Į pradžią
10 26. Naujausios žinios
Europos Komisija primena, kad Lietuva dar kartą turės pateikti jai 2017 m. biudžeto projektą
Suformavusi naująją Vyriausybę Lietuva turės pakartotinai pateikti Europos Komisijai 2017 metų biudžeto projektą - kaip ir numatyta procedūriniuose dokumentuose. Tai pabrėžiama Europos Komisijos spalio 25 d. išsiųstame laiške Lietuvai.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad laiške Lietuvai, kitaip nei kitoms euro zonos šalims, Europos Komisija neprašo papildomų paaiškinimų dėl biudžeto ir nekomentuoja spalio 17 d. jai pateikto biudžeto projekto. Išvada dėl biudžeto projekto bus pateikta lapkričio mėnesį.
Laiške Lietuvai Europos Komisija patvirtina, kad gautas Lietuvos kreipimasis pasinaudoti ES Stabilumo ir augimo reglamente numatytu lankstumu, vykdant struktūrines reformas („Socialinį modelį").
Kartu Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad galutinis biudžeto projekto ir struktūrinių reformų įvertinimas bus pateiktas, kai jau naujojo Seimo suformuota Vyriausybė pakartotinai pateiks biudžeto projektą ir patvirtins struktūrinių reformų tęstinį įgyvendinimą.
„Dabar ypač svarbu elgtis atsakingai ir neprisiimti naujų papildomų ilgalaikių įsipareigojimų", - sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Ministrės teigimu, Komisijai pateiktas biudžeto projektas yra suformuotas ir spalio 17 d. pateiktas laikantis ES reglamentuose nustatytų terminų ir kitų reikalavimų.
Finansų ministerija primena, kad Europos Komisijai Lietuva pateikė išsamią informaciją apie socialinį modelį (socialinės ir darbo rinkos srities struktūrinę reformą) ir pagal procedūrą paprašė įvertinti jos atitikimą Stabilumo ir augimo paktui. Šis dokumentas numato galimybę ES šalims, įgyvendinančioms svarbias struktūrines reformas, neįtraukti jų kaštų vertinant viešųjų finansų balansą.
Numatoma, kad ši struktūrinė reforma, kartu su didinamų neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, svariai prisidės prie ekonomikos augimo galimybių didinimo ir socialinės nelygybės mažinimo, taip įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti.
Biudžeto projekte pateikiamos ir ekonomikos raidos perspektyvos vidutiniuoju laikotarpiu, numatomi išlaidų pokyčiai 2017 m. Be to, Finansų ministerija pateikė išsamią informaciją apie numatomas geresnio mokesčių administravimo priemones.
Europos Sąjungos institucijoms pateiktas Lietuvos biudžeto projektas parengtas pagal 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, „Sodros" ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektus, kuriems Seimas pritarė po pateikimo.
Po naujos Vyriausybės suformavimo Europos Komisijai ir Euro grupei Lietuvos biudžeto projektas bus siunčiamas dar kartą, įtraukus sprendimus, kuriuos priims jau naujoji Vyriausybė.
Lietuvių dosnumas auga: pasiektas naujas „Maisto banko“ akcijų rekordas
Lietuviai neigia šnekas esą mūsų tautai trūksta empatijos ir atjautos. Praeitą savaitgalį vykusi „Maisto banko“ akcija sumušė dosnumo rekordus. Parduotuvėse savanorių prašomi padėti pamaitinti nepasiturinčius, žmonės paaukojo ilgai negendančio maisto už 370 tūkst. eurų.
Ankstesnis „Maisto banko“ akcijos rekordas buvo pasiektas prieš du metus, kuomet maisto paaukota vertė siekė 357 tūkst. eurų.
„Augantis nepakantumas skurdui ir nepritekliui tampa akivaizdus. Tai, kad XXI amžiuje Europos Sąjungos šalyje ties skurdo riba atsidūręs kas penktas – netoleruotina. Labai džiaugiamės ir dėkojame, kad Lietuvos žmonės dosniai atsiliepė į prašymą padėti kovoje su skurdu“, sako labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė Kristina Tylaitė.
Šalies gyventojus aktyviai prisidėti tiekiant paramą nepritekliaus kamuojamoms šeimoms paragino ir prieš savaitę „Maisto banko“ sandėliuose apsilankiusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Labdaringos akcijos organizatoriai suskaičiavo, kad savaitgalį maisto buvo paaukota 137 tūkst. kartų. „Savanoriai registravo aukojimus neatsižvelgiant ar aukojo vienas žmogus, ar šeima“, aiškina „Maisto banko“ akcijos koordinatorius Tadas Beržonskas. Vidutiniškai aukota maisto už 2,7 euro.
Finansų ministerija išpirko dalį brangios skolos
Finansų ministerija antrinėje rinkoje anksčiau laiko išpirko 200 mln. JAV dolerių nominaliosios vertės obligacijų.
