Į pradžią
06 28. Naujausios žinios
ASOCIACIJA „MŪSŲ TAUTOS ATMINTIS“
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei gerb.p. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei gerb.p. Loretai Graužinienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb.p. Algirdui Butkevičiui
Vilniaus miesto Merui gerb.p. Remigijui Šimašiui
Dėl Prezidento Antano Smetonos
Prezidentas Antanas Smetona - reikšmingiausias moderniosios Lietuvos valstybinės raidos politikas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Jo pastangomis buvo sukurta moderni Lietuvos valstybė, įtvirtinta kultūrinė ir politinė lietuvybės ugdymoprograma, išplėtotas švietimo įstaigų tinklas, auklėjęs jaunimą, kuriam Tėvynės meilė buvo nelygstamas gėris ir įsipareigojimas. Prezidento veikla ir jo istorinė reikšmė mūsų valstybės raidai iki šiol nėra deramai įvertinta, stokojame ir jo atminimui skirtų ženklų. Viena priežasčių - sovietmečiu išmoningai skleista Prezidento šmeižimo, juodinimo ir pajuokimo kampanija, kurios atgarsių gausu ir dalies šiuolaikinių istorikų darbuose. Nors jau seniai paaiškėjo paskutinio prieš sovietinę okupaciją Lietuvos Vyriausybės posėdžio aplinkybės, tačiauiki šiol kartojami šmeižikiški sovietinės valdžios skleisti prasimanymai apie Prezidento „bėgimą“. Juk A. Smetona siūlė atmesti sovietų ultimatumą ir pasipriešinti gresiančiai okupacijai, tačiau daugumai Vyriausybės narių nepritarus Prezidentas suprato esąs išduotas ir buvo priverstas pasitraukti, kad jo rankomis nebūtų įteisinta okupacija. Taigi jo išvykimasišLietuvosbuvo vienintelis teisingas žingsnis susiklosčiusioje beviltiškoje situacijoje.
A. Smetona taip pat niekada nesutiko su Vilniaus krašto okupacija, ir tik dėl jonepalaužiamos politinės laikysenos Vilniusvisam laikui tapo Lietuvos sostine.
Nedera pamiršti, kad iš sovietinės okupacijos laisvinomės kultūrinėje atmintyje išlaikę „nepriklausomos smetoninės Lietuvos“ vaizdinį. Deja, išsilaisvinę iki šiol taip ir nesugebame sukurti aiškaus istorinio mūsų moderniosios valstybės raidos pasakojimo, apimančio XX a. ir dabartį. Ginčijamės dėl detalių, vis stengiamės nuvertinti A. Smetonos vaidmenį. Tačiau kaip tik A. Smetona savo valstybės kūrimo ir lietuvybės stiprinimo darbais yra pagrindinė mūsų istorinio pasakojimo ir kultūrinės atmintiesfigūra, iki šiol patriotiškai telkianti Lietuvospiliečius valstybingumoir lietuvybės darbui. Tos figūros reikšme ne mažėja, o didėja, jei turėsime galvoje dabar kylančias globalizmo grėsmes ir iššūkius. Kol kas esame, matyt, vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurios sostinėje nėra jokių paminklų žymiausiems valstybę kūrusiems politiniams veikėjams. Kai žvelgiame atgal į moderniosiosLietuvos valstybės susikūrimo aplinkybes ir jos raidoje kilusius sunkumus, galime drąsiai sakyti - laimė, buvo Antanas Smetona.Paminklas A. Smetonai Vilniuje reikalingas ne jam, ne jo atminimui, o mums patiems, kad rodytume sau ir pasauliui suvokiantys valstybės ir valstybingumo reikšmę, kad šio didžio Lietuvos patrioto veiklos ir darbų pavyzdžiu auklėtume savo jaunąją kartą.
Atsižvelgdami į daugumos Lietuvos inteligentijos ir visuomeninių organizacijų svarstymus, paminklą Prezidentui Smetonai siūlome statyti Vilniuje, Odminių gatvės skvere. Čia didžiausi žmonių srautai, čia ir reikšmingiausi istoriniai mūsų valstybės statiniai ir paminklai - Gedimino pilis, Valdovų rūmai, Vilniaus arkikatedra, paminklas Gediminui, netoliese yra paminklai karaliui Mindaugui, Lietuvos himno kūrėjui Vincui Kudirkai. Be to, svarstoma ir apie paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui pastatymą Katedros aikštės pakraštyje.
Mūsų nuomone, paminklas Smetonai, pastatytas Odminių gatvės skvere, istoriškai dėsningai ir logiškai įsilietų į visą Katedros aikštės architektūrinį ansamblį.
Tikimės, kad Jūs rimtai apsvarstysite šias mūsų iniciatyvas ir priimsite palankius sprendimus, kurie leistų tikėtis, jog švenčiant Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo šimtmetįmūsų sostinėje, Odminių gatvės skvere, paminklas Prezidentui Smetonai bus pastatytas.
Primename, kad mūsų Asociacija ne kartą kreipėsi į Jus prašydama pritartimūsų iniciatyvai ir imtis konkrečių veiksmų dėl Prezidento Smetonos ir jo žmonos palaikų perlaidojimo Tėvynėje, Vilniaus Rasų kapinėse.
Valstybė aukščiausiu lygiu turi aiškiai pareikšti norą ir įsipareigojimą perlaidoti mūsų Prezidentą. Smetona yra vienintelis iš visų buvusių Lietuvos prezidentų, kurio palaikai ilsisi svetimoje žemėje, nors jis valdė ilgiausiai iš visų prezidentų ir yra daugiausia nuveikęs Lietuvos valstybei ir Vilniui.
Asociacijos prezidentas, Liet nusipelnęs kult.-švietimo darbuotojas Alfonsas Čekauskas;
Filosofas, hum. m. dr. Vytautas Rubavičius;
Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Kauneckas;
LEU rektorius, akademikas Algirdas Gaižutis;
LEU profesorius Eugenijus Jovaiša;
Profesorius Antanas Tyla;
Profesorius Česlovas Kalenda;
Hum. m. dr. Napoleonas Kitkauskas;
Istorikas, hum. m. dr. Romas Batūra;
Istorikas, hum. m. dr. Jonas Stankus;
Filologas, hum. m. dr. Rimantas Skeivys;
Istorikas Kazys Misius;
Filosofas, knygų leidėjas Antanas Rybelis;
Ekonomikos m. dr. Vladas Terleckas;
Kompozitorius, dirigentas Bronislovas Jankauskas;
Asociacijos viceprezidentas Ramūnas Kazakevičius
Naujasis Darbo kodeksas – dar vienas žmonių kantrybės išbandymas
Mečislovas Zasčiurinskas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys
Seimas priėmė naująjį Darbo kodeksą, kuris neišvengiamai palies visus dirbančiuosius. Ir net nežinau, ar galima sakyti, kad šį naująjį įstatymą priėmė Seimas, nes svarstant vieną svarbiausių įstatymų, vienaip ar kitaip paliesiantį kiekvieną iš mūsų, balsavo 91 iš 141 Seimo narių. Kiti, matyt, turėjo svarbesnių reikalų. Iš 91 balsavusio už naujojo įstatymo priėmimą 14 susilaikė, 12 buvo prieš. Tame tarpe ir aš. Negalėjau balsuoti už šį įstatymą ne tik todėl, kad, mano įsitikinimu, nebuvo tinkamai atsižvelgta į dirbančiųjų interesus, bet ir todėl, kad tai bene vienintelis įstatymas, kurio svarstymo eigoje buvo atmesta didžioji dalis pagrindinio komiteto - Seimo Socialinių reikalų ir darbo – išvadų ir pasiūlymų. Faktiškai Seimas išreiškė nepasitikėjimą komitetu ir jame dirbančiais specialistais. O juk komitetas į visą vadinamąjį Socialinį modelį gilinosi nuo pat metų pradžios ir kiekvieną mielą mėnesį nuosekliai ir atidžiai dirbo prie Darbo kodekso, rengdamas net neeilinius posėdžius.
