VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

09 08. Naujausios žinios

Prezidentė su Seimo valdyba aptarė rudens darbus

Seimo valdyba pirmadienį su prezidente Dalia Grybauskaite aptarė artėjančios parlamento rudens sesijos darbus.

Valstybės vadovė lankėsi Seimo valdybos posėdyje.

Kaip sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, su prezidente buvo aptarti rudens sesijos prioritetai.

Per sesiją planuojama surengti beveik 50 plenarinių posėdžių. Prezidentė, Vyriausybė ir parlamento komitetai, patys Seimo nariai būsimos sesijos darbotvarkei yra pateikę per 1 tūkst. teisės aktų projektų.

Seimo rudens sesija pagal Konstituciją trunka nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos.

Turkijos rinktinės treneris: Lietuvą puikiai pažįstame, staigmenų nebus

Turkijos krepšinio rinktinės treneris Erginas Atamanas po pergalingų aštuntfinalio rungtynių su Australijos ekipa vykusioje spaudos konferencijoje sulaukė klausimų ir apie būsimą varžovę – Lietuvos rinktinę.
„Gerai pažįstame Lietuvos rinktinę, manau, kad jokių staigmenų nebus. M. Pocius kitą sezoną žais mano vadovaujamoje komandoje, Darjušas taip pat žaidęs Turkijoje. Rengdamasis rungtynėms su Australija peržiūrėjau visą jų mačą su Lietuva. Manau, kad nugalėtoją lems detalės arba tiesiog dienos sėkmė“, – teigė E. Atamanas.
Lietuvos ir Turkijos rinktinių susitikimas vyks šiandien 18 valandą Lietuvos laiku.

Sostinėje vyko „Tau, Vilniau“ šventė

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė  Algimanta Pabedinskienė pasveikino jubiliejinę, 10-ąją neįgaliųjų šventę-mugę „Tau – Vilniau!“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiemet į šventę suvažiavo daugiau kaip 2,5 tūkst. neįgaliųjų, atstovaujančių net 130 organizacijų. Mugėje savo darbus eksponavo ir pardavinėjo neįgalieji liaudies amatų meistrai, namudininkai iš įvairių Lietuvos vietų. Vilniečiai bei miesto svečiai turėjo galimybę apžiūrėti ir įsigyti suvenyrų, meninių dirbinių, pasiklausyti organizacijų ir bendruomenių kolektyvų pasirodymų. Respublikinė neįgaliųjų darbų paroda-mugė-koncertas „Tau, Vilniau!“ – tai tradicinis, masinis, daugiaplanis kultūros renginys, skirtas neįgaliųjų žmonių integracijai visuomenėje sustiprinti. Ši šventė yra galimybė neįgaliems žmonėms iš įvairių regionų susiburti kartu ir pristatyti visuomenei kūrybinius, darbinius pasiekimus bei neišsenkančią dvasios stiprybę.
Renginį organizavo Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“.

Liudininkai teigia, kad Rusijos kariuomenei į Ukrainos pasienį atgabentimobilieji krematoriumai

Liudininkai teigia, kad Rusijos kariuomenei į Ukrainos pasienį atgabenti mobilieji krematoriumai

Ketvirtadienį į Rostovo sritį Rusijoje buvo atgabentas Sankt Peterburge pagamintas mobilus krematoriumas „IN-50“, teigia Rusijos žmogaus teisių gynėja Elena Vasiljeva, organizacijos „Krovinys 200 iš Ukrainos į Rusiją“ įkūrėja, rašo by24.org.

„Tai, jog Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas kariškiams perdavė šešis mobiliuosius krematoriumus, yra tiesa, – tvirtina E.Vasiljeva. – Ar jie iš tikrųjų yra Rostovo srityje? Įtariu, kad yra, tačiau 100 procentų nesu tikra. Du žmonės jau yra  patvirtinę, kad matė mašinas-krematoriumus.“

Ji pridūrė, kad, pasak ekspertų, deginti lavonus mobiliajame krematoriume yra paprasčiau negu juos laidoti – juk apibarstyti žemę pelenais yra lengviau, negu užkasti į ją tūkstančius kūnų.

A.F. Rasmussenas: Aljansas padarys viską, kad apgintų sąjungininkes

NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Aljanso priemonės sąjungininkėms ginti visiškai atitiks prieš 17 metų Rusijai duotą pažadą nesteigti jos kaimynystėje nuolatinių bazių. Po Velso viršūnių susitikimo Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad tai neturėtų kelti abejonių, jog Aljansas padarys viską, kad apgintų sąjungininkes.

NATO lyderiai sutarė stiprinti Aljanso gynybą Rusijos agresijos akivaizdoje ir užtikrinti nepertraukiamą Aljanso pajėgų keitimąsi Baltijos šalyse, stiprinti jose vadavietes ir steigti nuolatinius sandėlius, kur būtų laikoma įranga, jei prireiktų priimti atvykstančias itin greitojo reagavimo pajėgas – jas NATO irgi žada sukurti per artimiausius metus.

Tačiau iki paskutinės minutės vyko nelemtos derybos, kaip pasielgti su 1997 m. pasirašytu susitarimu su Rusija, kur sakoma, kad Aljansas nesteigs jos kaimynystėje nuolatinių bazių, jei saugumo aplinka nesikeis.

Galiausiai NATO deklaracijoje neliko nuorodos į tai, kad Aljansas laikysis šio pažado, tik konstatavimas, kad NATO pasisako už saugumo architektūrą, pagrįstą taisyklėmis, o Rusija jas laužo. Nors deklaracijoje įrašyta, kad sąjungininkų gynyba bus be kompromisų, Aljanso vadovas vis vien pakartojo, kad pažado Maskvai Aljansas laikysis.

„NATO ir Rusijos pamatinis aktas neužkerta kelio jokiems veiksmams užtikrinti veiksmingą gynybą ir atgrasymą. Visos priemonės, kurių ėmėmės, ir visi žingsniai, kuriuos žengsime, visiškai atitiks NATO ir Rusijos pamatinį aktą. Tai pagrindinė mūsų Aljanso užduotis – užtikrinti mūsų sąjungininkų veiksmingą gynybą ir apsaugą. Ir neturėtumėte nė kiek abejoti, kad padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume veiksmingą visų sąjungininkų gynybą“, – teigė A. F. Rasmussenas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kompromisas nereiškia, jog NATO sudarys vienos šalys, kurių gynybai apribojimų nėra, ir kitos – antrarūšės. „Noriu patikinti, kad gavome visas būtinas ir reikalingas saugumo priemones, kurių ir siekėme. O semantika, kaip tai pavadinsi: pastovesnė, nepastovesnė, ilgalaikė, neilgalaikė ir t. t. Čia ginčas beprasmiškas. Mes turime tai, ko siekėme. Gavome saugumo garantijas, jos bus nuolatos keičiamos, tobulinamos priklausomai nuo poreikių ir situacijos. To mums ir reikėjo“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

NATO vadovas spalį perduoda postą kitam Šiaurės šalių atstovui – buvusį Danijos premjerą pakeis buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. Per penkerius A. F. Rasmusseno vadovavimo metus santykiai su Maskva pasikeitė nuo unikalios partnerystės, kurią Aljansas buvo pasiūlęs Rusijai vienintelei, iki jos pripažinimo potencialia grėsme.