„Susiklostė mums palankios aplinkybės - lūkesčiai dėl Federalinio rezervų banko sprendimo didinti palūkanas, didėjęs JAV doleriais denominuotų priemonių pelningumas ir prekybos Vyriausybių vertybiniais popieriais suaktyvėjimas. Visa tai sudarė sąlygas priimtina kaina supirkti dalį emisijos antrinėje rinkoje", - sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Sprendimą išpirkti šias obligacijas lėmė šių metų biudžeto įstatymu patvirtinti skolinimosi limitai, skolos valdymo išlaidų sąmata bei pinigų srautai.
Krašto apsaugos ministras J. Olekas dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime
Spalio 26-27 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje (Belgija), kuriame numatoma apžvelgti NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimą, įskaitant ir sprendimą dislokuoti keturis tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
Susitikime ministrai taip pat diskutuos apie kylančias grėsmes iš Pietų ir galimą NATO vaidmenį. Planuojama patvirtinti politines gaires dėl NATO Mokymo ir gebėjimų stiprinimo misijos Irake nuo 2017 m. pradžios ir aptarti NATO vaidmenį bei paramą ES Viduržemio jūroje.
Ministrai su Europos Sąjungos (ES) vyriausiąja įgaliotine užsienio ir saugumo reikalams Federica Mogherini ir NATO partnerėmis – Švedija ir Suomija – aptars NATO bendradarbiavimą su Europos Sąjunga. Šiame susitikime ketinama apsikeisti informacija ir nuomonėmis apie pastarojo laikotarpio Europos saugumo ir gynybos stiprinimo iniciatyvas.
Taip pat ministras J. Olekas dalyvaus daugiašaliame susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Lenkijos gynybos ministrais.
D. Grybauskaitė: Konstitucija kelia aukščiausius atsakomybės reikalavimus
Ištikimybė Konstitucijos vertybėms, supratimas, kad turime jas saugoti, turi ypatingą - vienijantį - aspektą, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot Prezidentės, tai parodė ir pasibaigę rinkimai į Seimą, suteikę galimybę kiekvienam dalyvauti kuriant valstybę ir įtvirtinant žmonių valią.
"Šį kartą pamatėme naujos pilietinės bangos pakilimą - jaunimo dalyvavo du kartus daugiau nei anksčiau. O didelė balsų persvara buvo už pokyčius. Už spartesnę valstybės pažangą ir demokratijos kokybę", - sakė Prezidentė.
Minint 24-ąsias Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo metines Prezidentė D. Grybauskaitė dalyvavo iškilmingame Konstitucijos dienos minėjime Vilniaus rotušėje.
Konstitucinio Teismo surengtame iškilmingame minėjime dalyvavo Konstitucijos kūrėjai, Kovo 11-osios akto signatarai, garbūs teisininkai ir akademinės bendruomenės nariai. Taip pat garbūs svečiai iš užsienio: Moldovos, Lenkijos ir Ukrainos Konstitucinių Teismų pirmininkai.
"Nelengva suskaičiuoti, kiek kartų per metus atsigręžiame į savo Konstituciją. Su ja tariamės įvairiais klausimais. Ją pasirenkame kaip atskaitos tašką. Tai reiškia viena: mūsų Konstitucija - gyvybinga, kelianti aukščiausius atsakomybės reikalavimus ir egzaminuojanti esminiais demokratijos klausimais", - sveikinimo kalboje sakė Prezidentė.
Euro zona patvirtino 2,8 mlrd. eurų finansinę pagalbą Graikijai
Antradienį euro zonos pareigūnai pranešė, kad patvirtino 2,8 mlrd. eurų finansinę paramą Graikijai, kuri pradėjo reikalingas reformas, praneša "AFP".
Europos stabilumo mechanizmas (ESM) patvirtino naujausią išmoką: Graikija sulauks 31,7 mlrd. eurų iš 86 mlrd. eurų finansinės paramos paketo, suteikto 2015 m., trečią kartą nuo 2010 m., kai paskendo skolose.
"Šiandienos sprendimas išmokėti Graikijai 2,8 mlrd. eurų rodo, kad Graikijos piliečiai palaipsniui siekia reformų savo šalyje", teigė ESM vykdantysis direktorius Klausas Reglingas (Klaus Regling).
Pasak ESM, euro zonos struktūros, kontroliuojančios Graikijos paskolas, šalies vyriausybė pasiekė ženklių pergalių pertvarkydama pensijų sistemą, bankų valdymą, energetikos sektorių ir biudžeto pajamų surinkimą.
L. Linkevičius lankosi Varšuvos saugumo forume
Užsienio reikalų ministras vyksta į Lenkiją, kur dalyvaus kasmetiniame Varšuvos saugumo forume.
Jame politikai ir ekspertai diskutuos apie naujus iššūkius regioniniam bendradarbiavimui saugumo srityje.
Linas Linkevičius taip pat žada apsilankyti vieno didžiausių Lenkijos dienraščių „Rzeczpospolita“ redakcijoje.