Esu tikras, kad tiek komiteto nariai, tiek likusieji parlamentarai turėjo būti atidesni ir labiau įsigilinti į šį įstatymą, nes skubotai priimtas naujasis Darbo kodeksas yra, švelniai tariant, nevykęs. O skubėta kone vien todėl, kad galėtumėme pasigirti, jog šioje kadencijoje valdžia priėmė tokį svarbų ir reikalingą įstatymą. Tai esą, bus svarbiausias ir reikšmingiausias šio Seimo darbas. Nesakau, kad Darbo kodekso nereikėjo atnaujinti ir koreguoti, tačiau šiandien, deja, pasigirti, kad padarėme labai gerą darbą – negalime. Viskas ką padarė Seimas – sujaukė darbuotojų ir darbdavių santykių balansą. Ir sujaukė jį taip, kad nukentėjo dirbantieji.
Šiandien, kai neatidėliodami privalome spręsti vis neslūgstančios emigracijos klausimą ir galvoti, kaip padaryti, kad mūsų žmonės liktų namuose, o išvykusieji galėtų sugrįžti, Seimas padarė taip, kad lagaminus gali ims pakuotis ir tie, kurie to daryti neketino. Juk nutarta, kad dirbantieji darbo santykiuose nėra silpnesnioji pusė – iš kodekso išbraukta ir šiandien galiojanti nuostata, kad „kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai“. Tokios nuostatos išbraukimas galbūt būtų galimas tik gilias demokratijos tradicijas turinčioje bei bendražmogiškas vertybes puoselėjančioje šalyje, kurioje darbdavys į darbuotoją žiūri kaip į lygiavertį partnerį, o ne kažką, kuris privalo uždirbti jam kuo didesnį pelną ir nekelti „bangų“. Man rodos, niekam nereikia įrodinėti, kokia situacija šiuo klausimu yra Lietuvoje.
Bet tai tik viena iš šviežiai priimto Darbo kodekso „naujovių“. Daugelį kitų netrukus savo kailiu patirs dirbantieji. Pagal Statistikos departamento informaciją, Lietuvoje yra 800 tūkstančių dirbančių privačiame sektoriuje ir 360 tūkstančių valstybiniame, bendra suma 1 milijonas 160 tūkstančių. Taigi, Darbo kodeksas palies praktiškai visus Lietuvos gyventojus, visas šeimas.
Negaliu nesistebėti Lietuvos žmonių kantrybe. Jiems jau teko patirti ne vieną valdžios sugalvotą išbandymą ar „eksperimentą“. Kai kurie po tokių eksperimentų nusprendė, kad čia dirbti ir gyventi nebeįmanoma ir emigravo, tačiau dar liko nemažai tokių, kurie toliau leidžia „išrinktiesiems“ tikrinti savo kantrybės ribas. Bet juk turbūt ne veltui sakoma, kad kantrybė ne geležinė...
R. Budbergytė: jokių naujų mokesčių neplanuojame įvesti
Dabartinė vyriausybė neplanuoja įvesti jokių naujų mokesčių, pareiškė ketvirtadienį prisiekusi naujoji finansų ministrė. Rasa Budbergytė kiek anksčiau šią savaitę teigė, kad anksčiau ar vėliau turės būti įvesti nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčiai.
Pasak jos, šiuo metu rengiamas 2017 metų biudžetas nenumato jokių naujų mokesčių.
„Tikrai nenoriu, kad būtų klaidinama visuomenė, kad žmonės mane teisingai suprastų – jokių mokesčių mes neplanuojame įvesti. Šiuo metu rengiamas biudžetas (2017 metų) nenumato jokių (naujų) mokesčių“, – žurnalistams ketvirtadienį pareiškė R. Budbergytė.
Jos teigimu, jos prioritetai – kitų metų biudžeto parengimas, socialinės atskirties mažinimas, šalies gynybos finansavimas.
„Manau, kad mano šiam neilgam užteks darbų pakankamai. Aš ateinu kaip ministrė, kuri turi pareigą, kad jokio populistinio, jokio biudžeto, kuris gali pažeisti mūsų visų interesus – subalansuotas, tvarūs viešieji finansai“, – teigė R. Budbergytė.
R. Budbergytei pirmadienį pareiškus, kad anksčiau ar vėliau turės būti įvesti nauji NT ir automobilių mokesčiai, premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad jokių naujų mokesčių įvesti neketinama, o Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad R. Budbergytė paskubėjo, prabildama apie naujus mokesčius.
Gegužės viduryje paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai siūloma mažinti mokestinę naštą mažai uždirbantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurie palankesni augimui, pavyzdžiui NT ir automobilių mokesčiai. Įvesti juos Lietuvą ne vienerius metus ragina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius gegužės viduryje teigė, kad NT ar automobilių mokesčiai šiemet nebus svarstomi, nes Seimo kadencija eina į pabaigą, ir tai svarstyti turėtų naujasis Parlamentas.
K. Trečiokas: Baltarusija anksčiau ar vėliau turės įsileisti ekspertus
Baltarusija anksčiau ar vėliau turės įsileisti tarptautinius ekspertus, kurie patikrintų 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumą, įsitikinęs Lietuvos aplinkos ministras. Tačiau Kęstutis Trečiokas teigia, kad kol kas derybos su Baltarusijos atstovais yra sudėtingos.
„Kadangi oficialiai pripažinta, kad jie pažeidė konvenciją, jie anksčiau ar vėliau turės įsileisti tarptautinius ekspertus. Jie dabar kalba, kad galbūt metų pabaigoje įsileis. Geriau vėliau nei niekada. Sakau, tai nėra lengva, bet įmanoma“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Trečiokas.
Lietuva siūlo, kad Baltarusija sustabdytų Astravo AE statybas iki kol tarptautiniai ekspertai įvertins jėgainės saugumą ir bus atlikti streso testai. Anot ministro, sudėtinga tikėtis, jog jėgainė apskritai nebus pastatyta.
„Tikėtis, kad apskritai nebus pastatytas, sunku. Aš turiu tokią viltį“, – tikino K. Trečiokas.
Dėl didelio kyšio sulaikytas Rusijos gubernatorius
Rusijos tyrėjai sulaikė Kirovo srities gubernatorių, teigdami pagavę jį imant 400 tūkst. eurų kyšį, rašo BBC.
Kirovo srities gubernatorius Nikita Belychas sulaikytas Maskvos restorane.
Tyrėjai pasidalino nuotrauka, kurioje matomas su kyšiu prie stalo sėdintis gubernatorius.
