus diskutuojama. Esame įsitikinę, turi būti padaryta daugiau. Šiam klausimui skiriame ypatingą dėmesį“, – sakė D. Huntas.
Žemdirbiai šaukiasi pagalbos – 20 proc. ūkių atsidūrė ant bankroto slenksčio
Jei Vyriausybė artimiausiu metu neras būdų, kaip padėti Rusijos sankcijų prispaustiems šalies žemdirbiams, apie penktadalis ūkių artimiausiu metu gali bankrutuoti. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas siūlo Vyriausybei palengvinti prievoles ūkininkams, gavusiems Europos Sąjungos paramą.
„Apie 20 procentų ūkininkų, kurie įgyvendino ES remiamus investicinius projektus, yra įsipareigoję penkerius metus nekeisti žemės ūkio veiklos paskirties. Turėtų būti sudaryta galimybė jiems pereiti į kitus žemdirbystės sektorius, nes pienininkystėje ir gyvulininkystėje susidarė kritinė situacija”, – portalui „Agroeta“ sakė A. Stančikas.
Pasak jo, pavyzdžiui, pieno gamintojai pirmą skaudų smūgį patyrė pavasarį, kai pieno supirkimo kainos nukrito nuo 1,20 lito už kilogramą iki 69 centų. A. Stančiko teigimu, vien dėl pavasarinės kainų griūties pieno gamintojai neteko apie 250 mln. litų.
Užtikrino minimalią alternatyvą „Gazprom“ dujoms: „Statoil“
Valstybės valdoma dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ ketvirtadienį pasirašė suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį. Ji garantuos minimalų būtinąjį kiekį dujų būsimam SGD terminalui Klaipėdoje.
„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje turėsime alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Džiaugiuosi pasiektais rezultatais“, – ketvirtadienio spaudos konferencijoje sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Jo teigimu, toks susitarimas leidžia toliau mažinti dujų kainą vartotojams.
Penkerius metus bendrovė įsipareigoja patiekti po 540 mln. kubinių metrų dujų kasmet. Visas metinis Lietuvos poreikis dabar yra apie 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų. Ketvirtadienį pasirašyta sutartis įsigalios nuo Naujųjų metų.
Skaičiuojama, kad preliminari penkerių metų kontrakto vertė yra 2,5–3 mlrd. Lt.
„Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus tvirtino, kad sutartyje nėra numatyta tiksli kaina.
„Dauguma kontraktų pasaulyje pasirašomi juos susiejant su formule. Šiuo atveju mūsų kaina yra siejama su D. Britanijos dujų indeksu. Tai reiškia, kad mūsų kaina koreliuos su europine kaina“, – teigė jis.
Pasak bendrovės vadovo, žvelgiant į dabartinį indeksą, kaina šiuo metu būtų 900–1000 Lt už tūkstantį kubinių metrų.
SGD terminalui dujas ketinama pirkti ir iš kitų tiekėjų.
Planuojama, kad SGD terminalas Klaipėdoje pradės veikti šių metų gruodžio pradžioje. Tiesa, pirmaisiais metais planuojama, kad jis dirbs ne pilnu pajėgumu, o vėliau jau galės užtikrinti visos Lietuvos poreikius.
Naujasis terminalas suteiks Lietuvai galimybę dujas pirkti ne tik iš Rusijos dujų milžino „Gazprom“, kuris daugelį metų yra vienintelis tiekėjas.
Šiuo metu Lietuva už rusiškas dujas moka apie 370 JAV dolerių (apie 960 Lt ) už tūkstantį kubinių metrų.
Energetikos ministerijai – siūlymai racionaliau naudoti programų vykdymui skirtas lėšas
Valstybės kontrolė baigė Energetikos ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Auditoriai konstatavo, jog pernai ministerija lėšas bei turtą naudojo įstatymų numatytiems tikslams, reikšmingų klaidų nenustatyta ir finansinėse bei biudžeto vykdymo ataskaitose.
„Reikšmingų klaidų ministerijos finansinėse bei biudžeto vykdymo ataskaitose nenustatyta, tačiau auditoriai turėjo pastabų dėl racionalesnio lėšų naudojimo vykdant programas ir tų programų priemones įgyvendinančių įmonių veiklos. Tokia praktika, kuomet nenaudojamos valstybės biudžeto lėšos yra kaupiamos įmonių ar įstaigų sąskaitose, neturėtų būti taikoma“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Ministerija programų priemones įgyvendinančioms įmonėms – Lietuvos naftos produktų agentūrai ir VĮ Energetikos agentūrai – pagal sudarytas sutartis kiekvieno ketvirčio pradžioje mokėjo valstybės biudžeto lėšas avansu taip, kaip ir buvo planuota, tačiau neįvertino, kad įmonės yra nepanaudojusios visų praėjusį ketvirtį gautų lėšų. Tokiu būdu nenaudojamos valstybės biudžeto lėšos buvo kaupiamos įmonių sąskaitose. Pavyzdžiui, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra per metus susikaupusias lėšas – per 1 mln. litų – panaudojo tik ketvirtąjį ketvirtį, skelbiama pranešime spaudai.