„Doing Business 2017“: pagal verslo pradžią Lietuva krito į 29 vietą
Antradienį paskelbtame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2017“ Lietuva užima 21 vietą tarp 190 šalių, o tarp Europos Sąjungos valstybių narių – 10 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Lenkija, Olandija, Prancūzija, Belgija ir kitos, skelbiama Ūkio ministerijos pranešime.
„Šiais metais, kaip ir pernai, Pasaulio bankas atliko tam tikrų rodiklių vertinimo metodikos pakeitimus, kurių pagrindu buvo perskaičiuotos visų šalių pozicijos. Skaičiuojant pagal atnaujintą metodologiją, Lietuva ir praėjusiais metais būtų užėmusi ne 20, o tą pačią – 21 poziciją“, – aiškina ūkio ministras Evaldas Gustas.
Seime pristatyta fotografijų paroda, skirta Prezidento Valdo Adamkaus 90-mečiui
Antradienį Seimo rūmuose pristatyta fotografo Renaldo Malycho darbų paroda "Mano šalies prezidentas", skirta Prezidento Valdo Adamkaus 90-mečiui.
Parodos atidaryme dalyvavusį Prezidentą V. Adamkų pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo nariai, Seimo kanceliarijos vadovai ir darbuotojai. Parodą atidarė Seimo narys Darius Petrošius, nuotraukų autorius.
Jubiliejų švęsiantis V. Adamkus žurnalistams sakė, kad jo gyvenime buvo visko. "Mano gyvenimo kelias labai ilgas. Buvo, kaip ir visų gyvenime, ir nuopolių, ir pakilimų, ir džiaugsmo, ir nusivylimų. Ne dienų skaičius, ne metų skaičius nustato žmogaus amžių. Man atrodo, kad, vertinant nueitą kelią, pasižiūrėjus atgal, pats savęs paklausi, ar gali teigiamai pasakyti: padariau viską, padariau geriausiai ne tik iš savo pusės žiūrint, bet ir kitų žmonių vertinimu", - antradienį Seime žurnalistams sakė Prezidentas V. Adamkus.
Dauguma parodoje eksponuojamų nuotraukų dar niekur nepublikuotos. Jų autorius Tauragėje gyvenantis R. Malychas tikisi, kad ši paroda taps gera įžanga į planuojamą išleisti fotografijų albumą, kuris turėtų pasirodyti kitų metų viduryje.
Paroda Seime bus eksponuojama iki lapkričio 14 dienos. Vilniečiai ir sostinės svečiai ją apžiūrėti galės atvirų durų valandų metu penktadieniais 11-15 val.
Tai antroji Tauragės krašto fotografo R. Malycho paroda, skirta V. Adamkui.
Pirmojoje parodoje "Kur baigiasi Europa", atidarytoje Tauragėje 2007 metais, o vėliau eksponuotoje prezidentūros Kolonų salėje, atsispindėjo kadenciją bebaigiančio Prezidento vizitų į užsienio šalis akimirkos.
Atsinaujinančių energijos išteklių gamybai ir vartojimui pramonės įmonėse didinti - daugiau nei 13 mln. eurų
Ūkio ministerija, siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, kviečia pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT". Pagal šią priemonę finansuojamoms veikloms šio kvietimo metu numatoma skirti 13,609 mln. eurų ES investicijų.
„Ši priemonė suteiks galimybę Lietuvos pramonės įmonėms veikti efektyviau, naudojant daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įdiegus modernias technologijas, žalioji energija gali būti panaudota kitiems įmonės gamybos procesams, o jos perteklius tiekiamas ir kitoms pramonės įmonėms arba perduodamas į centralizuotus energijos tinklus. Tai padės ir taupyti, ir tausoti aplinką", - teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.
Darbą pradeda kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje J. Kostikovaitė
Spalio 26-ąją darbą pradeda kultūros atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Justė Kostikovaitė, šiuolaikinio meno kuratorė, vadybininkė ir kultūros projektų koordinatorė.
Iš konkurse šių metų liepos mėnesį dalyvavusių 7 pretendentų J. Kostikovaitė surinko daugiausia komisijos balų.
J. Kostikovaitė yra baigusi verslo vadybos ir teisės bei viešojo administravimo studijas, dirbusi projektų vadove, nepriklausoma meno kuratore, Europos kultūros centrų tinklo Berlyne ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos Nidos doktorantūros mokyklos kuratore.
Kalė „Džiunglėse“ kilo gaisras
Prancūzijos pareigūnų pradėtoje ardyti „Džiunglėmis“ vadinamoje migrantų stovykloje Kalė mieste kilo gaisras.
Iki šiol migrantų iškėlimas iš ardomos stovyklos vyko sklandžiai. Daugiau kaip pusė iš maždaug 7 tūkst. migrantų perkelti į prieglaudas kitose Prancūzijos vietose. Tačiau pareigūnai baiminasi, kad dar gali sulaukti pasipriešinimo iš žmonių, kurie nenorės palikti stovyklos ir toliau tikisi patekti į Jungtinę Karalystę.