Tačiau NATO generalinis sekretorius nesidžiaugia, kad tai buvo pirmasis viršūnių susitikimas per porą dešimtmečių, kai nebekilo diskusijų, ar NATO dar reikalingas pasibaigus Šaltajam karui: „Be abejo, tai labai tragiškas fonas. Aš tvirtai smerkiu neteisėtus Rusijos veiksmus Ukrainoje, bet, žinoma, Rusijos agresija prieš Ukrainą yra žadintuvo skambutis, kuris visiškai aiškiai visiems parodė, kodėl NATO reikalinga. Manau, kad ne tik Baltijos šalys, bet ir kitos sąjungininkės dėkingos, kad jas apima tvirtas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas – penktasis straipsnis.“

Kampanija už Škotijos nepriklausomybę pirmą kartą pirmauja pagal populiarumą

Nauja apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti sekmadienį, likus 11 dienų iki referendumo dėl Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos, parodė, kad pirmą kartą pagal populiarumą pirmauja šio šalies istorinio regiono nepriklausomybės stovykla.
„YouGov“ ir „The Sunday Times“ apklausa parodė, kad stovyklą „Taip“ remia 51 proc. žmonių, o stovyklą „Ne“ – 49 proc., neskaitant neapsisprendusių rinkėjų.
Nors dviejų procentų persvara neviršija paklaidos ribos, šios išvados dramatiškai padidina statymus prieš rugsėjo 18 dienos balsavimą ir suteikia postūmį pirmojo ministro Alexo Salmondo Škotijos nacionalinei partijai (SNP).
„The Sunday Times“ taip pat pranešė, kad karalienė Elizabeth II jaučia „nemažą susirūpinimą“ dėl šio balsavimo nepriklausomybės klausimu ir paprašė kasdien ją informuoti apie padėtį.
Dabar tikimasi, kad pagrindinės Didžiosios Britanijos partijos, tarp jų – ministro pirmininko Davido Camerono konservatoriai, pristatys planą dėl tolesnių galių perdavimo škotams, kad būtų išsaugota jau 300 metų gyvuojanti sąjunga.
Bet koks balsavimas už Škotijos pasitraukimą iš Britanijos iškeltų klausimų dėl Britanijos padėties tarptautinėje bendrijoje ir galėtų sukelti spaudimą D. Cameronui atsistatydinti.
Škotija užima trečdalį Britanijos teritorijos, joje yra dislokuota Britanijos branduolinė atgrasomoji priemonė – raketos „Trident“.
SNP sako, kad jos iš nepriklausomos Škotijos turėtų būti išgabentos iki 2020 metų.

90 rezervo karių pradėjo kartotinius mokymus Vaidoto batalione

Rugsėjo 6 d. Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto batalione Rukloje (Jonavos r.) prasidėjo kartotiniai parengtojo rezervo karių mokymai. Į mokymus atvyko 90 karių iš Grigiškių, Vilniaus, Švenčionių, Šalčininkų ir kitų Lietuvos miestų bei regionų. Kartotiniuose mokymuose kariai atnaujins žinias ir įgūdžius, kuriuos įgijo dar tarnaudami kaip privalomosios pradinės tarnybos kariai.

Tris savaites truksiančiuose mokymuose kariai atnaujins individualius kario įgūdžius, taktikos, ginklų valdymo, priežiūros ir šaudymo, treniruosis vykdyti kolektyvines skyriaus lygmens užduotis,  patrulio metu vykdys suplanuotas gynybos ir puolimo operacijas.

Rezervo karių rengimas atnaujintas 2011 metais, į šiuos mokymus privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai skiriami privaloma tvarka arba jiems pareiškus norą. Šie asmenys kartu su kariniu vienetu, kuriam jie yra priskirti, treniruojasi 20-30 dienų per penkerius metus ir bus šaukiami atlikti užduotis tik ekstremalių situacijų atvejais.

JAV sudavė pirmuosius smūgius Irako arabų sunitų teritorijoje

Jungtinės Valstijos sekmadienį sudavė pirmuosius smūgius arabų sunitų teritorijoje, atakuodama džihadistus prie svarbios užtvankos Eufrato slėnyje, pranešė kariškiai.
„Paprašius Irako valdžiai, JAV karinės pajėgos atakavo ISIL („Islamo valstybės“) teroristus prie Hadisos Anbaro provincijoje, kad paremtų Irako saugumo pajėgas ir sunitų gentis, saugojančias Hadisos užtvanką“, – sakoma JAV centrinės vadovybės išplatintame pranešime.
„Smogėme šiuos smūgius, kad sutrukdytumėme teroristams toliau kelti grėsmę užtvankos, kurią, padedamos sunitų genčių, tebekontroliuoja Irako saugumo pajėgos, saugumui“, – pareiškime nurodė Pentagono atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirby.
„Potenciškai galimas užtvankos kontrolės praradimas ar katastrofiškas užtvankos funkcionavimo sutrikimas, kurio pasekmė būtų potvynis, sukeltų grėsmę JAV asmeninei sudėčiai ir infrastruktūrai Bagdade bei apie jį, taip pat tūkstančiams Irako civilių gyventojų“, – pridūrė kontradmirolas.

Europos centrinis bankas bando skatinti ES ekonomiką

Iš sąstingio niekaip neišsijudinanti euro zonos ekonomika verčia ieškoti netradicinių sprendimų. Europos centrinis bankas (ECB) užsimena, kad šalys neišvengs struktūrinių reformų.

Ketvirtadienį paskelbęs ECB sprendimą iki visų laikų žemiausio dydžio – vos 0,05 proc. – sumažinti euro zonos bazinę palūkanų normą, banko vadovas užsiminė, kad bus imtasi ir kitų priemonių euro zonos šalių eksportui ir ekonomikai pagyvinti bei nedarbui mažinti. Tam esą būtina imtis ryžtingesnių struktūrinių reformų.

ECB pirmininkas Mario Draghi teigia, kad skirtingose euro zonos šalyse priežastys, kodėl ekonomika neauga, skiriasi.  „Tačiau viena bendra yra pasitikėjimo stoka – šalyse stinga pasitikėjimo ateitimi ir ekonomikos perspektyvomis. O, norint pasitikėjimą sustiprinti, reikėtų susėsti rimtai diskusijai apie struktūrines reformas ir lankstumą“, – pabrėžia jis.

Lietuvos centrinio banko vadovas įsitikinęs, kad, siekdama augimo,  struktūrinių reformų neišvengs ir mūsų šalis. Vito Vasiliausko teigimu, pirmiausia būtina galvoti apie naujas priemones darbo rinkos lankstumui didinti ir apie kitokį darbo jėgos apmokestinimą.

„Darbo užmokestis yra tikrai svarbi išlaidų dalis. Kaip jis sugeba reaguoti į ekonominės situacijos pasikeitimus, yra labai svarbu. Be abejo, svarbi ir mokesčių sistema – kalbu apie Lietuvą. Ne paslaptis, kad (…) darbo jėgos apmokestinimas iš tiesų yra didelis ir, manau, našta pasiskirsčiusi netolygiai“, – pastebi V. Vasiliauskas.

Bendrasis euro zonos vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išliko nepasikeitęs, o tai silpnesnis rezultatas, negu tikėtasi. ECB prognozuoja, kad metinis euro zonos augimas šiemet sieks 0,9 proc., kitąmet – 1,6 proc., o 2016-aisiais – 1,9 proc.