Taip pat auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl skirtingo teisinio reguliavimo susidaro situacija, kai lėšos pagal Valstybės rezervo įstatymą kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke, o pardavus perteklines valstybės kuro atsargas pagal Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą – laikomos VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros sąskaitoje, agentūros veiklą finansuojant valstybės biudžeto lėšomis (2011–2013 m. skirta 8,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų). Realizavus perteklines kuro atsargas, šios agentūros sąskaitoje 2013 m. pabaigoje buvo laikoma beveik 36 mln. Lt.
Auditorių nuomone, visos lėšos, gautos pardavus už valstybės biudžeto lėšas įsigytų kaupiamų atsargų perteklių, yra valstybės nuosavybė ir turėtų būti pervedamos į valstybės iždo sąskaitą. Valstybės kontrolė apie tai dar audito metu informavo Finansų ministeriją, o Energetikos ministerijai pasiūlė įvertinti teisinio reguliavimo tinkamumą bei pagrįstumą ir prireikus inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.
Lietuva euro banknotus gaus iš Vokietijos centrinio banko
Lietuvos bankas pasirašė sutartį su Vokietijos centriniu banku Bundesbanku dėl visų nominalų eurų banknotų įsigijimo. Siekiant, kad įvedant eurą būtų patenkintas banknotų poreikis ir užtikrintos reikalingos atsargos, bus atsigabenta 132 milijonai vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų.
„Euro įvedimui reikalingą banknotų skaičių dabar pasiskolinsime, o 2016 metais banknotus atspausdinę vienoje iš Europos centrinio banko akredituotų spaustuvių juos grąžinsime“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo teigimu, apsirūpinimo eurų banknotais ir monetomis procesas detaliai suplanuotas, o numatytas grafikas tiksliai įgyvendinamas. Iš Bundesbanko saugyklų naujų eurų banknotų siuntos į Lietuvą bus atgabentos iki gruodžio. Lietuvos monetų kalykla visu pajėgumu kaldina lietuviškas eurų monetas, jos jau pradėtos gabenti į Lietuvos banko saugyklas. Bendras euro įvedimui ir atsargoms užtikrinti reikalingas monetų skaičius yra apie 370 milijonų vienetų, jų svoris – 1 740 tonų.
Lietuvos banko ir Bundesbanko eurų banknotų skolinimosi sutartyje numatytas tikslus skolinamų eurų banknotų skaičius, nurodyti jų nominalai, eurų banknotų pristatymo laikas, pervežimo sąlygos, atitinkančios tarptautinius saugumo ir draudimo užtikrinimo reikalavimus. Eurų banknotų skolinimąsi Lietuvos bankas suderino su Europos centriniu banku.
Lietuvos bankas įsipareigojo užtikrinti, kad į mūsų šalį atgabenti eurų banknotai į Lietuvos banko saugyklas būtų pervežti saugiai. Lietuvos bankas išankstinį pirminį eurų ir euro centų monetų paskirstymą šalies komerciniams bankams pradės šių metų spalio pradžioje, o išankstinį pirminį eurų banknotų paskirstymą jiems atliks nuo lapkričio pradžios iki euro įvedimo dienos.
Olandijos muziejus kol kas negrąžins Krymo archeologinių radinių kolekcijos
Vienas Olandijos muziejus trečiadienį paskelbė laikinai negrąžinsiantis savo eksponuojamos Krymo archeologinių radinių kolekcijos, nes baiminasi bylinėjimosi su Rusija arba Ukraina.
Keturių Krymo muziejų paskolinti viduramžių eksponatai vasarį buvo pradėti eksponuoti Amsterdame veikiančiame Allardo Piersono muziejuje, likus mažiau nei mėnesiui iki Rusijos įvykdytos to Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio aneksijos.
Muziejai, dabar pavaldūs Rusijos institucijoms, prašė grąžinti tas kolekcijas, į kurias teises taip pat reiškia Ukrainos vyriausybė.
Parodoje „Krymas: Juodosios jūros auksas ir paslaptys“ eksponuojami dirbiniai, datuoti nuo II amžiaus prieš mūsų erą iki vėlyvųjų viduramžių, įskaitant auksinį ritualinį skitų šalmą, taip pat Kinijoje pagamintą lakuotą dėžutę, patekusią į Krymą senovės Romos laikais Šilko keliu.