ES pratęsia Šengeno zonos pasienio kontrolę
Europos Sąjunga antradienį nusprendė pratęsti vidaus sienų kontrolę Šengeno zonoje dar trims mėnesiams ir nepaisyti savo pažado iki metų pabaigos baigti visas nepaprastąsias priemones, pritaikytas dėl didžiulio migrantų antplūdžio praėjusiais metais.
Europos Komisija, ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, rekomendavo pratęsti sienų kontrolę Austrijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Bendrijai nepriklausančios Norvegijos pasieniuose trims mėnesiams nuo lapkričio.
ES yra sakiusi, kad iki šių metų pabaigos Šengeno zonoje norima atkurti normalią veiklą be pasienio kontrolės. Šengeno zonai priklauso 22 Bendrijos narės, taip pat Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.
Latvijoje pabėgėliams ir šalies gyventojams suvienodino pašalpas
Latvijos vyriausybė suvienodino bedarbio pašalpų mokėjimo tvarką pabėgėliams iš Artimųjų Rytų bei nuolatiniams šalies gyventojams. Tai padaryta atsižvelgiant į visuomenės priekaištus, kad pabėgėliams sudaromos išskirtinės sąlygos.
Net ir įsidarbinę pabėgėliai iki šiol pašalpas gaudavo dvylika mėnesių: šeimos galva – 139 eurus, kiti šeimos nariai – po 97 eurus per mėnesį. Tuo metu šalies gyventojai įsidarbinę jokių pašalpų nebegaudavo.
Įsidarbinusieji pabėgėliai nuo šiol pašalpas gaus tik tris mėnesius, tiek pat jos bus mokamos ir skurdžiau besiverčiantiems šalies gyventojams, jei pastarieji pateiks socialinių tarnybų pažymą.
Pabėgėlių įdarbinimas tebėra vienas sunkiausiai sprendžiamų klausimų. Du trečdaliai pabėgėlių atsisako jiems siūlomo darbo dėl, jų teigimu, per mažo atlyginimo.
Ekspertas: IS „kalifato“ žlugimas neišvengiamas, tačiau pati grupuotė nesunyks
Irako vadovaujama koalicija, į kurią įeina kurdų pajėgos ir JAV specialiosios pajėgos, pradėjo karinę kampaniją, kuria siekiama ekstremistinę grupuotę „Islamo valstybė“ išvaryti iš Mosulo – antro pagal dydį grupuotės valdomo miesto. Grupuotei „Islamo valstybė“ (IS) itin svarbus miestas Dabikas, kuriame, pasak grupuotės ideologų, turėtų įvykti apokaliptinis mūšis, ženklinantis pasaulio pabaigą, buvo atiduotas be mūšio. „Islamo valstybė“ praranda teritorijas visur. „Dawla“, arba „valstybė“, kurią grupuotė brutaliais metodais suformavo per praėjusius dvejus metus, byra akyse, Laisvosios Europos radijo interneto svetainėje rašo Davidas Patrikarakas.
Graikija: turistų daugėja, tačiau pajamos iš turizmo mažėja
Nepaisant to, kad šiais metais į Graikiją atvyko rekordinis skaičius turistų, pajamos iš turizmo smarkiai smuko, praneša agentūra AFP.
Graikijos centrinio banko tyrimas parodė, kad šiais metais šalyje jau apsilankė 17,2 mln. atostogautojų. Tai yra 1,8 proc. daugiau nei pernai. Tačiau pajamos per tą patį laikotarpį sumažėjo 8,8 proc. Dabar turizmo ekspertai spėlioja, kokios gali būti neigiamos tendencijos šaliai tokiame svarbiame sektoriuje priežastys.
F. Olando darbu patenkinti tik 4 proc. prancūzų
Likus pusmečiui iki prezidento rinkimų Prancūzijoje šalies vadovo Fransua Olando (Framcois Hollande) populiarumo rodikliai - apgailėtini. Remiantis „Le Monde" paskelbtais apklausos rezultatais, jo darbu patenkinti tik 4 proc. žmonių. 70 proc. nurodė, kad prezidento darbu nėra patenkinti, 26 proc. - nei patenkinti, nei nepatenkinti, informuoja agentūra AFP.
4 proc. populiarumo rodiklis yra blogiausias socialistui F. Olandui apklausose, kurias prieš metus pradėjo rengti „Cevipof" tyrimų institutas. Kitų nuomonės tyrimo institutų praėjusių savaičių apklausose pritarimas F. Olandui yra apie 15 proc.
F. Olandas yra nemėgstamiausias prezidentas naujausių laikų Prancūzijos istorijoje. Prancūzai, be kita ko, kaltina jį dėl besitęsiančio silpno ekonomikos augimo ir rekordinio nedarbo, taip pat neryžtingumo.
Vatikanas uždraudė katalikams barstyti mirusiųjų pelenus
Vatikanas uždraudė katalikams barstyti mirusiųjų pelenus. Taip norima užtikrinti, kad juos pasieks maldos ir geriau bus išsaugotas jų atminimas, praneša agentūra AFP.