Penktadienį Rusijos tyrimų komitetas savo tinklalapyje pasidalino nuotrauka, kurioje N. Belychas, prieš jį 100 euro banknotų krūva.
Jis trečiasis per metus dėl įtarimų korupcija sulaikytas Rusijos gubernatorius.
Vokietija: "neleisime niekam iš mūsų atimti Europos"
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) šeštadienį sukvietęs skubias derybas sakė, kad Europos Sąjunga (ES) susitvarkys su šoku, kurį sukėlė britų sprendimas palikti Bendriją, rašo AFP.
"Esu užtikrintas, kad šios šalys taip pat gali siųsti žinutę, kad mes neleisime niekam iš mūsų atimti Europos", - vykdamas į susitikimą Berlyne su penkiomis ES steigėjomis narėmis sakė ministras.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas Markas Ero (Jean-Marc Ayrault) ragino skubiai vesti derybas dėl Britanijos išstojimo iš Sąjungos ir pridūrė, kad per ES viršūnių susitikimą Britanijos ministrui pirmininkui Deividui Kameronui (David Cameron) bus daromas labai didelis spaudimas.
Stos kelią telefoniniams sukčiams: reikia įregistruoti visas SIM kortreles
Siekiant užkardyti telefoninius nusikaltimus reikia registruoti visas išankstinio mokėjimo SIM korteles – tiek naujas, tiek ir dabar jau naudojamas, sako vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.
Ministras yra pateikęs Vyriausybei Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kad įsigyjant išankstinio mokėjimo SIM kortelę būtų registruojamas abonento vardas ir pavardė, asmens ar įmonės kodas ir adresas.
„Atsižvelgdami į negerą statistiką, kad apie 300 nusikaltimų padaroma per metus su išankstinio apmokėjimo kortelėmis: piktnaudžiaujama, sukčiaujama, iš žmonių išviliojami pinigai, taip pat gaunami melagingi pranešimai apie padėtus sprogmenis, mes parengėme Elektroninių ryšių įstatymo projektą įpareigoti operatorius neatlygintinai tiekti teisėsaugos institucijoms duomenis, kieno vardu kortelės registruojamos“, – žurnalistams Seime praeitą savaitę sakė ministras.
Vilniaus grafikos meno centre – meninės knygrišystės paroda
2016 m. birželio 28 – gegužės 23 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje veiks Jacek‘o Tylkowsk‘io (Lenkija) meninės knygrišystės paroda.
Paroda Vilniaus grafikos meno centre yra viena iš projekto „Bibliofilinė knyga“ renginių, skirtų meninei knygrišystei pažinti: Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje bus rodomi Per-Anders Hübner (Švedija) ir Dalios Lopez Madronos (Lietuva, Švedija) darbai, LMA Vrublevskių bibliotekoje pranešimą skaitys Marianne Lung Petersen (Danija), o Vilniaus grafikos meno centre žiūrovai galės išvysti Jacek‘o Tylkowsk‘io (Lenkija) objektus.
Škotijos vyriausybė sieks antrojo referendumo dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės
Škotijos pirmoji ministrė ir Nacionalistų partijos (SNP) vadovė Nikola Stardžen (Nicola Sturgeon) pranešė, kad Škotijos vyriausybė formaliai sutiko imtis veiksmų, siekdama užtikrinti, kad būtų priimti ir įsigaliotų reikalingi teisės aktai, leisiantys surengti antrąjį referendumą, spręsiantį, ar Škotija įgis nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Apie tai praneša agentūra RT.
Šeštadienį surengtas susitikimas, skirtas aptarti, kokių veiksmų turi imtis vyriausybė, Jungtinė Karalystė nubalsavus palikti Europos Sąjungą (ES). Patys škotai ženklia persvara palaikė narystę Sąjungoje.
N. Stardžen pareiškė šią savaitę sieksianti tiesioginių derybų su ES lyderiais ir, manytina, kalbėsis su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker), Europos Vadovų Tarybos prezidentu Donaldu Tusku (Donald Tusk) ir Europos Parlamento vadovu Martinu Šulcu (Martin Schulz).
B. Sandersas sako JAV rinkimuose balsuosiąs už H. Klinton
Demokratų partijos kandidatas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) penktadienį sakė, kad JAV prezidento rinkimuose lapkritį balsuos už Hilari Klinton (Hillary Clinton), taip nusilenkdamas buvusiai priešininkei kovoje siekiant tapti Demokratų partijos iškeltu kandidatu JAV prezidento rinkimuose. Tačiau B. Sandersas nepareiškė visiško palaikymo, rašo agentūra AFP.
Televizijos MSNBC paklaustas, ar atiduotų savo balsą už H. Klinton, pirminių rinkimų metu vykdęs neįtikėtinai atkaklią kampaniją, Vermonto senatorius B. Sandersas atsake "taip".
"Tiesa ta, kad aš darysiu viską, ką galiu, kad nugalėčiau Donaldą Trampą (Donald Trump)", - sakė B. Sandersas, omenyje turėdamas numanomą Respublikonų partijos kandidatą rinkimuose į JAV prezidento postą D. Trampą.
"Manau D. Trampas įvairiais būdais bus katastrofa šaliai, jei bus išrinktas prezidentu. Mums nereikia prezidento, kurio kampanijos kertinis akmuo - fanatizmas", - MSNBC sakė B. Sandersas.
B. Sandersas atsisakė pasitraukti iš kovos, nors jau baigėsi pirminiais rinkimai, o H. Klinton surinko pakankamai delegatų balsų, kurių reikia politikei, kad kitą mėnesį Filadelfijoje vyksiančio suvažiavimo metu formaliai užsitikrintų nominaciją.
Ūkio ministerija kviečia studentus dalyvauti magistro darbų konkurse
Ūkio ministerija kviečia aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantus ir jų mokslinius vadovus dalyvauti magistro darbų konkurse. Magistro darbų temos turi būti susijusios su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu. Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki š. m. rugpjūčio 19 d.
„Šiuo kasmet rengiamu konkursu Ūkio ministerija siekia paskatinti gabius studentus pasidalinti savo atliktais tyrimais, įžvalgomis ir gautais rezultatais ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo srityje“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Konkurse gali dalyvauti aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantai kartu su moksliniais vadovais. Darbas turi būti pristatytas ir apgintas mokslo institucijoje per 12 mėnesių iki paraiškos skatinimo konkursui pateikimo. Paraiškas konkursui gali pateikti tik darbų autoriai.
Vyriausybės vadovas pasveikino Slovėniją nacionalinės dienos proga
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Slovėnijos nacionalinės dienos proga pasveikino premjerą Miro Cerarą, jo vadovaujamą Vyriausybę ir šalies gyventojus.
„Lietuvos žmonių ir Vyriausybės vardu su geriausiais linkėjimais sveikinu Slovėnijos nacionalinės dienos proga. Per 25-erius šalių bendradarbiavimo metus mūsų partnerystė augo ir stiprėjo. Vertiname tai ir neabejojame, kad taip bus ir ateityje“, – sakoma premjero sveikinimo laiške Slovėnijos Vyriausybės vadovui.
Premjeras sveikina Kroatiją, švenčiančią Valstybingumo dieną
Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius išsiuntė sveikinimo laišką Kroatijos Ministrui Pirmininkui Tihomirui Oreškovičiui šalies Valstybingumo dienos proga.