Ekskursija į XX amžiaus pradžios Druskininkus vyks minint Europos paveldo dienas

Rugsėjo 19-21 dienomis visoje Lietuvoje minint Europos paveldo dienas (EPD), Druskininkų miesto muziejuje rugsėjo 19 d., 14. 00 val., bus organizuojama ekskursija „Druskininkai XX amžiaus pradžioje“. Ekskursijos metu visi norintieji galės pamatyti muziejuje esančią ekspoziciją, daugiau sužinoti apie XX amžiaus pradžios Druskininkus ir aplankyti 2013 metais renovuotą Druskininkų miesto muziejų (buvusi vila „Linksma“).

Druskininkų muziejaus pastatas yra vienas reikšmingiausių kultūros paveldo objektų Druskininkuose, įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Prestižiniuose apdovanojimuose „Europos burės 2013“ Druskininkų miesto muziejus, atnaujintas pagal Druskininkų savivaldybės vykdytą projektą „Druskininkų kurorto infrastruktūros kompleksinė plėtra“ nominacijoje „Už jaukiausią aplinką“ tapo nugalėtoju.

Lietuvoje EPD organizuojama jau 19 kartą. Šių metų Europos paveldo dienų Lietuvoje tema – „XX a. pradžios skonis“.

Pirmą kartą EPD imta rengti prieš 30 metų Prancūzijoje, jos iniciatorius – Prancūzijos kultūros ministras Džekas Langas (Jack Lang). Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienos imtos rengti visoje Europoje.

Vilniuje vyko jubiliejinės „Sostinė dienos“

Vilniaus centre ir senamiestyje savaitgalį vyko  didžiausia, 20-ąjį kartą rengiama miesto šventė „Sostinės dienos 2014”, kuri visą savaitgalį kvietė į daugybę nemokamų koncertų bei kultūrinių pramogų.

Joje vyko pirma pasaulyje išmanioji mugė, koncertavo pasaulinio garso muzikinės grupės ir vyravo gera nuotaika.

„Sostinės dienose“ visi rado sau įdomių renginių – net informacinių technologijų specialistai laukė pirmosios pasaulyje išmanios mugės, kurioje apsipirkti buvo galima nepravėrus piniginės, o turint tik išmanų mobilųjį telefoną. Saugiai grįžti po šventinių renginių vėlyvais vakarais lankytojams padėjo papildomi autobusų maršrutai, kurie aptarnavo daugelio Vilniaus miesto rajonų gyventojus.

„Sostinės dienų“rengėjai džiaugėsi, jog šventę beveik visais metais lydi saulėti ir gana malonūs orai. Jie šventės neaplenkė ir šiemet. Tad gerą nuotaiką ir giedras šypsenas visi vilniečiai ir svečiai pirmą kartą įamžino bendroje nuotraukoje „Šypsokis, Vilniau“, kurios fotografavimas vyko šeštadienį Katedros aikštėje.

„Sostinės dienų“ uždarymą Katedros aikštėje rugsėjo 7 d., sekmadienį, apie 22 valandą papuošė įspūdingas fejerverkų šou, kurį surengė tarptautinių konkursų dalyviai ir nugalėtojai – pirotechnikos meistrai iš „Bliko“ komandos.

Prezidentūra: NATO nutarė steigti vadavietes Baltijos šalyse

NATO vadovai viršūnių susitikime Velse penktadienį sutarė steigti vadavietes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, jų tikslios funkcijos ir struktūra paaiškės per rudenį, pranešė Lietuvos pareigūnai.

„Nuspręsta Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įkurti NATO vadavietes. Jos padėtų priimti pastiprinimą ir rengtų kolektyvinės gynybos pratybas“, – teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime spaudai.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis sakė, kad vadavietės užsiims planavimu, vadovavimu ir galbūt kitomis funkcijomis. Pasak jo, po politinio sprendimo konkrečiu planavimu dabar užsiims kariai.

„NATO viršūnių susitikimas patvirtino, kad matomas poreikis, ir tai bus daroma. Dabar kariškiai turės paruošti koncepciją, kaip tai atrodys konkrečiai, koks bus personalas, kaip tai atrodys NATO valdymo struktūroje. Per rudenį paaiškės tiksliai, kaip viskas atrodys“, – sakė V. Urbelis.

Pasak jo, vadavietė turbūt bus kuriama kurio nors Lietuvos kariuomenės vieneto pagrindu, prie jo prijungiant sąjungininkų elementus.

„Apie konkrečius dalykus kalbėti kol kas per anksti. Mes jau turime tam tikrą viziją, bet ji gali keistis“, – sakė V. Urbelis.

Jis pabrėžė, kad „Lietuvoje NATO pajėgų skaičius tikrai didės“.

Anot Prezidentūros pranešimo, Velse taip pat sutarta, kad „bus nuolatos, pagal realias grėsmes atnaujinami gynybos planai, stiprinama Aljanso kolektyvinė gynyba ir kuriamos ypač greito reagavimo pajėgos“.

D. Grybauskaitės atstovų teigimu, rugsėjo pabaigoje Vilniuje rinksis NATO šalių kariuomenių vadai, kurie aptars gynybos veiksmų plano įgyvendinimą.

LLRA kritikuoja kalbininkų išaiškinimą dėl pavardžių rašybos

Lietuvos lenkų rinkimų akcija sukritikavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą ir pareiškė toliau sieksianti, kad Lietuvos lenkams būtų leidžiama pavardes pase rašyti lenkiškais rašmenimis.

„Belieka tiems, kurie nori, kad pavardė būtų originalia kalba, atsisakyti Lietuvos pilietybės. Ar tai yra siekis toks? Gal iš tiesų yra siekis, kad kuo daugiau tų asmenų, kuriems rūpi originali rašyba, iš viso išvyktų iš Lietuvos?“, – sakė Seimo vicepirmininkas Jaroslavas Narkevičius .

Anot jo, LLRA pozicija po VLKK išaiškinimo nepasikeitė – „bus siekiama, kad originalo kalba būtų rašoma pagrindiniame (paso) puslapyje“, tačiau kaip tai bus daroma, J. Narkevičius kol kas negalėjo pasakyti.

VLKK penktadienį pateikė išvadą dėl Seime svarstomų pavardžių rašybą asmens dokumentuose reglamentuojančių įstatymų. VLKK pavardžių rašybai originaliais rašmenims asmens dokumentuose pritaria tik tais atvejais, kai Lietuvos pilietybė įgyjama naujai ir asmenvardžių originali rašyba įrodoma kitos valstybės išduotais dokumentais, taip pat pritariama išimčiai užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardėms. Visais kitais atvejais komisija siūlo rašyti asmenvardžius lietuviškais rašmenimis.

Lietuva reikalauja skubių ir pakankamų kompensacijų žemdirbiams

Penktadienį Briuselyje įvyko neeilinis Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas Rusijos nustatyto ES žemės ūkio produktų importo draudimo ir paramos nukentėjusioms šalims priemonių klausimas. Visos šalys narės pasisakė už solidarius, koordinuotus veiksmus siekiant spręsti krizę, susidariusią žemės ūkio sektoriuje, o Lietuva, kaip viena labiausiai nukentėjusių šalių, pareikalavo skubių ir pakankamų kompensacijų žemdirbiams.

Nemažai valstybių narių dėkojo Europos Komisijai už pasiūlytas operatyvias priemones, tačiau akcentavo, kad jų nepakanka ir reikia ieškoti naujų sprendimų bei galimybių kompensuoti gamintojams praradimus, atsiradusius ne dėl jų kaltės.