Tebevykstant pačiam teisiniam tyrimui, dar nebuvo „pritarta nei vienos iš šalių pretenzijoms“, nurodė muziejus, sakydamas, kad ši padėtis „unikali ir sudėtinga“.
Gaono muziejuje bus eksponuojami Panerių memorialo sutvarkymo projektai
Sutvarkyti Panerių memorialą holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti Vilniuje pateikta 16 projektų.
Jie bus eksponuojami Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre nuo rugpjūčio 25 dienos, pranešė Kultūros ministerija.
Konkursą memorialo sutvarkymo idėjai organizuoja Lietuvos architektų sąjunga ir Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Panerių memorialas, skirtas holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti – išlikusi masinių žudynių vieta ir kapai, kur 1941-1944 metais nacių vykdytų egzekucijų metu buvo žudomi žmonės, daugiausiai – žydai. Didelė dalis nužudytųjų palaikų buvo sudeginta, kiti liko užkasti šioje teritorijoje.
Panerių memorialas sušaudytų aukų skaičiumi yra didžiausia holokausto vieta Lietuvoje, plačiai žinoma tarptautiniu mastu. Panerių miške, be žydų tautybės piliečių, taip pat nužudyti Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos kariai, įvairių tautybių Raudonosios armijos karo belaisviai, antinacinio pasipriešinimo dalyviai ir kitos nacių okupacinio režimo aukos.
Vilniuje pristatyta 1 kilometro ilgio trispalvė
Vilniuje pristatyta 1 tūkst. metrų trispalvė Baltijos kelio 25-erių metų sukakčiai paminėti. Šiandien, rugpjūčio 23-iąją prie Baltojo tilto rekordinė trispalvė bus ištiesta – ji pradės kelią per Lietuvą ir Europą iki pat Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio datos 2018-aisiais.
20 metrų trijų spalvų sluoksnis po sluoksnio ir taip jų sugulė 1000 metrų. Per šimtą savanorių triūsė 3 dienas kol susiuvo medžiagą.
„Ši vėliava yra ne šiaip 1000 metrų, ji yra skirta visiems Lietuvos regionams, keturios dalys Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija ir Suvalkija po 250 metrų, kurie būtent rugpjūčio 23 dieną prie Baltojo tilto ir bus gražiai sujungti su simboliniais dygsniais“, – kalbėjo „Vienybės vėliavos“ idėjos autorius Erikas Druskinas.
Iniciatorių pakrikštyta „Vienybės vėliavos“ vardu, kilometrinė trispalvė apkeliaus ne tik daugelį Lietuvos miestų, bet ir kai kurias Europos šalis. Grįžti į sostinę vėliava turėtų Lietuvai minint 100 metų nepriklausomybės sukaktį.
„Pirmiausia vėliava bus ištiesta Vilniuje, o po to tuos trejus metus iki vasario 16 dienos, iki 2018 metų, tikimės aplankyti visus Lietuvos miestus ir toje kilometro linijoje išsiuvinėti visus miestus, ten kur vėliava lankysis“, – sakė „Vienybės vėliavos“ idėjos bendraautoris Benas Cechanavičius.
„Kažkaip tikimės, kad ir Lietuva gali paskatinti Europą būti vieningesne, nebūtinai didelė valstybė gali jungti visą Europą ir savo kaimynus, manome, kad ir mes būdami maži, su savo unikalia istorija galime paskatinti iš naujo peržvelgti visas Europos vertybes“, – tikino E. Druskinas.
Vėliavai ištiesti šiandien prie Baltojo tilto prireiks mažiausiai 400 žmonių, kviečiami prisidėti visi galintys prisidėti prie vienybės vėliavos idėjos.
Prezidentė siūlo leisti išsaugoti dvigubą pilietybę Lietuvai nusipelniusiems asmenims
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia 24 teisės aktų projektus, tarp jų - siūlymas leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę šaliai ypač nusipelniusiems asmenims, jei jie tapo kitos šalies piliečiais.
Tai numatoma prezidentės Seimui teikiamose Pilietybės įstatymo pataisose, trečiadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybės paprastai netenka.
Seimui rudens sesijoje valstybės vadovė iš viso siūlo svarstyti 11 anksčiau jos inicijuotų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, taip pat 13 naujų įstatyminių iniciatyvų.
Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, įstatymų projektuose dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros kokybei, vaiko teisių apsaugai, viešojo sektoriaus skaidrinimui, nelegalaus darbo mažinimui, saugumo ir teisingumo įtvirtinimui Lietuvos gyvenime.