„Kroatijos Respublikos Valstybingumo dienos proga Lietuvos Vyriausybės ir žmonių vardu perduodame nuoširdžiausius sveikinimus. Šia gražia proga noriu pareikšti tvirtą įsitikinimą, kad mūsų šalių glaudus bendradarbiavimas ir draugiški santykiai ateityje tik stiprės – tiek dvišaliu lygmeniu, tiek sprendžiant bendrus europinius ir saugumo klausimus“, – sakoma Lietuvos premjero sveikinimo laiške, kuriame linkima Kroatijos Vyriausybei ir visiems šalies žmonėms visokeriopos sėkmės, gerovės ir klestėjimo.
Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas
Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pataisas (projektas Nr. XIIP-4532(2), atstatydamas nuo 2011 m. iki 2015 m. galiojusią praktiką, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonys. Tokiam sprendimui pritarė 96 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.
Pasak projektą pristačiusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno, opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, šiomis pataisomis sprendžiama problema, iškilusi pasikeitus teisės akto normų vertinimui.
„Migracijos departamento pareigūnai, remdamiesi kai kur ir teismų priimtais sprendimais pradėjo taip aiškinti galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kad tos normos, kurios nuo 2011 m. balandžio 1 d. veikė, jos iš esmės nustojo veikti. Tai sukuria problemas tiems išeiviams arba išeivių palikuonims iš Lietuvos, kurie patys arba jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940 metų ir pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 metais, jie turėjo teisę į dvigubą pilietybę, tarp jų ir gausi litvakų bendruomenė tiek Izraelyje, tiek Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenanti“, – sakė A. Kubilius.
Į Lietuvą iš Ukrainos rytų perkelta per šimtą lietuvių ir jų šeimų
Pagal lietuvių kilmės ukrainiečių ir jų šeimų perkėlimo iš karo nualintų Rytų Ukrainos teritorijų programą į Lietuvą persikėlė per šimtą tokių asmenų, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki šiol iš Ukrainos Donecko, Lugansko sričių ir Krymo bei Sevastopolio į Lietuvą persikėlė 124 asmenys“, – rašoma VRM atsakyme.
Vyriausybė apgyvendinti Lietuvoje nuo karo kenčiančius lietuvių kilmės ukrainiečius iš Donecko ir Luhansko sričių bei Rusijos aneksuoto Krymo nusprendė praėjusių metų liepos pabaigoje.
Popiežius Pranciškus Jerevane pasmerkė armėnų genocidą
Popiežius Pranciškus, penktadienį susitikęs su Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu, genocidu pavadino prieš šimtmetį Osmanų imperijos pajėgų vykdytas masines armėnų žudynes, tuo rizikuodamas užsitraukti Turkijos rūstybę.
„Ši tragedija, šis genocidas, deja, žymėjo liūdnos virtinės didžiųjų praėjusio amžiaus katastrofų pradžią“, – prezidentūroje Jerevane sakė pontifikas.
Dar 2015 metų balandį aukodamas mišias Šv. Petro bazilikoje Pranciškus armėnų žudynes Osmanų imperijoje pavadino „pirmuoju 20-ojo amžiaus genocidu“ ir paragino tarptautinę bendriją pripažinti tokį jų statusą.
Pranciškus sakė, kad tos žudynės tapo įmanomos dėl „iškreiptų rasinių, ideologinių ar religinių tikslų, kurie užtemdė kankintojų protus iki tokio taško“, kai buvo „planuojamas ištisų tautų naikinimas“.
Pontifikas išreiškė viltį, kad „žmonija pasimokys iš šių tragiškų pasekmių“ ir užkirs kelią „sugrįžimui prie tokių siaubų“.
„Šiandien ypač krikščionys, galbūt net labiau nei pirmųjų kankinių laikais, kai kuriose vietose patiria diskriminaciją ir persekiojimą dėl paprasčiausio savo tikėjimo išpažinimo fakto“, – sakė jis.
Armėnai seniai siekia, kad 1915–1917 metais vykdytos žudynės būtų tarptautiniu mastu pripažintos genocidu, ir sako, kad jis pareikalavo maždaug 1,5 mln. armėnų gyvybių.
Pašto ženklas primins saugotiną žemaitukų arklių veislę
Viduramžiais aršiuose mūšiuose lietuviams nuo priešų atsilaikyti padėjusi žemaitukųarklių veislė bus įamžinta pašto ženkle. Šeštadienį, birželio 25 dieną, į apyvartą Lietuvos paštas išleido pašto bloką „Lietuvos gyvūnai. Žemaitukai“.
Pašto bloką sukūrė dailininkė Giedrė Gabnienė. Jo tiražas – 50 tūkst. egzempliorių, pašto ženklo nominalas – 1,56 euro.
„Leidžiami pašto ženklai mums primena iškilias kultūros ir meno asmenybes, istorines sukaktis, pasiekimus. Šįsyk pašte ženkle įamžintas saugotinos žemaitukų veislės arklys. Tai – mūsų tautos istorijos ir kultūros gyvasis paveldas, o drauge ir unikali pasaulio biologinės įvairovės dalis“, – teigė Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktorius Aurimas Čiagus.
L. Linkevičius ir Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministrasD.Lidingtonas kalbėjosi apie šalių partnerystės perspektyvas
Lietuvą ir Jungtinę Karalystę sieja tvirti ekonominiai ir politiniai ryšiai, glaudūs santykiai tarp žmonių, abi šalys yra artimos ir patikimos NATO sąjungininkės, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį kalbėdamas telefonu su Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministru Deividu Lidingtonu (David Lidington).
L.Linkevičius pažymėjo, kad Lietuva gerbia Jungtinės Karalystės žmonių sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos ir tikisi tolimesnio glaudaus bendradarbiavimo įvairiose srityse.
"Turime tęsti mūsų glaudų bendradarbiavimą. Lietuva labai vertina principingą Jungtinės Karalystės poziciją demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių, santykių su Rusija, Rytų partnerėmis, saugumo srityse," sakė L.Linkevičius
D.Lidingtonas padėko Lietuvai už solidarumą, kurį Jungtinė Karalystė jautė tiek referendumo kampanijos metu, tiek ir po rezultatų paskelbimo.
D.Lidingtonas pabrėžė, kad reikia išsaugoti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės partnerystės saitus, nes jie išliks svarbūs nepaisant ateityje įvyksiančių pokyčių ES-JK santykių srityje.
Ministrai sutarė, kad būtina išnaudoti visas galimybes ir egzistuojančius dvišalius ir daugiašalius formatus, kad būtų išsaugota ir toliau plėtojama tvirta Lietuvos ir Jungtinės Karalystės partnerystė.
Lukiškių aikštę rekonstrukcijai ketinama uždaryti liepos viduryje
Suderinus galutinį Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo projektą, ji bus uždaryta liepos viduryje iki pat darbų pabaigos kitąmet, sako sostinės vicemeras Gintautas Paluckas.
„Šiandien buvo parodytas galutinis sprendinių projektas ir liepos 17-ąją Lukiškių aikštė bus uždaryta“, – penktadienį sakė G. Paluckas.
Pasak jo, šiemet numatytų 1,5 mln. eurų darbams turėtų užtekti.