Tarybos posėdyje daug kalbėta ir apie tiesioginę paramą žemdirbiams dėl embargo patiriamų nuostolių sumažėjus kainoms, taip pat apie naujų rinkų paieškos ir eksporto skatinimo priemones, kurioms papildomai numatyta skirti 30 mln. eurų.

Daugelis šalių palaikė Lietuvos žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės išsakytą nuostatą, kad būtų suteikta tiesioginė kompensacinė parama žemdirbiams, kuriems dėl embargo labai sumažėjo pieno ir galvijų supirkimo kainos.

Posėdyje nemažai dėmesio skirta diskusijoms apie tikslines paramos priemones labiausiai nukentėjusioms šalims ir sektoriams. Iš galimų priemonių buvo paminėtos finansavimo padidinimas vaisių, daržovių ir pieno produktų tiekimo mokykloms programoms.

„Žemės ūkis dabar labiausiai nukentėjo ne dėl savo kaltės, todėl Europos Komisija turi ieškoti visų galimų šaltinių krizės padariniams sušvelninti. Jei nepadarysim to dabar, tai kitais metais paramos reikės dar daugiau“, - kalbėjo visų šalių narių atstovai. Žemės ūkio ministrai įpareigojo EK aktyviai stebėti padėtį ir teikti siūlymus, kaip galima būtų pasitelkti ne tik visas bendrosios žemės ūkio politikos paramos priemones, bet panaudoti ir kitas Europos Sąjungos biudžeto lėšas.

Taryboje pasisakiusi žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė akcentavo, kad Lietuva labiausiai nukentėjo nuo embargo, ypač didžiulius nuostolius patyrė pieno ir mėsos sektoriai. Ministrė prašė šalių narių palaikymo, kad būtų pritaikytos tiesioginės paramos priemonės šiems sektoriams. „Svarbiausia, kad sprendžiant šią problemą vadovautumės solidarumo principu, o naujos priemonės būtų nukreiptos labiausiai nuo Rusijos importo draudimo nukentėjusių valstybių narių žemdirbiams, skiriant jiems tikslinę paramą“, – tarybos posėdyje pabrėžė ministrė V. Baltraitienė. Ši idėja sulaukė nemažo kitų šalių palaikymo.

Ministrė, pradėdama situacijos vertinimą dėl Rusijos embargo, taip pat paminėjo, kad Lietuvoje yra ir daugiau skaudžių ir skubiai spręstinų klausimų – tai afrikinio kiaulių maro stabdymas. Ji paragino pirmininkaujančią šalį Italiją artimiausiame posėdyje, kuris įvyks jau spalio mėnesį, svarstyti šį klausimą.

Baltijos šalyse atsiras kolektyviniai pajėgumai, kurie užtikrins Lietuvos saugumą

Rugsėjo 5 dieną NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai patvirtino NATO parengtumo veiksmų planą reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje bei siekiant sustiprinti Aljanso kolektyvinę gynybą.

Pagal šį planą bus stiprinamas sąjungininkų pajėgų buvimas rytinėse Aljanso šalyse, didinama NATO greitojo reagavimo pajėgų parengtis, šalys įsipareigojo teikti paramą atvykstančioms pajėgoms.

„Priimtas NATO įsipareigojimas tęsti šiuo metu taikomas atgrasymo priemones tiek ilgai, kiek reikės. Taigi, Aljanso oro, jūrų ir sausumos pajėgos toliau išliks mūsų regione ir Lietuvoje,“ – sakė susitikime taip pat dalyvavęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.  

Pagal šį veiksmų planą taip pat nuspręsta sustiprinti NATO greitojo reagavimo pajėgas (angl. NATO Response Force, NRF),  pakeliant šių pajėgų parengtį. Šios pajėgos galės per keletą dienų atsidurti krizės regione.

Susitikimo metu taip pat nuspręsta, kad Lietuvoje ir kitose rytinėse NATO teritorijose bus steigiamos NATO vadavietės, kurios užsiims pratybų planavimu ir kolektyvinės gynybos užduočių vykdymu. 

Lietuvoje ir kitose NATO rytinėse valstybėse taip pat bus įgyvendintos kitos šalies gynybą stiprinančios priemonės, įskaitant reikiamos infrastruktūros plėtrą ir įrangos dislokavimą.

„Tai tik pradžia mūsų laukiančio darbo. Siekdami įgyvendinti šiandien NATO priimtus sprendimus, privalėsime tinkamai paruošti infrastruktūrą namuose tam, kad sąjungininkų pajėgoms mūsų teritorijoje nieko netrūktų. Turėsime įgyvendinti batalionų plėtrą, paskirti personalą ir parengti infrastruktūrą būsimai NATO vadavietei bei įrangos sandėliavimui. Be abejo, ir toliau teiksime visą reikiamą paramą Lietuvoje dislokuotiems NATO kariams,“  – teigė ministras J. Olekas. 

Atsižvelgiant į pasikeitusią Rusijos karinę laikyseną, NATO viršūnių susitikime atnaujinti operaciniai planai mūsų regiono gynybai.

Susitikimo metu pasiektas dar vienas svarbus sutarimas –  visos narės įsipareigojo didinti gynybos biudžetus. Lietuvos politinės partijos yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo iki 2020 m. krašto apsaugos finansavimą siekiama padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Šeštadienį prie Baltojo tilto  vyko saugaus eismo renginys visai šeimai „Eismo kiškiai“

Rugsėjo 6 d. vaikai su tėvais buvo pakviesti į nemokamą saugaus eismo renginį visai šeimai „Eismo kiškiai“, kuriame galėjo išmokti ar pasikartoti, kaip saugiai elgtis kelyje. Renginys vyko Vilniuje prie Baltojo tilto – jo metu policijos, Raudonojo Kryžiaus ir „Regitros“ atstovai mokė mažuosius ir suaugusius saugaus eismo principų, renginio dalyvių laukė ir šventinis koncertas.

Remiantis Lietuvos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–liepos mėnesiais eismo įvykių metu jau nukentėjo 441 vaikas ir tai yra beveik penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Valstybės kontrolė: Savivaldybių biudžetus klampina skolos 

Valstybės kontrolė visose Lietuvos savivaldybėse atliko valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą. „Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi lėšas ir turtą planuoti, apskaityti ir tvarkyti taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų. Dažniausiai savivaldybės klydo sudarydamos finansines ataskaitas, nustatydamos ilgalaikio materialiojo turto vertę, netinkamai tvarkydamos investicijų į kitus subjektus ir savo pačių apskaitą, atlikdamos inventorizaciją. Dėl šių klaidų savivaldybių finansinių ataskaitų rinkiniuose nurodyti per 267 mln. Lt turto ir 359 mln. Lt įsipareigojimų didesni likučiai, per 68 mln. Lt mažesnės pajamos ir per 10 mln. Lt mažesnės veiklos sąnaudos. Be to, nebuvo galimybės įsitikinti 3 648 mln. Lt turto ir 2 215 mln. Lt  įsipareigojimų likučių teisingumu. Vertindami savivaldybių finansines ataskaitas, valstybiniai auditoriai naudojosi ir savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktu darbu.