Prezidentė Seimui teikiamais projektais taip pat siūlo tikslinti ginkluotųjų pajėgų sudėtį karo metu, dar labiau efektyvinti privačių interesų deklaravimo procesą, įpareigoti teikti informaciją apie žiniasklaidos priemonių savininkus ir jų finansinius ryšius.
Seimas taip pat dar yra neapsisprendęs dėl 2012-ųjų rudenį šalies vadovės pateiktų Seimo rinkimų įstatymo pataisų, kurios numato galimybę nustačius rinkimų pažeidimus nedelsiant iš rinkimų pašalinti kandidatus į Seimą. Taip pat svarstymo parlamente laukia anksčiau prezidentės teikti projektai dėl kovos su neteisėtu praturtėjimu bei sukčiavimu.
Rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
Pavasario sesiją į Seimo darbotvarkę D.Grybauskaitė siūlė įtraukti 14 teisės aktų projektų.
D. Grybauskaitė: JAV tranzitas naudingas Lietuvai
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento transportavimo vadovybės (USTRANSCOM) vadu generolu Pauliu J. Selva, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šalies vadovė su generolu kalbėjo apie Lietuvos ir JAV karinį bendradarbiavimą, galimybes ateityje panaudoti Klaipėdos uostą ir kitą Lietuvoje esančią infrastruktūrą kariniams bei komerciniams NATO sąjungininkų kroviniams gabenti.
Klaipėdos uostas įeina į „Šiaurinį paskirstymo kelią“, kuriuo per Lietuvą nuo 2008 m. buvo gabenamas JAV NATO ISAF tranzitas į Afganistaną.
Prezidentės teigimu, Lietuva įrodė esanti patikima partnerė vykdant didelės apimties tarptautines logistines operacijas, todėl šis įdirbis, patirtis ir infrastruktūra galėtų būti sėkmingai panaudojami JAV ir NATO kariniais bei komerciniais tikslais. Juo labiau kad Klaipėda yra vienintelis žiemą neužšąlantis šiaurinis Baltijos jūros uostas, o Lietuva taip pat turi didžiausią regione Zoknių karinį oro uostą.
Pasak valstybės vadovės, didelių apimčių krovinių pervežimas per Lietuvos teritoriją yra naudingas šalies verslui, valstybinėms ir privačioms transporto bei logistikos kompanijoms.
Aptariant dvišalį bendradarbiavimą Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva labai vertina tvirtą JAV paramą stiprinant Lietuvos ir viso regiono saugumą. Šalies vadovė taip pat informavo, jog šių metų pabaigoje Klaipėdoje pradės veikti suskystintų dujų terminalas, todėl Lietuva yra suinteresuota galimybe importuoti JAV skalūnų dujas.
Daugėja pirmokų, toliau mažėja abiturientų ir mokytojų
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) suskaičiavo, jog mokslo metus, palyginti su praėjusiais metais, pradės daugiau pirmokų, tačiau mažiau abiturientų ir mokytojų. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis mano, jog dėl tuštėjančių suolų jaudintis neverta. „Svarbiausia, kad nesumenkintume mokyklos vaidmens, o tai – gana grėsminga“, – sako B. Burgis.
Planuojama, kad mokslo metus Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pradės 343 tūkst. mokinių, iš jų 30,5 tūkst. – abiturientų. Praėjusiais metais mokyklose mokėsi 357,5 tūkst. moksleivių.
ŠMM prognozuoja, kad šiemet mokslo metus pradės 28 tūkst. pirmokų – tai vienu tūkstančiu daugiau, nei 2013-aisiais. Praėjusiais mokslo metais mokėsi 27 tūkst. pirmaklasių.
Ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė mano, jog po kelerių metų tendencijos pradės gerėti, nebebus tokio didelio mokinių sumažėjimo.
Kaip rodo ŠMM duomenys, bendrojo ugdymo mokyklose dirbs ir trimis tūkstančiais mažiau pedagogų – 33 tūkst.
Vyriausybė nepritarė siūlymui pensijas didinti 200 litų
Vyriausybė nepritarė siūlymui nuo šių metų liepos didinti pensijas 200 litų, nes jis parengtas neatsižvelgiant į biudžeto realijas.
„Taip drastiškai 200 litų pakelti pensijas valstybei kainuotų daugiau kaip 2 mlrd. Litų. Įvertinant, kokia yra situacija, mes tokių drastiškų sprendimų negalėtume priimti“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Kartu ministrė pabrėžė, kad valdantieji yra sutarę didinti pensijas per draudžiamąsias pajamas ir per bazinę pensiją.
„Reikia viską nuosekliai vykdyti, kad tai duotų tam tikrą rezultatą“, – pabrėžė A. Pabedinskienė.