Aikštei sutvarkyti valstybė iš viso skirs 2 mln. eurų: 1,5 mln. eurų šiemet, 0,5 mln. eurų kitąmet. Lukiškių aikštės sutvarkymas numatytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – Rolando Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko Gintaro Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos ratas“. 2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo nuspręsta atsisakyti.
Diskusijos, kurį projektą pasirinkti, atsinaujino 2015-aisiais, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai pareiškus, kad turi būti skelbiamas naujas konkursas architektūrinei idėjai, nuspręsta ieškoti tik rangovų techniniams darbams pagal savivaldybės parengtas sąlygas.
Po referendumo JAV bankas ima iškelti iš Britanijos darbo vietas
Reaguodamas į „Brexit“ referendumo rezultatus, vienas didžiausių Jungtinių Valstijų investicinių bankų „Morgan Stanley“ paskelbė perkeliantis 2 tūkst. darbo vietų iš Londono į Dubliną ir Frankfurtą.
BBC cituoja neįvardytus šaltinius, kad perkėlimo procesas jau pradėtas.
Tuo metu Azijos automobilių gamintojai, turintys gamyklas Didžiojoje Britanijoje, taip pat paskelbė, jog greičiausiai stabdys arba lėtins investicijas šalyje.
Žada, kad naują Vilniaus aplinkkelį bus galima išbandyti jau šiemet
Svarbiausią pastarojo meto kelių infrastruktūros objektą sostinėje – Vilniaus Vakarinį aplinkkelį – bus galima išbandyti dar šiemet. III-ojo aplinkkelio etapo darbus atliekanti AB „Kauno tiltai“ kartu su partneriais darbus atlieka laiku, o kai kur netgi lenkia numatytą darbų grafiką, rašoma pranešime spaudai.
„Darbų pabaigos laukia visi Vilniaus gyventojai bei tranzitu per šalies sostinę vykstantieji, nes visiškai užbaigus svarbų projektą lengviau atsikvėps kasdien laiką gaištantieji eismo spūstyse. Dar šiais metais paleidus eismą aplinkkeliu, pagerės ne tik susisiekimas su miegamaisiais Vilniaus rajonais, bet ir tranzitinio eismo sąlygos. Dėlto, sostinėje mažės ir oro tarša“, – sako Aldas Rusevičius, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius.
„Vilniaus Vakarinis aplinkkelis – ypatingas objektas tiek Vilniui, tiek „Kauno tiltams“. Nuo pat darbų pradžios dedame maksimalias pastangas projekto sėkmei užtikrinti. Sėkmingai darbų eigai nesutrukdė net įvairūs bandymai stabdyti projektą teismuose. Vis tik vertindami projekto eigą manome, kad vilniečiai jo patogumu galės įsitikinti jau šių metų pabaigoje“, – džiaugiasi A. Rusevičius.
Užsienio reikalų ministras lankosi JAV
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius birželio 26-liepos 2 dienomis lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Pirmadienį Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Lietuvos kartu su Komitetu žurnalistų apsaugai (Committee to Protect Journalists) surengtoje diskusijoje dėl terorizmo keliamų grėsmių žurnalistų saugumui. Niujorke ministras taip pat susitiks su JT Generalinės Asamblėjos 70-osios sesijos pirmininku Mogensu Lyketoftu (Mogens Lykketoft), JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoju politiniams reikalams Taje Bruku Zerihounu (Taye-Brook Zerihoun), JT Sekretoriato Politinių reikalų departamento Europos padalinio vadovu Leventu Bilmanu. Susitikimų metu ministras aptars Ukrainos, Rusijos, migracijos, vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo, taip pat JT darbotvarkės taikos ir saugumo srityje klausimus.
Vašingtone L. Linkevičius susitiks su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Richardu Stengeliu (Richard Stengel )ir JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos reikalams Viktorija Nuland (Victoria Nuland), bus surengti dvišaliai ministro susitikimai su JAV senatoriais Tomu Kotonu (Tom Cotton), Richardu Durbinu, Džnu Makeinu (John McCain), JAV gynybos departamento vadovybe, planuojami susitikimai su JAV Prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Siuzana Rais (Susan Rice), JAV viceprezidento Džo Baideno (Joe Bideno) patarėja Anna Makanju. Susitikimų metu bus aptartos aktualios transatlantinės darbotvarkės bei dvišalių Lietuvos ir JAV santykių temos: artėjantis NATO valstybių vadovų susitikimas Varšuvoje, Lietuvos ir regiono saugumo užtikrinimo priemonės ir sąjungininkų parama šioje srityje, padėtis Ukrainoje, energetinio ir informacinio saugumo klausimai. Daug dėmesio bus skirta artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje ir pasirengimui reaguoti į kylančias grėsmes.
Vašingtone ministras taip pat susitiks su nevyriausybinių organizacijų vadovybe, dalyvaus apskritojo stalo diskusijose McCain institute, The Hudson institute ir Nacionaliniame spaudos klube, dalyvaus Lietuvos ambasadoje organizuojamame renginyje Lietuvos tarptautinio pripažinimo 25-mečiui paminėti ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčios 50-mečio jubiliejaus minėjime.
Sudužusio "EgyptAir" lėktuvo juodosios dėžės bus taisomos Prancūzijoje
Prieš mėnesį sudužusio "EgyptAir" avialinijų lėktuvo juodosios dėžės, kurios per katastrofą buvo apgadintos, bus taisomos Prancūzijoje, skelbia BBC.
Egipto tyrėjų teigimu, juodųjų dėžių atminties lustai, kurie gali suteikti itin svarbios informacijos, kitą savaitę bus nusiųsti Prancūzijos ekspertams, kurie turės pašalinti druskos nuosėdas. Vėliau jie turėtų būti grąžinti Egiptui, kuris atliks tolesnę analizę. Tikimasi, kad juodosios dėžės, kuriose saugojami įrašyti pilotų pokalbiai bei skrydžio techniniai duomenys, padės atskleisti nelaimės priežastis.
ES vadovai apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti
Penktadienį Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz), Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) ir Nyderlandų, kurie pirmininkauja ES Tarybai, premjeras Markas Rutė (Mark Rutte) paskelbė bendrą pranešimą dėl Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos (ES), praneša "Reuters".
Briuselyje Ž. K. Junkerio kvietimu susitikę ES institucijų vadovai aparė Jungtinės Karalystės referendumo rezultatus. Jie teigė apgailestaujantys, bet gerbiantys demokratiškai priimtą britų sprendimą dėl pasitraukimo iš ES.
Pasak ES vadovų, tai beprecedentė situacija, tačiau jie pasiryžę tvirtai remti kertines ES vertybes dėl taikos ir žmonių gerovės. Anot jų, toliau gyvuos 27 valstybių narių sąjunga. Jie teigė, kad Europos valstybes sieja bendra istorija, interesai ir jos yra geografiškai artimos, šiuo pagrindu ir bus tęsiamas bendradarbiavimas.
Toliau bus siekiama išspręsti bendrus iššūkius, užtikrinti ekonomikos augimą ir klestėjimą bei ES piliečių saugumą. Taip pat sakoma, kad ES pasirengusi greitai pradėti derybas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų. Be to, ES nutrauks vasario mėnesį pasiektą susitarimą dėl naujų sąlygų Jungtinei Karalystei ES sudėtyje.