2013 m. pabaigoje savivalda turėjo 2 010 mln. Lt skolų. 25 savivaldybių skolinimosi galimybės yra apribotos nes jos neturi teisės skolintis investicijų projektams, įgyvendinamiems be Europos Sąjungos (ES) paramos. Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo 5 kartus. Dažniausiai savivaldybės prasiskolina vykdydamos ES struktūrinių fondų projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos.  Savivaldybės neturi aiškios skolos valdymo strategijos, todėl auditoriai perspėja apie riziką, jog priartėjusios prie maksimalios skolinimosi limitų ribos ir netekusios teisės skolintis, jos nebus pajėgios vykdyti investicinius projektus, suvaldyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, subalansuoti biudžetų, tad ateityje gali kilti grėsmė finansiniam tvarumui. Beje, savivaldybių skolos dydis neparodo realios savivaldybės padėties dėl įsiskolinimų. Trūkstant teisinio reglamentavimo, dalis savivaldybių į skolą įtraukė ne visus įsipareigojimus kreditoriams, o viena savivaldybė ėmė taikyti alternatyvias skolinimuisi priemones, taip išvengdama nustatytų skolinimosi procedūrų.

Auditoriai turėjo pastabų ir dėl valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms planavimo ir jų naudojimo. Ne visos valstybės biudžeto lėšos priskiriamos savivaldybių biudžetų pajamoms. Tokiu būdu savivaldybių biudžeto vykdymo ataskaitose neatskleista informacija apie  2,4 mlrd. Lt (arba 2 414 mln. Lt) panaudotas valstybės biudžeto lėšas. Valstybės lygiu nėra nustatytos finansavimo tvarkos savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti. Todėl konkrečių įstaigų finansavimas dažnai gali priklausyti nuo atitinkamos ministerijos sprendimo.  

Lietuvos kariuomenės išminuotojai sunaikino jau tūkstantąjį sprogmenį šiais metais

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai rugsėjo pradžioje jau pagerino pastarųjų penkerių  penkių metų nesprogusių standartinių sprogstamųjų užtaisų neutralizavimo vidurkį. Apytiksliai per metus  kariuomenės išminuotojai surasdavo ir sunaikindavo iki 1 tūkst. įvairių sprogstamųjų užtaisų, tačiau jau šiemet rugpjūčio 27 d. kariuomenės išminuotojai sunaikino tūkstantąjį sprogmenį, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pasak Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado pavaduotojo vyresniojo leitenanto  Kazimiro Bogdano, šie metai bataliono sprogmenų neutralizavimo specialistams išties „derlingi“, kadangi dėl ankstyvo  pavasario ir atsigaunančios ūkinės veiklos Lietuvoje  rastas gausus okupacinių kariuomenių paliktų nesprogusių standartinių sprogstamųjų užtaisų skaičius.

Pasak karių, dar tik rugsėjo pradžia, o jau surastų ir neutralizuotų sprogmenų yra daugiau nei per paskutinius penkerius metus vidutiniškai buvo sunaikinta viso sezono metu.

Kariuomenės inžinieriai be operatyvinio išminavimo, kai vykdomos sprogmenų neutralizavimo operacijos gyventojams pranešus policijai apie surastus sprogmenis, vykdo  ir planinius išminavimus, tose vietose kur pasaulinių karų metu vyko didesnės kautynės ar mūšiai. Tokių Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nustatytos 222 vietos. Šiais metais Inžinerijos bataliono kariai planinį išminavimą vykdo septyniose gausiai sprogmenimis užterštose teritorijose.

Šiaurės Korėjos branduolinis reaktorius galbūt vėl veikia

Šiaurės Korėjos reaktorius jos pagrindiniame branduoliniame objekte, galintis gaminti plutonį šio izoliuoto režimo branduoliniams ginklams, galbūt vėl veikia, sakoma Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos priežiūros agentūros ataskaitoje, kurią penktadienį matė AFP.

„Nuo 2013 metų rugpjūčio pabaigos agentūra, analizuodama iš palydovų darytus atvaizdus, stebėjo garų išleidimus ir aušinimo vandens ištekėjimą“ iš reaktoriaus Jongbjone, nurodė Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA), kuri tai pavadino dalyku, „atitinkančiu“ veikiantį reaktorių.

UNESCO: pasaulyje yra 781 mln. analfabetų

781 mln. suaugusių žmonių pasaulyje nemoka skaityti ir rašyti. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) forume 2000-aisiais užsibrėžtas tikslas perpus sumažinti analfabetų skaičių – žlugo. Todėl UNESCO vadovė Irina Bokova paragino tarptautinę bendriją imtis aktyvesnių pastangų neraštingumui mažinti.

Remiantis UNESCO tyrimu, nuo 1990 metų analfabetų skaičių pavyko sumažinti gana reikšmingai – 12 proc. Tačiau nuo 2000-ųjų nemokančiųjų rašyti ir skaityti sumažėjo tik 1 proc.

Pateiktais duomenimis, 557 mln. suaugusių analfabetų gyvena 10 pasaulio šalių, daugiausiai – Indijoje, Kinijoje ir Pakistane.

Užsachario Afrikoje analfabetų skaičius nuo 1990 metų dėl gyventojų augimo padidėjo daugiau nei trečdaliu.

Du trečdaliai pasaulio analfabetų yra moterys. Šio rodiklio nuo 1990-ųjų nepavyko sumažinti, nes beveik 40 proc. valstybių vis dar ribojamas mergaičių švietimas.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ketvirtadalis milijardo vaikų nemoka nei skaityti, nei rašyti, nors mažiausiai ketverius metus mokėsi mokykloje.

B. Komorowskis: Rytų Europoje nebus naujų NATO bazių

Lenkija patvirtino, kad Rytų Europoje nebus jokių naujų NATO bazių, kurios padėtų atgrasyti Rusijos agresiją, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė „EUobsever“.

Aljansas kuria naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudarytų apie 4 000 karių ir kurios turėtų tapti „ieties smaigaliu“ Rusijos agresijos prie Aljanso rytinių sienų atveju.

Tačiau Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ketvirtadienį sakė žurnalistams per NATO viršūnių susitikimą Velse, kad tos pajėgos nebus fiziškai dislokuojamos šiame regione. Vieninteliai nauji objektai bus aerodromai, mašinų parkai ir šaudmenų sandėliai, kurie leistų greičiau dislokuoti karius.

Jis pažymėjo, kad klausimas, ar tie objektai būtų „nuolatinės bazės“, yra „semantikos ir diplomatijos reikalas – gynybos požiūriu svarbiausia, kiek bus veiksmingos tos pajėgos“.

Tačiau B. Komorowskis pažymėjo, kad „labiau pastebimos“ atgrasymo priemonės leistų žmonėms pasijusti saugiau. Prezidentas taip pat išsakė susirūpinimą, jog rytinės Aljanso šalys neturi tokio paties statuso kaip senosios NATO narės, dalyje kurių veikia nuolatinės bazės.

Premjeras: tikimės, kad per šiuos metus jau turėsime kitas rinkas maisto produktams

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, šiuo metu vyksta labai intensyvi naujų rinkų šalies žemės ūkio ir maisto produkcijai paieška.

„Matot, tokie pokyčiai, kurie norėtųsi, kad greitai vyktų – tas yra neįmanoma. Mes sakėm, kad per 2–3 mėnesius gal, nes tai yra naujų rinkų paieška, tam tikri pokalbiai su tam tikrų šalių vadovais vyksta, su ministerijų atstovais, tikrai mes jų viešai neskelbiam. Tam tikri poslinkiai jau yra įvykę. Bet tikimės, kad per šiuos metus mes jau turėsime kitas rinkas“, – sakė A. Butkevičius.