Po kremavimo palaikai turi būti palaidoti kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje, nurodoma naujoje Bažnyčios direktyvoje dėl mirusiųjų kremavimo, kurią antradienį Vatikane pristatė Tikėjimo kongregacijos prefektas, vokiečių kardinolas Gerhardas Liudvikas Miuleris (Gerhard Ludwig Mueller).
Naujos taisyklės sumažina „riziką, kad mirusiųjų nepasieks jiems skirtos maldos", žurnalistams sakė G. L. Miuleris. „Be to, mes nenorime, kad mirusieji būtų užmiršti ar kad jiems pritrūktų pagarbos", - pridūrė jis.
Kremuotų velionių palaikus laikyti privačiuose namuose neleistina taip pat, kaip ir barstyti pelenus jūroje. „Palaikai nėra šeimos asmeninė nuosavybė, - pabrėžė dvasininkas. - Miręs žmogus yra Dievo sūnus. Jis dalis Kristaus kūno". Dėl šios priežasties mirusysis esą turi būti palaidotas per viešą ceremoniją.
Ginče dėl pabėgėlių Italija grasina vetuoti ES biudžetą
Italijos ministras pirmininkas Matėjas Rencis (Matteo Renzi) dėl kitų Europos Sąjungos (ES) šalių vengimo priimti pabėgėlius pagrasino vetuoti Bendrijos biudžetą, praneša agentūra AFP.
Premjeras antradienį radijo stotyje RAI 1 skaičiavo, kad jo šalis ES sumoka 20 mlrd. eurų ir tik 12 mlrd. gauna atgal. Jei tokios valstybės, kaip Vengrija, Čekija ir Slovakija atmeta pabėgėlių padalijimą, „mus moko", jis darąs išvadą, jog sistema „nefunkcionuoja". Paklaustas, ar jo vyriausybė prireikus vetuotų ES biudžetą, M. Rencis atsakė: „Taip, būtinai".
Kas stato sienas nuo pabėgėlių, gali „pamiršti Italijos pinigus", - kalbėjo ministras pirmininkas. „Jei pabėgėliai nepraeina, nepraeis ir pinigai".
Italijos žinybų duomenimis, nuo metų pradžios Viduržemio jūroje išgelbėta ir į Italiją nugabenta beveik 155 000 pabėgėlių. Dėl migrantų aprūpinimo ir dėl rugpjūtį Lacijaus regioną supurčiusio žemės drebėjimo, kuris nusinešė apie 300 žmonių gyvybių, Italijos vyriausybė pakoregavo kitų metų biudžeto planus. Dabar planuojamas 2,3 proc. BVP biudžeto deficitas, kuris yra gerokai didesnis nei prieš tai ES pranešti rodikliai.
Lapkričio viduryje B. Obama turėtų apsilankyti Graikijoje, Vokietijoje ir Peru
Antradienį JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija paskelbė, kad B. Obama kitą mėnesį apsilankys Graikijoje, Vokietijoje ir Peru. Tikėtina, kad tai gali būti paskutiniai oficialūs jo vizitai užsienyje, prieš sausį paliekant Baltuosius rūmus, rašo naujienų agentūra AFP.
Į Graikiją B. Obama atvyks lapkričio 15 dieną. Ten jis ketina aptarti šios šalies dedamas pastangas gelbėti sunkumų kamuojamą ekonomiką ir pagirti Graikiją už "didžiulį dosnumą", kurį ji parodė tūkstančiams į jos teritoriją atvykstančių migrantų, teigia Baltieji rūmai.
Iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo traukiasi Gambija
Gambija paskelbė apie pasitraukimą iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), apkaltinusi Hagoje įsikūrusią instituciją "tamsesnės odos spalvos žmonių, ypač afrikiečių, persekiojimu ir žeminimu", skelbia agentūra AFP.
Toks sprendimas paskelbtas vėlai antradienį. Anksčiau Pietų Afrika ir Burundis skelbė apie pasitraukimą iš įstaigos, nagrinėjančios žiauriausius pasaulio nusikaltimus.
Informacijos ministras Šerifas Bodžangas (Sheriff Bojang) per televiziją sakė, kad Teismas "persekiojo afrikiečius ir ypač jų lyderius, tačiau ignoravo Vakarų daromus nusikaltimus". Jis kalbėjo apie buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tonio Blero (Tonny Blair), kurio TBT nusprendė nekaltinti dėl Irako karo, bylą.
"Yra daugybė Vakarų šalių, mažiausiai 30, kurios nuo TBT įkūrimo įvykdė baisius karo nusikaltimus prieš nepriklausomas suverenias valstybes ir jų piliečius, ir nė vienas Vakarų karo nusikaltėlis nebuvo apkaltintas", - sakė jis.
Tarp Meksikos ir JAV aptiktas 500 m ilgio tunelis narkotikams gabenti
Tyrėjai tarp Meksikos ir JAV aptiko 500 metrų ilgio tunelį narkotikams gabenti. Jame buvo įrengti bėgiai, apšvietimas ir ventiliacija, pranešė Meksikos generalinė prokuratūra, kuria remiasi agentūra dpa.