TVF įspėja Jungtines Valstijas dėl aukšto skurdo lygio
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) specialistai ketvirtadienį įspėjo Jungtinių Valstijų pareigūnus dėl aukšto regione susidariusio skurdo lygio. Tokia informacija paskelbta kasmetiniame organizacijos atliekamame ekonomikos vertinime. Apie tai praneša BB
Fondo teigimu, kas septintas asmuo JAV gyvena skurde, todėl su problema būtina nedelsiant kovoti. Specialistai rekomendavo padidinti minimalųjį darbo užmokestį ir siūlė moterims apmokėti motinystės atostogas bei taip paskatinti dirbti.
Paviešintoje ataskaitoje taip pat buvo sumažinta šalies ekonomikos augimo 2016-aisiais prognozė: rodiklis sumenko nuo ankstesnių 2,4 iki 2,2 procento. Daugiausiai įtakos tokiam nuosmukiui turėjo sulėtėjusi pasaulio ekonomika ir sumažėjęs vartotojų aktyvumas.
Rusijos "Gazprom" derasi su Kinija dėl bendradarbiavimo energetikos sektoriuje
Rusijos dujų koncernas "Gazprom" su Kinijos atstovais aptarė bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, praneša TASS.
Pekine susitiko "Gazprom" atstovas Aleksejus Mileris ir Kinijos Liaudies Respublikos vicepremjeras Džang Gaoli (Zhang Gaoly).
"Gazprom" pranešime teigiama, kad šalys aptarė dvišalės strateginės partnerystės vystymą dujų sektoriuje. Buvo kalbama apie Rusijos dujų eksportą į Kiniją. Taip pat aptartos bendradarbiavimo perspektyvos, susijusios su požeminėmis dujų saugyklomis ir elektros energijos gamyba Kinijos teritorijoje.
A. Mileris ir Kinijos naftos kompanijos CNPC direktorių tarybos narys Vang Ilinas (Wang Yilin) aptarė dujų tiekimo "Rytų maršrutu" klausimą. Pažymėta, kad projektas vykdomas pagal grafiką, ypatingas dėmesys skirtas artėjančioms dujotiekio "Sibiro jėga" ruožo statyboms valstybių pasienyje. Taip pat aptartas ir dujų tiekimas "Vakarų maršrutu".
CNPC ir "Gazprom" 2014 metais sudarė dujų tiekimo sutartį, Rusija 30 metų tieks Kinijai 38 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet.
Prof. D. Dumčiuvienė: ateities emigrantams sąlygos JK gali būti sudėtingesnės
Nors šiuo metu sunku apibūdinti santykius su iš Europos Sąjungos (ES) referendume nusprendusia pasitraukti Jungtine Karalyste (JK), nes jie bus apibrėžti sutartyse, kurių turinys dar neaiškus, tikėtina, kad ateities emigrantams sąlygos dirbti šioje šalyje gali būti sudėtingesnės, nes jie jau bus traktuojami kaip trečiųjų šalių piliečiai, teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Daiva Dumčiuvienė.
"Kiek man teko domėtis, kad tiems, kurie atvykę seniau, sąlygos nebus keičiamos, turint galvoje teisę gyventi, dirbti JK, bet ateities imigrantams sąlygos bus kitokios, jiems galios tos pačios taisyklės kaip trečiųjų šalių piliečiams - tai reiškia ir darbo leidimus, ir leidimus gyventi, ir visa kita", - sakė prof. D. Dumčiuvienė.
Skaičiuojama, kad JK gyvena 200 tūkst. Lietuvos piliečių. Dėl "Brexit" referendumo daugiau nei 10 proc. - iki žemiausio lygio registruoto 1985 m. - 1,35 dolerio kritus Didžiosios Britanijos svaro vertei, tirpsta ir jų santaupų vertė. Krito ir euras, Lenkijos zlotas, Norvegijos krona, kitų šalių valiutos.
KTU mokslininkės teigimu, tokia rinkų reakcija šioje situacijoje natūrali.
"Matome iš pirmųjų žinių, kad jau atsiliepė ir naftos kainai, poveikis bus, tik kiek jis bus gilus ir kiek ilgai truks, sunku dar šiandien pasakyti, kol vėl nusistovės aiškumas dėl JK statuso. (...) Tokia rinkų reakcija natūrali, rinkos reaguoja į nežinią, kuri laukia", - sakė prof. D. Dumčiuvienė.
Mokslininkė teigė, kad prekybos, verslo santykiai po paties fakto patvirtinimo iškart pasikeis, nes galioja įvairios prekybinės sutartys.
Kolumbijos valdžia ir FARC sukilėliai susitarė dėl paliaubų
Kolumbijos gyventojai švenčia paliaubų susitarimą tarp valdžios ir Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų (FARC). Susitarimas žymi 50 metų trukusio pilietinio karo pabaigą, praneša BBC.
Šalies sostinėje Bogotoje žmonės išėjo į gatves, puolė vieni kitiems į glėbį ir giedojo valstybinį himną.
Manoma, kad paliaubų paskelbimas vienas iš paskutinių žingsnių prieš pasirašant taikos sutartį, kurios tikimasi jau po kelių savaičių.
Ilgiausiai Vakarų pusrutulyje trukęs pilietinis karas nusinešė 220 000 žmonių gyvybių, o milijonams teko apleisti savo gyvenamąsias vietas ir persikelti kitur.
Prezidentė pasveikino Maltos ordiną šv. Jono Krikštytojo iškilmių proga
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Maltos ordino Didįjį Magistrą Kunigaikštį Metju Festingą (Matthew Festing) šv. Jono Krikštytojo iškilmių proga.
Prezidentės teigimu, Lietuva vertina Maltos ordino veiklą tiek teikiant humanitarinę pagalbą nuskriaustiems ir pažeidžiamiausiems žmonėms konfliktų ar nelaimių paliestuose kraštuose visame pasaulyje, tiek įgyvendinant paramos projektus mūsų šalyje.
Lietuvoje Maltos ordino Pagalbos tarnyba, kurią globoja Vokietijos Maltos ordinas, vienija beveik tūkstantį savanorių ir teikia socialinę paramą 28 Lietuvos vietovėse. Lietuvos miestuose veikia maltiečių įsteigti socialiniai vaikų dienos centrai, vykdomi įvairūs projektai, kurie teikia pagalbą vienišiems ir skurde gyvenantiems šalies senoliams.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, sveikinime šalies vadovė pabrėžė, kad ordino veikla - išskirtinis savanorystės ir gailestingumo ugdymas, liudijantis didžiulį kilnios misijos žmogiškumą.
Prezidentė Maltos ordinui palinkėjo tvirtybės, plėtros ir dar platesnio veiklos principų palaikymo visame pasaulyje, o visiems ordino nariams - sveikatos, stiprybės ir susitelkimo atliekant savo labai reikalingas pareigas.
Meksikoje svarstyti EBPO narėms ir Lietuvai svarbūs skaitmeninės ekonomikos klausimai
Skaitmeninės ekonomikos iššūkiai ir galimybės, tolesnės plėtros kryptys aptartos Kankuno mieste (Meksika) vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Skaitmeninės ekonomikos komiteto surengtame ministrų susitikime. Birželio 22-23 d. vykusiame susitikime dalyvavo ir susisiekimo viceministro Arijando Šliupo vadovaujama Lietuvos vyriausybinė delegacija.