Svarstoma nuo kitų metų bazinę pensiją pakelti 10 litų, o draudžiamąsias pajamas 10–20 litų“, – sakė A. Pabedinskienė.
Krašto apsaugos ministras aplankė Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius
Trečiadienį Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir ji lydinti Lietuvos atstovų delegacija atvyko į Afganistaną, kur aplankė NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. sutr. ISAF) operacijoje Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius.
Afganistane taip pat vyko planuoti Lietuvos delegacijos susitikimai su Afganistano gynybos ir finansų ministerijos, NATO ISAF ir Jungtinių Tautų paramos misijos vadovybe. Susitikimų metu aptarti saugumo situacija Afganistane, Lietuvos karių dalyvavimo naujoje NATO misijoje „Tvirta parama“ Afganistane po 2014 metų galimybės ir kiti klausimai, rašoma KAM pranešime spaudai.
Šiuo metu tarnybą Afganistane tęsia apie šimtas karių, dalyvaujančių NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje: Afganistano pietuose dislokuotas Specialiųjų operacijų eskadronas, Kandaharo oro uoste – Lietuvos vadovaujama Oro pajėgų mokymo grupė, padedanti rengti Afganistano pilotus, Lietuvos Specialiosios misijos Afganistane vadovo apsaugos grupėje Kabule, NATO operacijos štabuose Kabule ir Herate. Afganistane tarnaujantiems Lietuvos kariams ir sąjungininkams logistinę paramą teikia Kandahare įsikūręs Lietuvos kariuomenės logistinės paramos vienetas.
Prokuratūra sieks R. Zamolskio ekstradicijos
Lietuvos prokurorai trečiadienį pranešė sieksiantys Rusijoje sulaikyto vieno iš ieškomiausių nusikaltėlių Romo Zamolskio išdavimo Lietuvai.
„Iš Kriminalinės policijos biuro gautas pranešimas apie sulaikymą Rusijos teritorijoje. Toliau prokurorai rengs dokumentus ekstradicijos procedūrai pradėti“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai sakė Vilma Mažonė.
Lietuvos policija trečiadienį patvirtino, kad 44 metų R. Zamolskis sulaikytas Rusijoje, jis per sulaikymą priešinosi ir buvo sužalotas.
Nusikaltėlis iš Lietuvos buvo sulaikytas praėjusią savaitę vienoje iš Jekaterinburgo gatvių, pranešė Rusijos laikraštis „Kommersant“.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad R. Zamolskis sulaikymo metu automobilyje buvo su žmona ir vaiku, jį pavyko išvilioti iš automobilio, tačiau supratęs, kad įkliuvo R. Zamolskis, išsitraukė peilį ir juo puolė pareigūną. Sulaikyti jį pavyko tik sužeidus pistoletu.
Į Lietuvą atvyko trečioji JAV karių pamaina
Iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Vičenzoje (Italija) į Šiaulius atskrido Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje 173-iosios oro desanto brigados kuopos kariai, pakeisiantys tos pačios brigados 91-ojo kavalerijos pulko karių pamainą. Tai jau trečioji JAV karių pamaina Lietuvoje, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Naujai atvykę JAV kariai, kaip ir ankstesnių pamainų kariai, taip pat įsikurs Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione, Rukloje.
JAV kariai iš 173-iosios oro desanto brigados 1-503 alfa pėstininkų kuopos toliau aktyviai treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių kariais ir dalyvaus įvairaus pobūdžio bendrose pratybose „Kardų susikirtimas“, „Ugninis griausmas“ ir kitose.
Pirmoji JAV karių pamaina į Lietuvą vykdyti bendras gynybos užduotis su Lietuvos kariais buvo atvykusi dar balandžio pabaigoje, antroji karių pamaina buvo dislokuota nuo birželio mėnesio.
Nuo gegužės JAV kariai įsitraukė į visoje Lietuvoje vykusias Sausumos pajėgų kovinio rengimo pratybas – gegužės mėnesį dalyvavo pratybose „Juodoji strėlė“, birželį prisidėjo prie neseniai pasibaigusių bendrų tarptautinių pratybų „Kardo kirtis 2014“, taip pat dalyvavo kituose bendruose mokymuose Rukloje, Klaipėdoje, Pabradėje ir kitose vietovėse. Planuojama, kad JAV kariai Lietuvoje rotuosis ir bus dislokuoti iki šių metų pabaigos.
Lietuva atvykusiems JAV kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – apgyvendinimą, maitinimą, logistinę pagalbą, kt.
NATO sąjungininkės JAV sausumos pajėgas į Lietuvą pratyboms atsiuntė reaguodamos į regionui iškilusias grėsmes dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje. Tokias pačias pajėgas JAV siunčia ir į Lenkiją, Latviją bei Estiją.