Per reidą pasienio mieste Tichuanoje policija, be to, konfiskavo daugiau kaip dvi tonas marihuanos. Meksikos nusikaltėlių sindikatai po JAV siena yra išrausę ne vieną tunelį. Jais į JAV gabenami narkotikai, o į Meksiką - ginklai.
Tunelių statybų meistru pirmiausiai laikomas „Sinaloa" kartelis. Kalinamo narkotikų barono „El Čapo" („El Chapo") nusikalstama grupuotė net turi savo inžinierius.
Spalį Vokietijos verslo pasitikėjimas pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus
Vokietijos verslo pasitikėjimas atitinka prognozes: spalio mėnesį jis pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus, skelbia IFO ekonomikos institutas, praneša naujienų tarnyba AFP.
Miuncheno instituto nustatomas verslo pasitikėjimo indeksas spalį pasiekė 110,5 punkto ribą ir vienu punktu aplenkė rugsėjo rodiklį - 109,5 punkto - aukščiausią nuo 2014 m. balandžio.
Detali apklausa parodė, kad verslininkų nuotaikos pranoko prognozes - buvo manoma, kad verslo pasitikėjimo rodiklis išliks stabilus.
Papildomi indeksai, matuojantys verslininkų požiūrį į dabartinę ekonomikos situaciją ir ateinančių šešių mėnesių perspektyvą taip pat išaugo.
Viltys dėl ateities ypač sustiprėjo ir pasiekė 106,1 punkto lygį, 1,6 punkto aukštesnį nei rugsėjo rodiklis.
Populiarėja išmanus pašto korespondencijos siuntimo būdas
Vis daugiau šalies verslo įmonių ir organizacijų pašto paslaugomis savo biuruose naudojasi savarankiškai. Per elektroninę Lietuvos pašto savitarnos sistemą (e. savitarną) šiemet jau išsiųsta beveik pusė milijono siuntų.
„Verslo klientai aktyviai naudojasi inovatyvia elektronine Lietuvos pašto savitarnos sistema, per kurią galima nepakilus nuo darbo stalo paruošti išsiųsti norimas pašto korespondencijos siuntas ar siuntinius. Naudodamasis elektroniniais įrankiais nuo šiol kiekvienas gali savarankiškai, negaišdamas laiko pašte apdoroti siunčiamas pašto siuntas ir be eilės pristatyti į paštą arba dar paprasčiau - atiduoti įmonę aptarnaujančiam laiškininkui. Išsiųsti laišką su dokumentais ar didesnį pašto siuntinį dar niekada nebuvo taip patogu, greita ir paprasta", - pažymėjo Lietuvos pašto Strategijos ir plėtros departamento vadovas Mikas Jovaišas.
Šiuo metu prie e. savitarnos sistemos jau yra prisijungę per 5,3 tūkst. verslo įmonių ir organizacijų. Skaičiuojama, kad šįmet Lietuvos pašto verslo klientai naudodamiesi e. savitarnos sistema yra išsiuntę 450 tūkst. pašto siuntų. Kas mėnesį vidutiniškai apie 15-20 proc. išauga pašto siuntų, pateiktų per elektroninę Lietuvos pašto savitarnos sistemą, skaičius.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus atstovaus ES teisėjų bendruomenei
Ispanijos sostinėje Madride vykusioje Europos Sąjungos (ES) Aukščiausiųjų Teismų pirmininkų tinklo Generalinėje Asamblėjoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus perrinktas šio tinklo valdybos nariu ir vicepirmininku.
Greta organizacinių reikalų, ES Aukščiausiųjų Teismų pirmininkai diskutavo, kaip skatinti alternatyvių ginčų sprendimo būdų, tarp jų - mediacijos, plėtrą.
Pasak R. Norkaus, mediacija sėkmingai taikoma ir Lietuvoje, tačiau šiam institutui populiarinti dar būtina sutelkti jėgas. Lietuvos teismai kasmet išnagrinėja apie 200 tūkstančių civilinių bylų. Ši bylų skaičiaus kreivė grėsmingai auga, todėl teisėjai visuomenei nuolat primena apie galimybes pasirinkti alternatyvius ginčo sprendimo būdus.
„Nors ir susitvarkome su nemenku krūviu bei pirmaujame Europoje pagal bylų nagrinėjimo spartą, tačiau skatiname žmones nebijoti naudotis ir mediacijos institutu", - teigia R. Norkus.
Pasak kasacinio teismo vadovo, mediacijos sėkmė priklauso ne tik nuo teisės aktų lankstumo, bet ir nuo žmonių, o ypač teisines paslaugas teikiančių advokatų mentaliteto.
2013 metais mediacijos būdu Lietuvos teismuose išspręsti 37 ginčai. 2015 metais šis skaičius išaugo iki 123 ir vis dar yra mažas, lyginant su išnagrinėtų bylų skaičiumi.