"Vadovaujantis Kankuno deklaracija ir politinių diskusijų išvadomis bus formuojamos skaitmeninės ekonomikos srities rekomendacijos EBPO šalims narėms. Taigi Lietuvai, siekiančiai narystės šioje organizacijoje ir todėl pirmą kartą turinčiai galimybę pasirašyti tokio pobūdžio deklaraciją, šio ministrų susitikimo rezultatai itin svarbūs. Tai bus gairės Lietuvai formuojant informacinės visuomenės plėtros politiką", - pranešime spaudai cituojamas susisiekimo viceministras A. Šliupas.
Tai trečiasis EBPO organizuojamas ministrų susitikimas skaitmeninės ekonomikos tema - iki šiol deklaracijos buvo pasirašytos 1998 m. Otavoje ir 2008 m. Seule. EBPO generalinis sekretorius Anchelis Gurija (Angel Gurria) atkreipė dėmesį, kad pernelyg daug šalių vis dar laikosi dvidešimto amžiaus požiūrio į dvidešimt pirmo amžiaus technologijas, kurios tobulėja itin sparčiai. Jo teigimu, jau dabar internetas iš esmės keičia žmonių gyvenimo būdą ir darbo sąlygas, tačiau iš jo būtų galima gauti dar daugiau naudos. Kuo ilgiau bus dvejojama dėl skaitmeninės ekonomikos plėtros, tuo mažiau jos teikiamų privalumų galės panaudoti žmonija.
B. Obamos planai milijonus nelegalių migrantų apsaugoti nuo išsiuntimo patyrė nesėkmę
JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) patyrė nesėkmę, mėgindamas milijonus nelegalių migrantų apsaugoti nuo išsiuntimo iš šalies. Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris blokavo atitinkamą B. Obamos dekretą.
Teisėjų kolegijos balsavimas baigėsi patine situacija 4:4. Tai reiškia, kad ir toliau lieka galioti žemesnės instancijos Teksaso teismo sprendimas, kurį B. Obamos vyriausybė buvo apskundusi.
2014 metais paskelbtas dekretas turi apsaugoti nuo išsiuntimo 5 mln. dokumentų neturinčių imigrantų, dauguma kurių yra iš Lotynų Amerikos. Jis numato, kad JAV pilietybę turinčių vaikų tėvai tam tikromis sąlygomis gali gauti ribotą leidimą dirbti ir gyventi šalyje.
Kijevas iki šildymo sezono planuoja sukaupti 14 mlrd. kub. metrų dujų
Ukraina savo požeminėse saugyklose iki šildymo sezono pradžios spalį turi sukaupti 14 mlrd. kub. metrų dujų. Tokia informaciją ketvirtadienį pateikė bendrovės "Naftogaz Ukrainy" vadovas Andrejus Koboliovas.
"Turime padidinti dujų atsargas požeminėse saugyklose iki 14 mlrd., - teigė jis. - Tam turime papildomai perpumpuoti 4 mlrd. kub. metrų dujų".
Šiuo laikotarpiu gamtinių dujų atsargos Ukrainos požeminėse saugyklose siekia 9,45 mlrd. kub. metrų. Prasidedant pernai metų šildymo sezonui rodiklis sudarė 16,7 mlrd. kub. metrų dujų. Matyti, kad šiam šildymo sezonui planuojama atsidėti gerokai mažesnes kuro atsargas nei ankstesniais metais.
Ukraina nustojo pirkti rusiškas dujas nuo 2015 metų lapkričio. Dabar šalis importuoja kurą iš Europos Sąjungos šalių veikiančia reversine schema ir teigia, kad kaina mažesne nei perkant tiesiogiai iš Rusijos. Vis dėlto birželį "Naftogaz Ukrainy" laišku kreipėsi į "Gazprom" prašydamas atnaujinti dujų tiekimą. Rusijos energetikos ministerijai 1 tūkst. kub. metrų kainą įvardijus ties 177 JAV dolerių riba, anot ministerijos vadovo Aleksandro Novako, atitinkančia situaciją rinkoje, Kijevas nurodė nesutinkąs su tokiu pasiūlymu ir trečiąjį ketvirtį apsiribojo importu iš Europos.
Azijos milijonieriai valdomo turto vertinimo reitinguose lenkia Europą ir JAV
Milijonieriams iš Azijos dabar priklauso daugiau turto nei turtingiesiems iš Šiaurės Amerikos, Europos ir kitų pasaulio regionų. Tokia informacija nurodoma finansų bendrovės "Capgemini" pateikiamoje ataskaitoje "World Wealth Report".
2015-aisiais Azijos regiono milijonierių turto vertė pašoko 10 proc., didžiausias prieaugis matyti Kinijoje ir Japonijoje.
Iš viso pernai milijonieriams visame pasaulyje priklausė beveik 60 trln. JAV dolerių, t. y. jų turtas keturiskart lenkė vertę, registruotą prieš 30 metų. "Capgemini" prognozuoja, kad turtingųjų aktyvai iki 2025-ųjų gali būti vertinami jau 100 trln. JAV dolerių.
Juodkalnija priima vieną Gvantanamo kalinį
Iš Gvantanamo kalėjimo Kuboje paleistas daugiau kaip 14 metų čia kalintas Jemeno pilietis. Vyrą sutiko priimti Juodkalnija, Vašingtone pranešė Gynybos departamentas, kuriuo remiasi agentūra AFP.
Departamentas padėkojo Balkanų šaliai už „humanitarinį gestą" ir „paramą JAV pastangoms uždaryti Gvantanamą". Vyriškiui išvykus į Juodkalniją, Gvantanamo kalėjime dar liko 79 kaliniai.
JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pažadėjo uždaryti Gvantanamą, kai stojo prie Baltųjų rūmų vairo 2009-aisiais. Tačiau šį žingsnį blokuoja Kongresas. Jis nesutinka skirti finansinių lėšų kalėjimo uždarymui ir dėl saugumo priešinasi kalinių perkėlimui į JAV kalėjimus.
B. Obamos pirmtako Džordžo V. Bušo (George W. Bush) vyriausybė įsteigė kalėjimą po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.
EP patvirtino komiteto, tirsiančio "Panamos dokumentų" skandalą, sudėtį
Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino sudėtį komiteto, kuris tirs Europos Sąjungos (ES) kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklių įgyvendinimą atsižvelgiant į "Panamos dokumentų" skandalą. Jį sudarys 65 nariai, kurie per metus turės pateikti savo tyrimo išvadą. Lietuvoje išrinktų EP narių komitete nėra, skelbia EP spaudos tarnyba.
Komiteto, kurio sutrumpintas pavadinimas bus PANA, steigimui EP pritarė dar birželio 8 dieną. Pirmajame komiteto posėdyje (tikėtina, liepos mėnesį) jo nariai išsirinks pirmininką ir keturis pavaduotojus.
"Panamos dokumentų" skandalas kilo šių metų pradžioje, kuomet, nutekinus vienos iš Panamos teisinių paslaugų įmonės korespondenciją, atskleista informacija apie daugiau nei 200 tūkst. lengvatinio apmokestinimo bendrovių steigimą ir jų savininkus. Tarp jų buvo ir aukšto rango politikų bei kitų žinomų asmenų.