Ministerija rengia sankcijas už propagandą prieš Lietuvą
Kultūros ministerija antradienį pranešė parengsianti siūlymus, kaip kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda prieš Lietuvą ir padidinti produkcijos oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis televizijoje ir radijuje.
Ministro Šarūno Biručio vadovaujama darbo grupė „iki spalio mėnesio pateiks siūlymus dėl propagandos, nukreiptos prieš Lietuvos valstybę sampratos bei sankcijų nustatymo, peržiūrės teisės aktus, reglamentuojančius transliuotojų ir retransliuotojų veiklą mūsų šalyje, taip pat svarstys, kaip padidinti produkcijos oficialiomis ES kalbomis televizijoje ir radijuje“, teigiama pranešime spaudai.
„Norint pasipriešinti prieš mūsų valstybę ir jos vertybes nukreiptam informaciniam srautui, būtina skatinti transliuotojus kurti daugiau nacionalinio turinio, o retransliuotojus – atkreipti dėmesį į retransliuojamų programų iš ne ES šalių skleidžiamą turinį“, – pranešime spaudai teigė ministras.
Darbo grupę sudaro Seimo, Vyriausybės, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovai.
Pirmasis darbo grupės posėdis įvyko pirmadienį, antrasis numatomas rugsėjo 2 dieną.
Lietuva Ukrainai skiria sausų maisto davinių ir medicinos priemonių
Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį pranešė skirsianti Ukrainai sausų maisto davinių ir medicinos priemonių.
„Savo parama pirmiausia siekiame parodyti solidarumą ir palaikymą Ukrainai“, – pranešime spaudai teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pasak jo, nuo Ukrainos stabilumo priklauso ir Lietuvos saugumas, todėl svarbu šiai šaliai padėti ir praktinėmis priemonėmis.
Pagalbos priemonių paketą sudarys daugiau nei 4 tūkst. vienetų sauso maisto davinių, taip pat įvairios medicinos pagalbos priemonės. Šioms pagalbos priemonėms įsigyti Krašto apsaugos ministerija yra numačiusi skirti apie 98 tūkst. litų iš šiais metais sutaupytų lėšų.
Planuojama, kad materialinė parama Ukrainai bus perduota artimiausiomis savaitėmis, ji į Ukrainą bus gabenama Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu C-27J „Spartan“.
Anksčiau rugpjūtį Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Ukrainos kariams bus perduota šalmų, neperšaunamų liemenių bei neperšaunamų skydų.
Ukrainos kariuomenė šiuo metu kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytuose. Vakarų teigimu, separatistus ginkluoja Rusija.
Prezidentė susitiko su Ukrainos parlamento vadovu
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Oleksandru Turčynovu, su kuriuo aptarė saugumo situaciją Ukrainoje, ES ir asociacijos sutarties ratifikavimą bei šalies raidai būtinų europietiškų reformų įgyvendinimą, praneša Prezidentūra.
Prezidentė išsakė tvirtą paramą Ukrainos vyriausybės siekiui atkurti taiką ir stabilumą šalies rytuose.
Pasak šalies vadovės, vyksta informacinis karas, todėl labai svarbu, kad objektyvi informacija iš Ukrainos pasiektų kuo platesnį tarptautinį žiniasklaidos tinklą.
Valstybės vadovės teigimu, pasirašydama ES asociacijos sutartį Ukraina žengė lemiamą žingsnį, kuriuo pasirinko europietišką vystymosi kelią. Dabar, pasak prezidentės, labai svarbu iki rugsėjo pabaigos ratifikuoti asociacijos sutartį, įgyvendinti joje numatytas sąlygas ir tęsti pradėtas esmines demokratines reformas.
Lietuvos vadovė taip pat pabrėžė, jog tikisi, kad išankstiniai rinkimai į Aukščiausiąją Radą bus laisvi ir sąžiningi bei prisidės prie politinės situacijos stabilizavimo valstybės viduje.
Aptariant paramos Ukrainai klausimus prezidentė pažymėjo, jog bet kokie vienašališki Rusijos veiksmai Ukrainos teritorijoje, kad ir prisidengiant humanitarine pagalba, yra tarptautinės teisės pažeidimas. Parama Ukrainai, pasak šalies vadovės, turi būti teikiama per Raudonąjį Kryžių ar kitas tarptautines organizacijas ir tik suderinus su šios šalies vyriausybe.
Europos Komisija rugpjūčio 12 d. paskelbė apie skiriamą 2,5 mln. eurų humanitarinę pagalbą nuo konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems gyventojams ir yra parengusi 11 mlrd. eurų finansinės paramos paketą. Lietuva savo ruožtu šiemet Ukrainai jau skyrė 420 tūkst. litų paramą, o ukrainiečių gydymui – 150 tūkstančių litų.