Įmokas už studijas atgaus daugiau nei 5000 studentų
Antradienį vykusiame Valstybinio studijų fondo (VSF) Valdybos posėdyje nuspręsta skirti papildomus 1,2 mln. eurų geriausiai besimokiusių, tačiau už studijas mokėjusių bakalauro ir vientisųjų studentų studijų studentams. Iš viso kompensavimui už studijas skirta 4,7 mln. eurų. Įmokas už studijas atgaus daugiau nei 5000 studentų.
Taip bus įgyvendinama Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, kad iki 10 proc. (nuo valstybės finansuojamų studentų skaičiaus) geriausiai besimokiusių, tačiau savo lėšomis studijavusių studentų, gali gauti kompensaciją už studijas sumokėtai kainai padengti.
„Šiemet beveik pasieksime įstatyme numatytą 10 proc. ribą ir už studijas sumokėtus pinigus atgaus daugiau nei 5000 studentų. Džiaugiamės, kad iš pradžių numatyta 3,5 mln. suma, atsižvelgiant į tai, kad nevykstančią rotaciją ir nuo socialinių stipendijų likusias lėšas, padidinta dar 1,2 mln. eurų. Taip bus galima užtikrinti konstitucinę nuostatą, kad geriausiai besimokiusiems laiduojamas nemokamas mokslas", - teigia VSF Valdybos narys, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Lietuvoje pirmą kartą eksponuojami meno istoriko iš Paryžiaus J. Baltrušaičio piešiniai
Spalio 28 d., penktadienį, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma paroda „Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam".
Parodoje žymus meno istorikas Jurgis Baltrušaitis (1903-1988) pristatomas kaip aistringas piešėjas, iš vizualių detalių dėliojęs meno istorijos pasakojimus. Garsaus lietuvių poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio sūnus meno istoriko kelią pradėjo tarpukariu Prancūzijoje, dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Kūrybinę ir diplomatinę veiklą tęsė egzilyje Paryžiuje, pasuko dar nepramintais takais.
Nuostabiai iliustruotose knygose jis visiškai kitaip nušvietė meno istoriją: atvėrė demoniškų padarų ir kerinčių iliuzijų pasaulį. Į meno tyrimus įpūtęs naujovių, J. Baltrušaitis išleido knygų apie Kaukazo kraštų meną, Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikas viduramžiais, fantastiškuosius motyvus, iškreiptas perspektyvas ir mįslingus regėjimus. Sulaukė tarptautinio pripažinimo - prancūzų kalba parašytos knygos pelnė apdovanojimų, išverstos į italų, ispanų, anglų, rumunų, japonų ir kitas kalbas.
EP komitetas pritaria ES kariuomenės idėjai
Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitetas pritaria vieningos Bendrijos gynybos politikos formavimui, taip pat palaiko idėją sukurti ES gynybos sąjungą ir įkurti operacijų vadavietę.
EP spaudos tarnybos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad ES gynybos sąjunga turėtų veikti kartu su NATO, o Bendrijos šalys turėtų skirti bent 2 proc. nuo savo BVP gynybai. Bendros ES gynybos politikos formavimą turėtų inicijuoti Europos Vadovų Taryba.
„Kartu siūloma stiprinti ES šalių karinį bendradarbiavimą ir įsteigti „daugiašales pajėgas", taip pat sukurti bendrą ES karinių operacijų vadavietę, atsakingą už krizių įveikimo planavimą, operacijų vykdymą ir jų kontroliavimą", - rašoma pranešime.
Komitetas taip pat pritarė ir kitai rezoliucijai, siūlančiai persvarstyti dabartinę ES gynybos ir saugumo politiką. Parlamentarai paragino ES Tarybą ateityje teikti pirmenybę toms karinėms misijoms bei operacijoms, kur vykstantys konfliktai „turi tiesioginę įtaką ES saugumui".
L. Linkevičius vyko į Nyderlandus
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Hagoje susitiko su Nyderlandų kolega Bertu Kundersu (Bertu Koendesu).
L. Linkevičius taip pat dalyvavo Lietuvos iniciatyva Nyderlandų Atstovų rūmuose surengtoje viešoje diskusijoje su Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetų nariais apie Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutartį, įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės dalį.
2016 m. balandžio 6 d. Nyderlandų piliečiams referendume pasisakius prieš ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį, Lietuva ragino Nyderlandų vyriausybę bei parlamentą rasti tinkamą sprendimą ir kuo skubiau užbaigti sutarties ratifikavimo procedūrą, kad ji galėtų visiškai įsigalioti. ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį jau ratifikavo kitos 27 ES šalys, įskaitant Lietuvą.
Europarlamentarai ragina sistemiškai vertinti demokratijos padėtį ES šalyse
Antradienį Europos Parlamentas (EP) pasiūlė sukurti metinį demokratijos, teisės viršenybės ir pagrindinių teisių ES valstybėse priežiūros mechanizmą, paremtą objektyviais kriterijais. Europarlamentarų manymu, tokio mechanizmo reikia, nes šiuo metu demokratijos ar žmogaus teisių padėtimi ES šalyse susirūpinama tik kilus krizėms.