Premjero teigimu, Honkongas jau atidarė duris lietuviškiems produktams ir tai yra galimybė per šią šalį eiti į kitas rinkas, šią savaitę numatytas susitikimas ir su Pietų Korėjos ambasadoriumi, stiprėja ryšiai su Japonija – spalį numatytas susitikimas su šios šalies ministru pirmininku Milane. Taip pat numatyta išvyka į Jungtines Amerikos Valstijas, kur vyks derinimo procedūros dėl geresnių sąlygų maisto produktų eksportui. Anot jo, Europos sąjungoje taip pat per trumpą laiką pasiekta tiek, kad kitos Europos Sąjungos šalys pritartų Lietuvos pozicijai.

„Dirbame labai įtemptai prie to, ko labai neplanavom ir nesitikėjome tokių iššūkių“, – reziumavo A. Butkevičius.

Paklaustas apie galimą paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams, Vyriausybės vadovas akcentavo, jog pirmiausiai parama bus skiriama pieno ir mėsos augintojams.

„Yra numatyta parama, kuri yra suplanuota 2015 metais išmokėti – mes kelsime ją į šiuos metus, bet suprasdami ir pasižadėdami, kad 2015 metais šiuos asignavimus atstatysime kitų metų biudžeto plane. Kitą savaitę yra numatytas susitikimas su pieno ir mėsos gamintojais, kitas susitikimas – su mėsos ir pieno perdirbėjais. Manau, tarsimės ir apie tai, kada gausime tą paramą iš Europos Sąjungos ir ji pirmiausiai bus skiriama pieno ir mėsos augintojams“, – kalbėjo Premjeras.

NATO pajėgų perdislokavimas – iššūkis Vyriausybei padidinti užsienio investicijas Lietuvoje

Numatomas NATO pajėgų perdislokavimas į su Rusija besiribojančią Lietuvą, kaip ir kitas Baltijos šalis bei Lenkiją, būtų kur kas efektyvesnis siekiant užkardyti agresorę, jei kariai žinotų, kad nuo Krymo aneksijos simboliu virtusių „žaliųjų žmogeliukų“ gintų ne tik NATO partneres, bet ir savas korporacijas.

„Be daugelio kitų naudų, susijusių su užsienio investicijomis, – naujų darbo vietų, naujų technologijų ir vadybos modelių – ne mažiau svarbu ir tai, kad jos teikia saugumą valstybei. Kai investicijų kiekis didžiulis (daugiausia plyno lauko investicijų), saugumo klausimas tampa tarptautinių diskusijų objektu, o tie, kurie investuoja, dirba su savo vyriausybėmis“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad konkurencija Lietuvai varžantis dėl investicinių projektų akivaizdžiai auga ir investuotojų pasitikėjimas skolų krizę išgyvenusiomis Pietų Europos valstybėmis – Portugalija, Italija, Graikija, Ispanija, kurios šiuo metu, ekonomistų nuostabai, labai sparčiai kyla į viršų, jau didesnis nei Lietuva.

Išleistas partizano Albino Blinkevičiaus-Balčio dienoraštis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido naują leidinį „...pergyventų jausmų atogarsis“, kuriame publikuojamas Vyčio apygardos partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštis, laiškų ir eilėraščių faksimilės.

„Čia parašyti keli žodžiai nėra dienoraštis, nėra visa širdis. Mano širdis pilnesnė ir turiningesnė. Čia yra tik širdies, pergyventų jausmų atogarsis, pašvaistė, šešėlis“, – taip rašė savo dienoraštyje partizanas Baltis.

Kaip praneša (LGGRTC), dienoraštis rašytas 1946–1947 metais, tai autentiškas liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, už Lietuvos laisvę kovojusių ir nužudytų Vyčio apygardos partizanų vadų ir eilinių partizanų buitį ir būtį, nuotaikas, begalinę meilę Tėvynei.

„Mes it atsiskyrėliai, it atgailautojai merdime miškų tankumynuose, žvalgomės kaip vagiai ar plėšikai paslaptingai iškišę galvas iš krūmų į palaukę, mes išdžiūvusiom nuo saulės gerklėm, suprakaitavę ir sušilę alpstame kelias dienas saulės atokaitoje, rugiuose ar griovyje. Mūsų keliai – tai nesibaigią žvėrių takai miškų tankumynuose, o po tėvynės plentus ir vieškelius važinėja dainuodami prispaudėjai – burlokai, mindo savo kruvinomis kojomis mūsų šventą tėviškės žemę“, – 1947 metų birželį rašė partizanas Baltis.

Dienoraštis išlikęs ne visas. Du sąsiuviniai peršauti – aiškiai matyti kulkos žymė. Leidinyje skaitytojui pateikiamas iššifruotas dienoraštis, į leidinį įdėtos tik apiplyšusių lapų faksimilės. Dienoraštyje minimi asmenys, kuriuos pavyko nustatyti, iššifruoti leidinio puslapių paraštėse, apie kai kuriuos daugiau duomenų pateikiama atskirai.

Leidinyje taip pat publikuojama partizanų būrio vado Alfonso Smetonos-Žygaudo laiškų Balčiui faksimilės, bendražygės Jonės Jelinskaitės laiškas Balčiui ir paties Balčio laiškas jai.

Lietuva nuostoliams dėl embargo kompensuoti prašo 46 mln. eurų

Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti Europos Komisijos prašo 46 mln. eurų (beveik 160 mln. litų), pranešė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„Sumą nurodome. Tai yra 46 mln. eurų. Tai yra trumpalaikė priemonė. Trims keturiems mėnesiams“, – teigė ministrė.

Pasak ministrės, paramos prašoma ir pieno gamintojams, gyvulių bei daržovių augintojams.

V. Baltraitienės teigimu, tikimasi gauti bent dalį kompensacijos, nes Briuselis Lietuvą vertina kaip labiausiai nukentėjusią nuo Rusijos paskelbtų sankcijų.

Pasak jos, finansavimas būtų skiriamas ne žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, o žemdirbiams.

„Pagrindinė priemonė, dėl ko mes norime diskutuoti ir ko mes prašome, tai kad būtų mokamos kompensacijos – būtų skiriami pinigai kompensacijų mokėjimui ne perdirbėjams, o žemdirbiams, kurių produkcijos supirkimo kainos labai smarkiai krito. Nė vienoje Europos valstybėje nekrito taip smarkiai kaip Lietuvoje. Manome, kad supras mūsų padėtį, ir tikrai kažkokį finansavimą gausime“, – teigė V. Baltraitienė.

Ji tikisi, kad Lietuvos prašymą parems Estija ir Latvija bei Lenkija.

2014 m. rugpjūčio mėn. oficialiosios tarptautinės atsargos

2014 m. rugpjūčio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 21,9 mlrd. litų (6,3 mlrd. eurų). Per ataskaitinį laikotarpį jos padidėjo 203,7 mln. litų, arba 0,9 procento.

Oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimui įtakos turėjo 408,1 mln. litų padidėję kitų pinigų finansų įstaigų ir 129 mln. litų išaugę centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke, 13,4 mln. litų sudarantis teigiamas kitų veiksnių pokytis ir pakilusi specialiųjų skolinimosi teisių vertė (2,1 mln. Lt). Oficialiųjų tarptautinių atsargų lėtesnį augimą lėmė 301,7 mln. litų mažesnis grynųjų pinigų kiekis apyvartoje ir 47,2 mln. litų sumažėję Lietuvos banko išorės įsipareigojimai.

Lietuvos gyventojai aštuntą kartą kviečiami pasitikrinti Konstitucijos žinias

Šiemet Teisingumo ministerija jau aštuntus metus iš eilės organizuos tradiciniu tapusį Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamą Konstitucijos egzaminą, kurį laikyti ir pasitikrinti, kaip išmano Pagrindinį šalies įstatymą, galės visi Lietuvos piliečiai. Pirmasis egzamino etapas įvyks rugsėjo 30 d.

Egzaminas vyks visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse. Jis vyks dviem etapais – antrasis bus surengtas spalio 14 d. Geriausiai egzamine pasirodžiusius piliečius spalio 28 d.Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančiuose apdovanojimuose sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

 „Visi šalies gyventojai turi išmanyti Konstituciją, kadangi tai – mūsų valstybės pagrindas. Lietuvos piliečiams šis egzaminas bus puiki galimybė atnaujinti žinias ir pasitikrinti, kaip gerai žino savo teises, kurias jiems garantuoja Konstitucija“, – sako teisingumo ministras J. Bernatonis.

Pernai Konstitucijos egzaminą laikė daugiau negu 30 tūkst. žmonių. Šiemet Teisingumo ministerija tikisi sulaukti panašaus skaičiaus pilietiškų ir Konstitucijos žinias pasitikrinti norinčių Lietuvos gyventojų.

Konstitucijos egzamino dalyviai dėl geriausiai išmanančiojo Pagrindinį šalies įstatymą vardo varžysis atskirose grupėse: pilnametystės sulaukę piliečiai, teisę studijuojantys ir teisinį išsilavinimą turintys asmenys, nuteistieji, esantys laisvės atėmimo vietose, moksleiviai pagal amžiaus grupes: 1–4 klasių, 5–7 klasių, 8–10 klasių ir 11–12 klasių.

Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus apdovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigtomis kelionėmis į Briuselį. Visų laimėtojų taip pat lauks projekto rėmėjų prizai.

A. Butkevičius: SGD laivas pakeliui į Lietuvą bus saugomas

Lietuvos premjeras teigia, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui skirtas laivas „Independence“ bus pradėtas saugoti jau pakeliui į Lietuvą, o į Klaipėdos terminalą jis atplauks iki lapkričio. Algirdas Butkevičius teigė negalįs atskleisti tikslios datos, kada atplauks laivas, tačiau tai įvyks tikrai iki lapkričio mėnesio.

„Laivo atėjimas jau bus saugomas nuo tam tikro atstumo, bet jau ten saugos kiti“, – Klaipėdoje žurnalistams antradienį sakė ministras pirmininkas.

Jis teigė tikįs, jog SGD terminalo statybos darbai bus baigti rugsėjį, po to prasidės jo testavimas.

„Darbų užbaigimas yra, manau, rugsėjo mėnuo, po to turi prasidėti testavimo darbai ir po to turi atplaukti laivas“, – sakė A. Butkevičius. Anot jo, nuspręsta parengti aiškų planą, kuriame būtų numatyti visi darbų baigimo terminai.

„Šiandien buvo priimtas sprendimas, kad galutinai būtų suderintas grafikas tarp visų subrangovų ir generalinio rangovo su konkrečiomis datomis, aiškus darbų pabaigimo planas. (...) Jokių kalbų apie darbų pratęsimus būti negali“, – aiškino premjeras.

„Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis teigė, kad darbų planas rengiamas, nes siekiama ne tik greičiau pastatyti terminalą, bet ir greičiau pripažinti jį tinkamu naudoti.

„Paskutinėje darbų fazėje atsiranda labai daug smulkių darbų, kuriuos būtina visus sugrupuoti, kad nė viena smulkmena nebūtų pamiršta. Dėl to buvo nutarta, kad pridavimo fazėje bus labai didelis kiekis smulkių darbų, juos būtina visus surūšiuoti, bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, nes priduoti tokį objektą labai sudėtinga, o mes norime pridavimo darbus pradėti kiek įmanoma anksčiau, dalimis, kad vėliau neužstrigtume“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė R. Masiulis.

Rugpjūčio pabaigoje „Klaipėdos nafta“ pasirašė terminalo apsaugos sutartį su Viešojo saugumo tarnyba. Tarnybos vadas Sergejus Madalovas tvirtino, jog specialiai SGD terminalo apsaugai bus įkurtas tarnybos padalinys Klaipėdoje, o terminalą per parą turėtų saugoti apie 50 žmonių.

Laivų maršrutų duomenis skelbiančio tinklalapio marinetraffic.com duomenimis, laivas šiuo metu yra Karibų jūroje esančioje Parijos įlankoje, netoli Trinidad ir Tobago krantų. Pernai pavasarį skelbta, kad Trinidadas ir Tobagas labai domisi galimybe parduoti SGD Lietuvai.

SGD terminalas turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje. Numatoma, kad pirmaisiais metais Lietuva per SGD terminalą galės atsigabenti apie 1 mlrd. kubų dujų, o ateityje jo pajėgumas didės iki 4 mlrd. kubų.

„Rally Classic“ sugrįžta į Druskininkų miesto gatves

Kaip ir kiekvienais metais, spalio 3-4 dienomis, Lietuvos nacionalinį ralio čempionatą ir Baltarusijos išvažiuojamąjį etapą užbaigs legendinis „Rally Classic“ Druskininkai, kuris šiemet grįžta atsinaujinęs ir žada didelę intrigą ralio gerbėjams bei dalyviams.

Ketvirtus metus iš eilės, spalio 3-4 dienomis, visi automobilių sporto entuziastai ir vėl rinksis Dzūkijoje, Druskininkuose, kur lemiamai akistatai stos geriausi Lietuvos ralio meistrai bei svečiai iš užsienio. Pasak ralio organizatorių, šiemet tiek dalyviai, tiek ir žiūrovai tikrai bus nustebinti.

„Eurostat“: gamintojų kainos liepą visoje ES smuko 0,2 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, liepą, palyginti su birželiu, gamintojų kainos euro zonoje smuko 0,1 proc., o visoje ES – 0,2 proc. Savo ruožtu birželį kainos euro zonoje kilstelėjo 0,2 proc., o ES – 0,1 proc. 2014 m. liepą, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, gamintojų kainos euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 1,1 ir 1,3 procento.
Lietuvoje liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos nepakito, o per metus nusmuko 4,8 proc.
Liepą, palyginti su birželiu, euro zonos energetikos sektoriuje prekių kainos smuko 0,6 proc., o ES sumenko 0,9 proc. Tuo tarpu kituose sektoriuose kainos euro zonoje ir visoje ES išliko nepakitusios. Taip pat ir kainos, išskyrus energetikos sektorių, abiejuose regionuose išlieka nepakitusios.
Turimais ES valstybių narių duomenimis, daugiausia gamintojų kainos smuko Belgijoje (0,9 proc.), Danijoje (0,8 proc.), Graikijoje (0,7 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (0,6 proc.), o labiausiai šis rodiklis padidėjo Estijoje (1,7 proc.) bei Kipre (1,1 proc.).
2014 m. liepą, palyginti su tuo pačiu 2013 m. mėnesiu, gamintojų kainos, neskaičiuojant energetikos sektoriaus, euro zonoje smuktelėjo 0,1 proc., o visoje ES išliko nepakitusios. Kainos energetikos sektoriuje euro zonoje sumenko 3,5 proc., o ES sumažėjo 4,4 proc. Tarpinio vartojimo prekių kainos euro zonoje ir ES atitinkamai sumažėjo 0,7 ir 0,6 proc. Ilgalaikio vartojimo prekių kainos euro zonoje ir ES išaugo atitinkamai 1,0 ir 0,8 proc. Investicinių prekių kainos abiejose zonose padidėjo po 0,4 proc. Trumpalaikio vartojimo prekių kainos euro zonoje ir ES padidėjo po 0,1 proc.
Lyginamuoju laikotarpiu gamintojų kainos daugiausia sumažėjo Belgijoje (-5,7 proc.) ir Lietuvoje (-4,8 proc.), taip pat Slovakijoje (-2,9 proc.), o išaugo Latvijoje, Rumunijoje ir Švedijoje (po 0,2 proc.).