Prezidentė taip pat pareiškė užuojautą dėl visų per konfliktą žuvusių Ukrainos žmonių, tarp jų ir dėl vakar žuvusių pabėgėlių, kurių konvojų „Grad" raketomis apšaudė Rusijos remiami separatistai.
Islandijoje dėl bundančio ugnikalnio evakuoti gyventojai
Islandijos civilinės saugos agentūra nusprendė evakuoti žmones iš teritorijos, esančios į šiaurę nuo ledyno dengiamo Bardarbungos ugnikalnio, nurodžiusi, kad neatmetama išsiveržimo tikimybė.
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai pareigūnai pirmadienį perspėjo oro bendroves apie padidėjusį seisminį aktyvumą didžiausioje Islandijos ugnikalnių sistemoje.
2010 metas Islandijoje esančio Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išmestas pelenų debesis privertė šešioms dienoms uždaryti didžiąją dalį Europos oro erdvės.
„Šis sprendimas yra atsargumo priemonė, – sakoma antradienio vakarą civilinės saugos agentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime. – Negalima atmesti prielaidos, kad seisminis aktyvumas Bardarbungoje gali atvesti prie ugnikalnio išsiveržimo.“
Visi keliai į tą retai gyvenamą teritoriją buvo uždaryti anksčiau šią savaitę. Dabar iš ten evakuojami parko reindžeriai, gyvenantys toje vietovėje vasarą, ir turistai.
Rusija pradėjo naujas karines pratybas
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį nurodė surengti naujas karines pratybas šalies pietuose, kaimyninėje Ukrainoje suintensyvėjus vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių susirėmimams.
Didelio masto mokymai, kuriuose bus naudojamos ilgojo nuotolio zenitinių raketų sistemos, vyks Ašuluko bazėje Rusijos pietiniame Astrachanės regione, už kelių šimtų kilometrų nuo susirėmimų apimtos Rytų Ukrainos, vienas ministerijos atstovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Rusija šią vasarą surengė daug karinių pratybų, o Vakarų šalys kritikuoja tokią Maskvos politiką, kuria esą siekiama įbauginti Ukrainą.
J. Assange`as Ekvadoro ambasadą paliks tik nebelikus ekstradicijos grėsmės
Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as išvyks iš Ekvadoro ambasados Londone tik tada, kai bus suteiktos garantijos, jog jis nebus išduotas Jungtinėms Valstijoms, antradienį pranešė aktyvisto advokatė.
Šis australas, besislapstantis Ekvadoro atstovybės pastate jau ilgiau nei dvejus metus, pirmadienį užsiminė, kad „greitai“ paliks dabartinę buveinę, žiniasklaidai paskelbus pranešimų, jog J. Assange`as skundžiasi širdies veiklos sutrikimais ir kitokiais negalavimais.
Jo advokatė Jennifer Robinson, duodama interviu transliuotojui „Australian Broadcasting Corporation“ (ABC), sakė, kad gyvenimas uždarose patalpose reikšmingai paveikė 43 metų J. Assange`o sveikatą, tačiau pabrėžė, kad kol kas sunku prognozuoti, kad jis galėtų išvykti.
„(Jis išvyks), kai tik galės būti susitarta dėl sąlygų, kurios leistų Julianui palikti ambasadą, kol bus gerbiamas jo politinis prieglobstis, turinti apsaugoti jį nuo ekstradicijos Jungtinėms Valstijoms grėsmės“, – sakė J. Robinson.
A. Merkel apsilankė Latvijoje
Vokietijos kanclerė Angela Merkel atvyko į Latviją, kur susitiko su premjere Laimdota Straujuma ir prezidentu Andriu Berziniu.
NATO sutarties 5-asis straipsnis, reikalaujantis, kad aljanso narės eitų į pagalbą bet kuriai kitai, ginkluotą užpuolimą patiriančiai narei, nėra tik teorinis susitarimas, pažymėjo pirmadienį žurnalistams Rygoje Vokietijos kanclerė A. Merkel.
Vokietijos lyderė pabrėžė, kad reikalinga didesnė negu anksčiau karinė parengtis, turint omenyje krizę Ukrainoje, ir kad taip pat būtina iš anksto sukurti sąlygas, kurios leistų NATO reaguoti sparčiai. Tai įmanoma užtikrinti per bendras karines pratybas ir karinės infrastruktūros plėtrą, sakė A. Merkel.
„Dirbkime kartu, kad mūsų pozicija stiprėtų“, – pridūrė ji.