EP siūlo sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri kiekvienais metais vertintų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių laikymosi ES valstybėse padėtį. Ji teiktų rekomendacijas Europos Komisijai, kuri savo ruožtu paskelbtų metinį vertinimą. Toks priežiūros mechanizmas turėtų užtikrinti, kad visos Sąjungos šalys gerbtų ES sutartyse minimas vertybes. Jis turėtų būti objektyvus, nepriklausomas nuo išorės įtakos, ypač politinės valdžios, taip pat nediskriminacinis, leidžiantis visas šalis vertinti remiantis tais pačiais kriterijais ir konkrečiais faktais.
Valdžių padalijimas, valstybės nešališkumas ir nepiktnaudžiavimas valdžia, galimybė po rinkimų atšaukti politinius sprendimus, išraiškos ir susirinkimų laisvė, skaidrumas ir korupcijos nebuvimas, taip pat kiti panašūs aspektai turėtų atsispindėti minėtame vertinime, įsitikinę europarlamentarai. Toks mechanizmas panaikintų esamą spragą, kai demokratijos principų nesilaikymas šalyse kandidatėse lemia narystės ES atidėjimą, o šių principų nesilaikymas ES valstybėse praktiškai neturi pasekmių.
Jei kokioje nors ES šalyje būtų nustatyta demokratijos, teisinės valstybės ar pagrindinių teisių trūkumų, Europos Komisija turėtų pradėti su ja dialogą, o jei padėtis nepagerėtų, galėtų būti apribotos tos šalies balsavimo teisės ES Taryboje, mano europarlamentarai.
Europos Komisija raginama iki 2017 m. rugsėjo mėn. pateikti teisės akto projektą dėl tokio priežiūros mechanizmo steigimo.
ES neturi remti „Nord Stream 2“, įsitikinę europarlamentarai
Antradienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) strategijos europarlamentarai ragina neskirti ES finansinės paramos dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumo dvigubinimui. Jie įsitikinę, kad SGD sektoriaus plėtra padės didinti energijos tiekimo saugumą ir užtikrinti prieinamas energijos kainas.
Europarlamentarai pažymi suskystintųjų gamtinių dujų sektoriaus plėtros, taip pat dujų saugyklų ir energijos vartojimo efektyvumo svarbą siekiant mažinti ES šalių priklausomybę nuo Rusijos dujų. Susirūpinę dėl to, kad pernai net 41 proc. dujų importo iš ES nepriklausančių šalių sudarė importas iš Rusijos (tai 7 proc. daugiau nei užpernai), jie ragina parengti strategiją, kuri leistų ilguoju laikotarpiu sumažinti ES dujų priklausomybę.
JAV dislokuos Norvegijoje šimtus karių
Norvegijos vyriausybė pritarė kelių šimtų JAV karių dislokavimui šalyje. Apie tai paskelbta pirmadienį. Neabejojama, kad 330 amerikiečių jūrų pėstininkų atvykimas į Norvegiją supykdys Rusiją, informuoja agentūra AFP.
Dėl šalies saugumo „svarbu, kad mūsų sąjungininkai atvyktų čia įgyti žinių, kaip dirbti Norvegijoje ir su norvegų ginkluotosiomis pajėgomis", sakė gynybos ministrė Eriksen Soreidė (Eriksen Soreide).
Ministerijos Osle duomenimis, JAV kariai bus dislokuoti už 1 000 km nuo sienos su Rusija ir mokysis, kaip veikti arktinėmis sąlygomis. Norvegija nuo 1949 metų yra NATO narė. Kad nuramintų Maskvą, Norvegija tada pažadėjo neįsileisti į šalį užsienio kovinių dalinių, jei ji pati nebus užpulta. Tačiau NATO partnerių pratybos yra galimos.
Europos Komisija siūlo esminę ES pelno mokesčio reformą
Vakar Europos Komisija paskelbė planus pertvarkyti įmonių apmokestinimą bendrojoje rinkoje, užtikrinant ekonomikos augimui palankesnę ir sąžiningesnę pelno mokesčio sistemą. Vykdant platesnę pelno mokesčių reformą atnaujinta bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) suteiks galimybę lengviau ir pigiau užsiimti verslu bendrojoje rinkoje. Be to, atnaujinta BKPMB bus sudarytos vienodos sąlygos tarptautinėms įmonėms Europoje ir užkirstas kelias išvengti mokesčio. ES pelno mokesčio reformos pasiūlymai pateikti atsižvelgus į valstybių narių, įmonių, pilietinės visuomenės ir Europos Parlamento nuomones.
Kitais dviem pasiūlymais siekiama pagerinti dabartinę ginčų dėl dvigubo apmokestinimo Europos Sąjungoje sprendimo sistemą ir sugriežtinti galiojančias kovos su piktnaudžiavimu taisykles. Taikant šias priemones kartu bus sukurta paprasta ir įmonėms palanki aplinka.
Atgal
.jpg)