Nebeliko pareigos gyventojams privalomai ženklinti šunis, kates ir šeškus
Ketvirtadienį Seimas, priėmęs Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, atsisakė nuo sausio 1 d. Lietuvoje įvesto priverstinio gyvūnų ženklinimo.
Pataisomis, kurioms pritarė 53 Seimo nariai, numatoma, kad mikroschemomis ženklinti bei registruoti Gyvūnų augintinių registre reikės tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates, šeškus. Tą padaryti turės ir minėtų gyvūnų veisėjai bei pavojingų šunų veislių savininkai.
Ukrainos nacionalinis bankas: šalies BVP 2016 metais augs 1,1 proc.
Ukrainos nacionalinis bankas palieka galioti nepakitusią šalies realiojo BVP augimo 2016-aisiais prognozę. Rodiklis ir toliau išlieka ties 1,1 procento riba, nurodo banko spaudos atstovai.
Anot centrinės šalies finansų institucijos atstovų, "nuo pirmojo ketvirčio pabaigos teigiami pokyčiai, tarp jų tranzito atnaujinimas bei kainų augimas pasaulinėse žaliavų rinkose, grąžino šalies ekonomiką į atsigavimo kelią, susiformavusį antrąjį 2015 metų pusmetį".
"Tai patvirtina tiek stipriai pagerėjusios verslo atstovų nuotaikos, tiek ir faktiniai bazinių ekonomikos sferų rezultatai 2016 metų balandžio-gegužės mėnesiais. Tokiu būdu Nacionalinio Ukrainos banko pateikiama realiojo BVP augimo prognozė - 1,1 proc. - 2016 metais išlieka aktuali", - nurodoma pranešime.
Vaiko pinigus galės gauti daugiau šeimų
Vyriausybės posėdyje pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma, kad vaiko pinigus nuo septynerių metų galėtų gauti daugiau šeimų.
Pataisose numatyta, kad išmoką gaus ne tik gausios, bet visos vaikus auginančios šeimos, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu ši suma sudaro 153 eurus.
"Siekiame išmokos vaikui mokėjimą laipsniškai grąžinti į ikikrizinį lygį, gerindami šeimų finansinę padėtį. Juk valstybės dėmesio, pagalbos vertos ir vieną ar du vaikus auginančios šeimos", - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Pagal dabar galiojančią tvarką į išmoką vaikui nuo septynerių metų šeimos gali pretenduoti tik tuo atveju, jei augina tris ar daugiau vaikų. Išmoka vaikui priklauso, jei vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 eurai). Įsigaliojus siūlomoms pataisoms, į vaiko pinigus po to, kai jam sueina septyneri metai, galės pretenduoti ir tos šeimos, kuriose auga vienas ar du vaikai.
Šiam pakeitimui dar turės pritarti Seimas.
Numatoma, kad 2016 m. išmoką vaikui gaus apie 80,9 tūkst. vaikų, o pritarus siūlomoms nuostatoms, šią išmoką papildomai gautų dar apie 54,5 tūkst., iš viso - apie 135,4 tūkst. vaikų. Pataisoms įgyvendinti per metus reikėtų apie 8,2 mln. eurų.
Vaiko išmokos dydis priklauso nuo jo amžiaus: nuo gimimo iki dvejų metų amžiaus skiriama 28,5 euro dydžio išmoka, vyresniems vaikams - 15,2 euro.
Dėl Europos kultūros sostinės 2022 vardo kausis Klaipėda ir Kaunas
Kultūros ministerijoje paskelbtas Europos kultūros sostinės 2022 miestų kandidatų trumpasis sąrašas. Pirmuoju kandidatu įvardinta Klaipėda, antruoju - Kaunas.
Kiti likę keturi miestai buvo pakviesti ir toliau bendradarbiauti kultūros srityje, pabrėžiant jų darbų reikšmingumą regionui, Lietuvai ir Europai.
Ministerijoje vyko išankstinė Europos kultūros sostinės 2022 atranka, kurioje buvo svarstomos šešių Lietuvos savivaldybių - Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio - pateiktos paraiškos.
Visų šešių miestų kandidatų paraiškas vertino ES institucijų - Europos Parlamento, Tarybos, Europos Komisijos ir Regionų komiteto - paskirta 10 narių ekspertų grupė.
Į galutinį atrankos sąrašą patekę miestai pakviesti baigti savo paraiškas iki 2017 m. pavasario.
Po galutinės atrankos, kuri vyks 2017 m. pavasarį, ekspertų grupė susitars dėl vieno Lietuvos miesto, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės 2022 vardas.
Egipto teismas panaikino sprendimą perduoti Saudo Arabijai Raudonosios jūros salas
Egipto teisėjas panaikino vyriausybės sprendimą perduoti Saudo Arabijai dvi Raudonosios jūros salas. Balandį Egipto prezidentas Abdulas Fata al Sisis (Abdul Fattah al-Sisi) vizito pas Saudo Arabijos karalių Salmaną (Salman) metu paskelbė apie Tirano ir Sanarifo salų grąžinimą, rašo agentūra BBC.
Tačiau antradienio verdiktas nėra galutinis, o aukštesnės instancijos teismas galėtų panaikinti jį. Antradienį Egipto valstybės taryba - administracinis teismas, nagrinėjantis prieš vyriausybę pateiktus ieškinius, panaikino šalies prezidento sprendimą ir paskelbė verdiktą, kuriuo anuliuojamas jūrų sienų susitarimas.
Anksčiau šiais metais pasirašytas Egipto ir Saudo Arabijos susitarimas nustebino daugelį egiptiečių. Nuo to laiko protestuotojai ėjo į gatves ir susitarimą vadino neatitinkančiu konstitucijos bei kaltino vyriausybę, kad ši atiduoda Egipto teritorijas.
Kai kurie protestuotojai suimti ir jiems pateikti kaltinimai dėl viešosios tvarkos trikdymo. Keletas vis dar yra už grotų.
Ieškinius pateikė keletas gerai žinomų teisininkų, dirbančių žmogaus teisių srityje. Jiems vadovavo buvęs kandidatas į prezidentus Kaledas Ali (Khaled Ali).
Kai paskelbtas sprendimas panaikinti šį sprendimą, dauguma teismo salėje buvusių žmonių džiaugsmingai sušuko "salos yra Egipto". Tačiau teisinis ginčas dar nebaigtas, antradienio teismo sprendimas gali būti apskųstas.
Jei Aukštasis administracinis teismas pritars šiam sprendimui, jis įgis teisinę galią.
Tiranas ir Sanarifas yra neapgyvendintos salos, išsidėsčiusios ties Akabos įlankos žiotimis, bei strategiškai svarbi Raudonosios jūros, besiribojančios su Izraeliu, Jordanija, Egiptu ir Saudo Arabija, dalis.
Graikija gavo ES finansinę paramą
Graikija gavo daugiau kaip 7 mlrd. eurų vertės lėšų, nes atliktas auditas patvirtino šalį įvykdžius reikalautas ekonomines reformas. Tokią informaciją reporteriams Atėnuose išsakė euro zonos finansinės paramos fondo vadovas. Apie tai praneša "Reuters".
Šiuo metu šalis savo tarptautiniams kreditoriams jau yra skolinga per 300 mlrd. eur Atgal
.jpg)