Laivų statytojų optimizmą temdo tik geopolitika

Keletą metų krizės gniaužtuose įstrigusiai laivų statybos ir remonto pramonei ateina geresni laikai – atsigauna laivybos rinka: pastaraisiais metais auga tiek laivų remonto, tiek statybos užsakymų skaičius, antradienį teigia „Verslo žinios“.

Tačiau Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pozityvius postūmius laivų statybos ir remonto rinkoje linkęs vertinti santūriai. „Augantis užsakymų skaičius nuteikia optimistiškai, tačiau žiūrime į tai rezervuotai, nes geopolitiniai įvykiai pasaulyje gali pakoreguoti perspektyvas ir lūkesčius“, – sako jis ir pabrėžia, kad jau dabar jaučiama tam tikra geopolitinių veiksnių įtaka – anksčiau metalą Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė pirkdavo Ukrainoje, o pastaruoju metu ten įsikūrusioms metalurgijos gamykloms nebegarantuojant tiekimo arba net nebepriimant užsakymų tenka jį pirkti Vakarų Europoje, kur kaina už vieną toną didesnė apie 100 eurų ir tai turės įtakos kaštams.

A. Šileika taip pat sako, kad augant žaliavų ir darbo jėgos įkainiams darbų kainos, nekyla – tai lemia didžiulė konkurencija, nes Europoje yra apie 300 laivų statyklų ir remonto įmonių, todėl kova vyksta dėl kiekvieno projekto.

Euro zonos apdirbamosios pramonės apimtys sulėtėjo

Apdirbamosios pramonės augimas euro zonoje rugpjūtį smuko žemiausiai per pastaruosius 13 mėnesių, rodo analitikų apklausa. Apie tai praneša BBC.
Patikslintas „Markit“ euro zonos apdirbamosios pramonės pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) liepos-rugpjūčio mėnesiais smuko nuo 51,8 iki 50,7 punkto. Ekspertai primena, kad virš 50 punktų pakilusi žyma rodo sektoriaus plėtrą.
Daugiausiai regiono bendrovės nukentėjo kylant įtampai tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos dėl Ukrainoje susidariusios situacijos.
Duomenys pateikti iki Europos centrinio banko (ECB) valdybos susirinkimo šį ketvirtadienį, todėl gali turėti įtakos jo metu padarytiems sprendimams. Rinkos iš banko lauks aiškaus plano, kaip aktyvinti susidariusį euro zonos ekonomikos nuosmukį, nes regionui dėl itin menko kainų kilimo gresia defliacija.
Kol kas rinkose spekuliuojama nuomone, kad ECB vadovas Mario Draghi gali jau šią savaitę pateikti daugiau užuominų, ar planuojama imtis vadinamojo kiekybinio mažinimo, ar ne. Tokių priemonių finansų krizės metu ėmėsi Didžiosios Britanijos ir JAV valdžia.
Howardas Archeris, vyriausiasis „IHS Global Insight“ ekonomistas, sakė: „Euro zonos apdirbamosios pramonės įmonės šiuo metu patiria sunkumų, nes itin aštri geopolitinė įtampa dėl Ukrainos ir Rusijos suteikia nežinomybės ir taip sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis daugelyje valstybių“.

Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios šventorius sutvarkytas už 2,1 mln. litų

Baigtas tvarkyti Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios šventorius: trečiadienį oficialiai paskelbta 2,1 mln. litų kainavusių darbų pabaiga.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius išreiškė viltį, kad jau galutinai pabaigtą tvarkyti šventovę ateityje pavyktų paskelbti bazilika.

„Prisikėlimo šventovė augo mūsų akyse: per šiuos visus nepriklausomybės metus mes ją matėme labai apgailėtinos būklės ir paskui daugelio žmonių pastangų dėka ji vis augo, gražėjo iki to paskutinio momento, kai visa aplinka tapo nuostabiai graži, išskirtinė. Ačiū noriu pasakyti visiems, kurie kuo nors prisidėjote prie šios šventovės atgimimo, išgražėjimo. (...) Noriu palinkėti, kad ši šventovė iš tiesų taptų Lietuvos šventove. Šiandien ji yra Kristaus prisikėlimo bažnyčia, aš tikiuosi, kad ateityje ji bus bazilika ir bus Lietuvos šventovė. Bet kaip jos gražėjimui reikia laiko, taip ir šiems titulams dar reikės laiko ir pastangų“, – kalbėjo S.Tamkevičius.

Bažnyčios šventorius buvo išklotas akmenimis, rastais vykdant Juozapavičiaus prospekto ir Parodos įkalnės rekonstrukcijas. Anksčiau skaičiuota, kad darbai gali kainuoti 2,9 mln. litų. 1 mln. litų gautas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, likusius pinigus skyrė Kauno miesto savivaldybė. Kelis šimtus tūkstančių litų paaukojo miestiečiai.

„Išties reikia prisiminti 2012 metus ir tikrai džiaugiuosi, kad tuometinė Vyriausybė ir Seimo nariai atkreipė dėmesį į šį objektą. (...) Aišku, palyginti, kiek darbų čia buvo planuojama, atrodė, ką su tuo milijonu čia galima padaryti, bet čia lyg iš niekur iš po žemių atsirado akmenys. Galima sakyti, kad ir šiek tiek sutaupėme, bet paveldas nenukentėjo ir turime tiktai puikų rezultatą“, – kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Pasak jo, dabar Kristaus prisikėlimo bažnyčios aplinkoje liko tik vienas tvarkytinas dalykas: greta įsikūręs Žaliakalnio verslo centras. Jo savininkai planuoja pastatą tvarkyti, o savivaldybė žada reikalauti, kad pirmiausia būtų tvarkoma į šventovę atgręžta pastato pusė.

Idėja pastatyti Žaliakalnyje bažnyčią, kuri taptų paminklu nepriklausomybei, gimė 1922 metais. 1933 metais patvirtintas architekto Karolio Reisono projektas, pagal kurį pradėta statyti bažnyčia. 1940 metais, Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, buvo įpusėję vidaus tinkavimo darbai. Sovietmečiu čia veikė gamykla, o atgavus nepriklausomybę pradėti atstatymo darbai. Bažnyčia iškilmingai pašventinta 2004 metais.

Šimt Atgal