TATENA: Iranas žengia branduolinio skaidrumo žingsnius
Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano pirmadienį pareiškė laukiąs pažangos, kuri bus padaryta greitai jau daug laiko vykstančiame Irano branduolinių ambicijų pasigaminti atominę bombą tyrime, artėjant rugpjūčio 25 dienos galutiniam terminui, iki kurio Teheranas turi pateikti daugiau informacijos.
Iranas imasi penkių branduolinio skaidrumo priemonių įgyvendinimo, prieš tris mėnesius sutarus, kad tai bus padaryta iki ateinančio pirmadienio, po derybų su Irano pareigūnais sakė Yu. Amano.
Toje informacijoje turėtų būti atsakyta į du esminius klausimus, tiesiogiai susijusius su TATENA tyrimu dėl vadinamo tikėtino karinio dėmens Irano branduolinėje programoje. Iranas neigia savo branduoline programa siekiantis kokių nors karinių tikslų.
„Šių penkių priemonių įgyvendinimas pradėtas“, – sakė žurnalistams Vienos oro uoste Y.Amano, sugrįžęs iš Teherano, kur buvo susitikęs su Irano pareigūnais, tačiau neatskleidė, ką Iranas jau vykdo.
„Mes pradėjome, ir tai yra svarbu, tikiuosi, kad per kitą savaitę bus padaryta pažanga“, – kalbėjo Vienoje TATENA vadovas, sekmadienį gavęs, jo žodžiais, tvirtą Irano įsipareigojimą bendradarbiauti.
„Šis vizitas buvo trumpas, bet naudingas“, – TATENA sekmadienį savo pranešime citavo Y.Amano pasisakymą Teherane po derybų su prezidentu Hassanu Rouhani ir kitais aukšto rango Irano pareigūnais.
Diplomatiniai šaltiniai liepą nurodė, kad JT branduolinės priežiūros agentūrai nerimą kelią Irano vengimas dalyvauti tyrime.
Pasak diplomatų, Iranui dar yra laiko, iki rugpjūčio 25 dienos, tesėti savo pažadus; tačiau jie pažymi, kad Teheranas ir praeityje delsdavo iki paskutinės minutės padaryti nuolaidų.
Yu. Amano pabrėžė manąs, kad būtina paspartinti TATENA rūpesčių aiškinimą. „Tikrai, mūsų nuomone, turime paspartinti“, – sakė jis.
Pienininkai ir mėsininkai iš Lietuvos kompensacijų negaus
Vyriausybė nepritarė daliniam nuostolių dėl Rusijos embargo kompensavimui iš valstybės biudžeto pieno ir mėsos gamintojams.
Žemės ūkio ministerija siūlė kompensuoti 30 centų už litrą pieno, ir 1,5 lito už kilogramą superkamos mėsos. Tam būtų prireikę 120 mln. litų.
„Kadangi Europos Komisija pirmiausiai pasiūlė ieškoti vidinių galimybių kiekvienai valstybei teikti finansinę pagalbą, ministrė daugiau dėmesio skyrė daržovių ir vaisių sektoriui, o ne pieno ir mėsos, tai ŽŪM siūlė į planą įtraukti kainų dalinį skirtumo kompensavimą. (...) Vyriausybė tam nepritarė, ir pagrindinis motyvas buvo tas, kad biudžete nėra numatyti pinigai, reikėtų eiti į Seimą tikslinti biudžetą, ir tai didintų deficitą“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Tačiau, pasak ministrės, buvo pritarta siūlymui paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimus avansu. 115 mln. litų, kuriuos buvo planuota mokėti kitų metų vasarį–kovą, planuojama išmokėti anksčiau.
Rusijos finansų ministerija: jau pajutome Vakarų sankcijų poveikį
Vakarų taikomos Rusijos finansų sektoriui sankcijos, draudžiančios šalies bankams ir bendrovėms prieigą prie ilgalaikio skolinamo kapitalo, jau pradeda veikti Rusijos ekonomiką ir ateityje jai darys dar daugiau įtakos. Tokią nuomonę žurnalistams išreiškė Rusijos finansų ministro pavaduotojas Sergejus Storčiakas.
Dar prieš mėnesį, iki įvedant sankcijas, pareigūnas sakė, kad tiesioginės įtakos Rusijos ekonomikai Vakarų apribojimai neturės. „Dabar netiesioginis (sankcijų) poveikis tampa vis labiau tiesioginis“, – konstatavo pareigūnas.
Anot S. Storčiako, „pirmasis pavojaus signalas nuskambėjo“ po to, kai apribojimus taikyti pradėjo operatorės „Visa“ bei „MasterCard“. Vėliau rusų eksportuotojai ėmė baimintis prarasią savo uždirbtas užsienyje pajamas.
„Toliau mums, aišku, i&scar Atgal
.jpg)
